Nusikalstamų veikų daugetas
5 (100%) 1 vote

Nusikalstamų veikų daugetas

11213141516171

TURINYS

1. Įžanga ………………………………………………………………………………….. 3

2. Nusikalstamų veikų daugeto sąvoka ir jo teisiniai pagrindai…………………………… 5

3. Pavienės nusikalstamos veikos samprata, jos rūšys ir jų įtaka daugeto kvalifikavimui…… 7

4. Nusikalstamų veikų daugeto formos ……. ……………………………………………… 13

4.1 Nusikalstamų veikų sutaptis baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje ………………. 14

4.2 Pakartotinumas ir recidyvas, jų tarpusavio santykis baudžiamojoje teisėje ……………… 18

5. Bausmės skyrimas esant nusikalstamų veikų daugetui ………………………………….. 21

6. Išvados ………………………………………………………………………………….. 25

7. Summary ……………………………………………………………………………….. 28

8. Literatūros sąrašas ……………………………………………………………………… 29

1. ĮŽANGA

Baudžiamosios teisė paskirtis – tai žmonių tam tikrų interesų (svarbiausių visuomenės gėrių) apsauga bei sankcijų taikymas už šių interesų pažeidimus. Šios sankcijos yra nukreiptos į asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamąjame įstatyme, kuriems remiantis šiomis sankcijomis yra taikomi asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymai. Nusikalstama veika padaroma fizinė, moralinė ar materialinė žala teisės saugomiems interesams. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymo formos yra įvairios: gali būti atvejai, kai vienas asmuo padarė vieną nusikalstamą veiką, gali būti, kad vieną veiką padarė keli asmenys bendrininkaudami. Šiame darbe mus domina tie atvejai, kai vienas ar keli asmenys padarė kelias nusikalstamas veikas ir už jas reikia patraukti šiuos asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Nusikalstamos veikos skiriasi savo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu, tačiau jei pavienė nusikalstama veika padaro žalą socialiniams visuomeniniams santykiams (valstybės santvarkai, jos politinei ir ekonominei sistemoms, žmonių teisėms ir teisėtiems interesams ir kt.), tai dviejų ir daugiau nusikalstamų veikų atveju tokia žala gerokai padidėja. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir kurio veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (LR BK 2 str. 4 d.). Tačiau dažnai padaryta veika pažeidžia kelis skirtingus LR BK straipsnius, taip pat galimi atvejai, kai asmuo kelis kartus pažeidžia vieną ir tą patį LR BK straipsnį. Paprastai tariant, asmuo padaro kelias nusikalstamas, iš kurių kiekvieną remiantis įstatymu mums reikia vienaip ar kitaip įvertinti. Norint paskirti teisingą bausmę asmeniui, reikia išsiaiškinti kokias ir kiek nusikalstamų veikų asmuo padarė. Dažnai paaiškėja, kad asmuo yra padaręs ne vieną nusikalstamą veiką, tuomet iškyla nusikalstamos veikos inkriminavimo ir sankcijų taikymo problemos. Kai yra padaryti keli nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai yra pagrindo kalbėti apie nusikalstamų veikų daugetą. Šias bei kitas su kelių nusikalstamų veikų padarymu susijusias problemas ir nagrinėja specialus baudžiamosios teisės institutas – nusikalstamų veikų daugetas.

Nusikalstamų veikų daugetas – tai socialinis teisinis reiškinys, kuris atspindi tam tikrą nusikalstamo elgesio formą. Ši forma pasireiškia ne vieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymu ir iš to išplaukiančiomis juridinėmis pasekmėmis. Todėl galima teigti, kad nusikalstamų veikų daugetas yra tuomet, kai padaroma viena ar kelios nusikalstamos veikos, kurios turi ne mažiau kaip dviejų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymius, už kuriuos nėra kliūčių kaltąjį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu atveju teisiškai įvertinti reikia kiekvieną asmens nusikalstamą veiką ir kaltajam paskirti visas jo padarytas nusikalstamas veikas atitinkančią bausmę, t. y. už visas kaltininko padarytas nusikalstamas veikas jam turi kilti teisinės pasekmės. Paskirta bausmė turi būti teisinga ir atitikti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą jos paskirtį. Kaip minėta, kelių nusikalstamų veikų padarymas yra pavojingesnis visuomenei, negu vienos nusikalstamos veikos (net ir sudėtinės). Tačiau ne visos nusikalstamų veikų daugeto formos pavojingumo požiūriu baudžiamojo įstatymo vertinamos vienodai. Tai atspindi ir LR BK, nustatydamas tam tikras bausmių skyrimo taisykles: nusikalstamų veikų pakartotinumo atvejais numatytas bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, susumavimas, o esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai nustatytas bausmių apėmimo principas subendrinant bausmes, paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, ir kt; recidyvas kaip kaltininko asmenybės vertinimo kriterijus, kartu per asmenybę turi įtakos ir nusikalstamų veikų vertinimui skiriant bausmes bei taikant tam tikrus baudžiamojo įstatymo numatytus apribojimus.

Nusikalstamų veikų daugeto institutas nagrinėja tokias problemas kaip nusikalstamų veikų kvalifikavimas, esant jų daugetui, pavienių nusikalstamų veikų atskyrimas nuo
jų daugeto, jo formos bei jų įtaka skiriamai bausmei. Šis institutas yra viena iš sudėtingiausių problemų baudžiamojoje teisėje, kadangi tiek mokslininkai, tiek praktikai jau seniai ginčijasi dėl nusikalstamų veikų daugeto formų, jų rūšių ir bausmės skyrimo taisyklių, padarius kelias nusikalstamas veikas. Taip pat skiriasi ir nusikalstamų veikų daugeto teisinis reglamentavimas 1961 m. BK ir 2000 m. LR BK normose. Reikia pasakyti, kad LR BK 63 straipsnyje yra nustatytos tik bausmės skyrimo taisyklės už kelias nusikalstamas veikas, tačiau LR BK nepateikia nusikalstamų veikų daugeto sąvokos, jo kvalifikavimo sąlygų bei daugeto formų apibrėžimų. Tai apibrėžti yra palikta baudžiamosios teisės teorijai.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti nusikalstamų veikų daugeto instituto įtvirtinimą LR BK bei palyginti jį su baudžiamosios teisės moksle egzistuojančiomis skirtingomis teorijomis į šį vieną iš problematiškiausių baudžiamosios teisės institutų. Tam bus atskleidžiama nusikalstamų veikų daugeto sąvokos esmė, nagrinėjamos nusikalstamų veikų daugeto kvalifikavimo sąlygos bei jo atskyrimo nuo pavienių nusikalstamų veikų problemos, bus aptariamos daugeto formų teorijos bei jų įtvirtinimas LR BK (tiek 1961 m., tiek naujajame 2000 m.), taip pat jų įtaka bausmės skyrimui.

Pagrindiniai tyrimo šaltiniai – 2000 m. LR BK, 1961 m. BK, baudžiamosios teisės vadovėlis, V. Piesliako, A. Neveros, V. Pavilonio, E. Bieliūno ir kt. autorių darbai.

Darbe aptariami tokie klausimai: nusikalstamų veikų daugeto, kaip socialinio teisinio reiškinio esmė ir jo kvalifikavimo teisiniai pagrindai, daugeto formos baudžiamosios teisės teorijoje bei LR BK, bausmės skyrimas esant nusikalstamų veikų daugetui.

2. NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ DAUGETO SĄVOKA IR JO TEISINIAI PAGRINDAI

Dažnai teismų praktikoje pasitaiko atvejai, kai vienas ar keli asmenys padaro kelias nusikalstamas veikas. Tokiu atveju teisėsaugos institucijoms kyla klausimas ar ištikrųjų yra padaryti keli nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, ar vienas, jei keli – tai reikia nustatyti kiekvieno iš jų padarymo priežastis ir sąlygas, paskirti atitinkamą bausmę; turi būti teisiškai įvertinta kiekviena nusikalstama veika, nustatytas jų tarpusavio ryšys. Tokio ryšio nustatymas gali turėti reikšmės kvalifikuojant nusikalstamas veikas bei skiriant bausmę už jas visas. Kai padaryti keli nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai – yra pagrindas kalbėti apie nusikalstamų veikų daugetą. Tačiau kvalifikuojant nusikalstamų veikų daugetą to nepakanka. Daugetas yra tuomet, kai padaryta viena ar kelios pavojingos veikos, kurios turi baudžiamųjų įstatymų numatytus:

1. ne mažiau kaip dviejų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymius;

2. dėl jų nėra išnykusios juridinės pasekmės;

3. nėra baudžiamųjų – procesinių kliūčių baudžiamajam persekiojimui .

Taigi nusikalstamų veikų daugetas bus nustatytas jei nusikalstama veika (ar veikos) atitiks visas tris sąlygas.

Visų pirma turi būti nustatyta, kad yra padaryta viena ar kelios nusikalstamos veikos, kurios pažeidžia ne mažiau kai du skirtingus BK straipsnius ar skirtingas to paties straipsnio dalis, arba jei ir pažeidžia tą patį LR BK straipsnį, tai ne mažiau kaip du kartus, t.y. kaltai padaryta veika ar veikos atitinka ne mažiau kaip dvi savarankiškas įstatymo numatytas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

Antra, kiekviena nusikalstama veika, įeinanti į daugetą, turi sukelti atitinkamas juridines pasekmes, kurios išplaukia iš tokios veikos padarymo. Tai reiškia, kad bent dėl dviejų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų nėra suėjusi LR BK 95 straipsnyje numatyta patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis, taip pat bent dėl dviejų iš jų remiantis LR BK 6 skyriumi bei 93 straipsniu asmuo nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bei nesant dėl padarytų nusikalstamų veikų amnestijai ar malonės aktui. Visais šiais atvejais, kai asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, naujos nusikalstamos veikos padarymas nesiejamas su anksčiau padaryta veika . Išimtį sudaro atvejai, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama pagal laidavimą ar nukentėjusiajam susitaikius su kaltininku. Kadangi šiais atvejais atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra susijęs su tam tikromis sąlygomis, o jų nevykdymas gali būti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo sąlyga, tai juridinės pasekmės per šį laikotarpį gali turėti reikšmės.

Trečia sąlyga, numatanti kliūčių baudžiamajam persekiojimui nebuvimą, apima tuos atvejus, kai pavyzdžiui LR BK numato, kad baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas tik esant nukentėjusiojo asmens skundui, jo teisėto atstovo pareiškimui ar prokuroro reikalavimui (pavyzdžiui tokia sąlyga patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn numatyta už kai kuriuos nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus asmens garbei ir orumui LR BK 149 str. 5 d, 150 str. 5 d., 151 str. 3 d., 152 str. 2 d., 154 str. 3 d., 155 str. 3 d.).

Apibendrinus tai, galima pasakyti, kad “nusikalstamų veikų daugetas yra tada, kai padaromos kelios nusikalstamos veikos ir nėra teisinių kliūčių kaltininką
patraukti baudžiamojon atsakomybėn bent už dvi iš jų” . Panašiai nusikalstamų veikų daugeto sąvoką apibrėžia ir V. Pavilonis bei E. Bieliūnas. Pasak jų, nusikalstamų veikų daugetas, tai tokia situacija, kai vienas asmuo padaro dvi ir daugiau pavojingas visuomenei veikas, kurios atitinka dviejų ir daugiau savarankiškų nusikaltimo (pagal naująjį LR BK nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų) sudėčių požymius ir dėl jų nėra išnykusios juridinės pasekmės bei nėra procesinių kliūčių baudžiamajam persekiojimui .

Kai kurios pavienės nusikalstamos veikos išoriškai yra panašios į nusikalstamų veikų daugetą. Teisingai kvalifikuoti daugetą yra labai svarbu, nes dėl padarytos klaidos kaltas asmuo gali būti neteisingai nubaustas: vienas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas gali būti išskaidytas į kelis ir už kiekvieną iš jų paskirta bausmė, arba priešingai – asmens veika gali būti kvalifikuota pagal vieną LR BK straipsnį, paskiriama viena bausmė, nors ištikrųjų padaryti du skirtingi nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai. Nuo šio klausimo teisingo sprendimo gali priklausyti ir kitos juridinės pasekmės – patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis, teistumo išnykimas ir kt. Iš nusikalstamų veikų kvalifikacijos turi būti aišku, kiek nusikalstamų veikų asmuo padarė, ir kiekviena iš jų turi užtraukti bausmę. Nesudėtinga kvalifikuoti kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas pagal kelis BK straipsnius, tačiau jei yra kelios nusikalstamos veikos, o kvalifikavimui tinkama norma tėra viena, arba neaišku ar veika sudaro vieną ar kelis nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, kvalifikuojant veikas iškyla problemos. Labai griežtos ribos tarp pavienės nusikalstamos veikos ir nusikalstamų veikų daugeto nėra, todėl reikia plačiau aptarti pavienės nusikalstamos veikos sampratą ir rūšis.

3. PAVIENĖS NUSIKALSTAMOS VEIKOS SAMPRATA, JOS RŪŠYS BEI JŲ ĮTAKA DAUGETO KVALIFIKAVIMUI

Pavienė nusikalstama veika juridinės formos požiūriu – tai tokia veika, kurią apima vienas baudžiamojo įstatymo straipsnis ar jo dalis, t. y. kurioje yra vieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Tačiau toks apibūdinimas tinka nesudėtingoms nusikalstamoms veikoms, kai vienas elgesio aktas atitinka vieną nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tačiau yra ir daug sudėtingesnių nusikalstamų veikų. Daug jų yra padaroma prieš tai atlikus sudėtingus parengiamuosius veiksmus ar pats nusikalstamos veikos padarymas reikalingas daugelio sudėtingų veiksmų, veiksmai ar neveikimas gali trukti gana ilgą laikotarpį ir pan. Pavyzdžiui BK 179 str. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais neteisėtai prisijungus prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipant skaitiklių rodmenis ar kitais neteisėtais būdais. Todėl pavienės nusikalstamos veikos apibūdinimas turinio atžvilgiu yra daug sudėtingesnis. Kiekvienu konkrečiu atveju klausimą ar padaryta viena nusiklastama veika ar jų daugetas reikia spręsti vadovaujantis tam tikrais bendrais kriterijais, kurių reikia ieškoti tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek įstatymuose, aiškinantis įstatymų leidėjo motyvus, kuriais jis vadovavosi vienais atvejais tam tikrą veiką laikydamas paviene nusikalstama veika, kitais – atskiras nusikalstamas veikas. Analizuojant BK numatytų tam tikrų nusikalstamų veikų sandarą, matyti, kad vienoje nusikalstamos veikos sudėtyje jos požymiai yra sujungti įvairiai: vienais atvejais vieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai išplaukia iš vieno žmogaus veiksmo, kitais atvejais įstatymų leidėjas sujungia kelis, kartais gana įvairius veiksmus, laikydamas tai viena veika. Šiuo klausimu baudžiamosios teisės teorijoje taip pat nėra vieningos nuomonės.

A. Gercenzono nuomone pavienė nusikalstama veika yra tuomet, kai kaltininkas ar keli asmenys padaro veiką, apimtą vieningo kėslo, vieningo tikslo, nukreipta į vieningą objektą ir pasiekta tokiais veiksmais, kurie nepaisant jų įvairovės skirti tam tikram rezultatui pasiekti ir jei ši veika telpa į BK specialiosios dalies normos numatytus požymius .

N. Kuznecova esminiais pavienės nusikalstamos veikos bruožais laiko vieningą žalą, padarytą vienam objektui su vieninga kaltės forma .

A. Jakovlevo manymu, pavienę nusikalstamą veiką apibūdina objektyvusis (veiksmų vieningumas ir priežastingai su jais susijusios pasekmės, arba vieningų pasekmių, t.y. apimtų viena baudžiamosios teisės norma, sukėlimas keliais vienodais veiksmais, ar kelios pasekmės, jei jos yra vienarūšės) ir subjektyvusis (vieninga kaltės forma) kriterijus .

Vokiečių profesorius H. Jašekas rašė, kad pavienė nusikalstama veika yra tokia, kai vieningos pasekmės pasiektos vieninga valia, keliais vienodais veiksmais, kurie objektyviai yra tarpusavyje susiję vieta ir laiku bei gyvenime sudaro vientisą poelgį .

Nors minėti asmenys skirtingai apibūdina pavienę nusikalstamą veiką, visais atvejais jų apibūdinimams yra būdingi tam tikri bendri bruožai:

1. Subjektyvių požymių visuma – vieningi nusikalstami kėslai, vieninga valia šiems tikslams pasiekti;

2. Objektyvių požymių visuma – vienodas kėsinimosi objektas, vieningi
susiję vieningu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis; tai vientisas poelgis;

3. Šie veiksmai atitinka vieną BK specialiosios dalies straipsnį ar dalį .

Kitaip sakant pavienė nusikalstama veika pagal savo socialinę esmę yra toks veiksmas ar veiksmų derinys, kuris išreiškia tam tikros nusikalstamos veikos turinį, jis turi bendrų objektyvių ir subjektyvių požymių ir parodo padarytos nusikalstamos veikos pobudį; išorinės formos požymiu pavienė nusikalstama veika yra tokia, kuri apimama vienos baudžiamosios teisės normos ir turi vieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius . Paviene nusikalstama veika laikomas tokių teisei priešingų veiksmų derinys, kurie gyvenime dažniausiai atliekami kartu bei turi daug bendrų objektyvių ir subjektyvių tarpusavyje glaudžiai susijusių požymių, kurie savo antivisuomenine esme yra būdingi tam tikrų subjektų nusikalstamam elgesiui.

Kaip jau buvo minėta įstatymų leidėjas, baudžiamajame įstatyme nustatydamas nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų sudėtis jų požymius jungia gana įvairiai. Baudžiamosios teisės vadovėlyje yra išskirtos tokios pavienės nusikalstamos veikos: tęstinės, trunkamosios ir sudėtinės. Sudėtinės dar skirstomos į veikas su dviem objektais, su dviem veiksmais, su keliais alternatyviais požymiais, pakartotinai padarytos veikos, veikos, kurios kvalifikuotos sunkinančiomis aplinkybėmis ir kurios gali sudaryti kitą nusikalstimą. V. Pavilonis ir E. Bieliūnas pavienėmis nusikalstamomis veikomis laiko sudėtines nusikalstamas veikas, veikas, kurių pagrindą sudaro veiksmų alternatyviškumas, nusikalstamos veikos su dviem veiksmais, tęstinės veikos, trunkamosios veikos, veikos, kurios kvalifikuotinos sunkinančiomis aplinkybėmis, bei veikos, kurių pagrindą sudaro veikos pakartotinumas. Nors šio darbo temos esmė yra nusikalstamų veikų daugetas, tačiau jo teisingam kvalifikavimui svarbu sugebėti atskirti kiekvieną pavienę nusikalstamą veiką. Tai padaryti ne visada taip paprasta, kadangi jos pagal savo požymius gali būti labai įvairios, todėl reikia trumpai aptarti išvardintas pavienių nusikalstamų veikų rūšis bei jų skiriamuosius bruožus.

Trunkamosios nusikalstamos veikos – tai tokios pavienės veikos, kurios daromos ištisai tam tikrą laikotarpį. Teismų praktikoje trunkamomis nusikalstamomis veikomis pripažįstami toks veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja anksčiau kaltininkui uždėtų pareigų nevykdymą , gresiant baudžiamajam persekiojimumui. Šios pavienės veikos ypatumas tas, kad kaltininkas, žinodamas apie atsiradusią pareigą veikti ar neveikti tam tikru būdu, nieko daugiau nedaro (pavyzdžiui LR BK 164 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą materialią paramą vaikui; 241 str. numato baudžiamąją atsakomybę už kalinio pabėgimą, 242 str. – už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą ir kt.). Trunkama nusikalstama veika gali prasidėti nuo neteisėto veiksmo padarymo (asmuo dezertyruoja iš karinio dalinio) arba nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento (pranešti teisėsaugos institucijoms apie padarytą ar daromą labai sunkų nusikaltimą ar laikytis teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių). Kitaip sakant tokia veika gali prasidėti kokiu nors veiksmu ar neveikimu ir trunka tol, kol pats kaltininkas nenutraukia jos, kiti asmenys neužkerta kelio tokios veikos tęsimuisi ar pasibaigia pareigos vykdymas. Asmuo gali atlikti papildomus veiksmus, kuriais siekiama padaryti nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, asmuo, vengiantis išlaikyti savo vaikus, dažnai tyčia keičia savo darbo ar gyvenamą vietą, kitų asmenų vardu registruoja jam priklausantį turtą), tačiau jie įeina į vieningą veiksmų visumą ir nesudaro naujos nusikalstamos veikos.

Tęstinės nusikalstamos veikos – tai tokios veikos, kurios susideda iš keleto tapačių veiksmų, skirtų bendram tikslui ir esant vieningai kaltei. Šių veikų ypatumas yra tas, kad jos daromos ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų sudaryti atskiras nusikalstamas veikas, bet šiuo atveju tokiomis nelaikomos, bet sudaro bendros nusikalstamos veikos atskiras grandis . Šio pobūdžio veikas labai sunku atskirti nuo nusikalstamų veikų, padarytų pakartotinai. Visais atvejais kai keliais veiksmais padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip pavienę, reikia žiūrėti ar šie aktai yra tarpusavyje susiję, ar turi vieningą kaltės formą, ar siekiama vieningo ir konkrečiai apibrėžto tikslo. Pavyzdžiui tęstinis nusikaltimas bus kyšio davimas (ėmimas), jei tai daroma per kelis kartus dalimis, arba jei asmuo sugalvojo per kelis kartus apvogti kaimynų butą. Tačiau jei asmuo apvogė butą ir po kiek laiko sugalvos tai padaryti iš naujo, tai veika atitiks pakartotinumo požymius, nes kaltininko tyčia vienam nusikaltimui padaryti bus pasibaigusi ir pradėtas daryti naujas nusikaltimas.

Sudėtinės nusikalstamos veikos – tai tokios veikos, kurios susideda iš dviejų ar daugiau veikų, kiekviena iš kurių, jei vertinti įzoliuotai, gali būti laikoma kaip savarankiškas bei skirtingas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas,
skirtingas pasekmes. Pasak V. Pavilonio ir E. Bieliūno, sudėtinė nusikalstama veika faktiškai yra įstatymo įtvirtinta nusikalstamų veikų sutaptis, kai kurios iš jų paprastai yra glaudžiai susijusios, dažniausiai įvyksta kartu. Be to tokiais veiksmais padaroma padidinta žala, todėl įstatymų leidėjas iš anksto numato tokius atvejus . Sudėtinių juridinės formos požiūriu nusikalstamų veikų sudėčių reikalauja pats gyvenimas. Tokių nusikalstamų veikų yra nemažai praktikoje, jos sudaro padididntą pavojų visuomenei, todėl vietoj dviejų nusikalstamų veikų sutapties įstatymų leidėjas sukuria vieną normą, apimančią abi veiksmų grupes.

Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas sudėtines nusikalstamas veikas konstruoja gana įvairiai. Yra nemažai atvejų, kai kaltininkas, siekdamas nusikalstamų rezultatų, paprastai padaro žalą ne vienam, o keliems objektams. Šie objektai baudžiamųjų įstatymų gali būti ginami ir atskirai, tačiau juos sujungus atsiranda kokybiškai nauja nusikalstama veika, kurios viso pavojingumo negali parodyti numatytos atskiros nusikalstamos veikos. Ryškiausiai tai atspindi LR BK 180 str. numatyta plėšimo nusikaltimo sudėtis. Tokių nusikalstamų veikų sudėčių LR BK yra numatyta palyginti nemažai.

Nusikalstamos veikos su dviem veiksmais yra tokios veikos, kai įstatymų leidėjas nustato kad, jų objektyvinę pusę sudaro du veiksmai, padaromi skirtingu laiku, einantis vienas po kito. Laiko tarpas tarp šių veiksmų gali būti ilgesnis ar trumpesnis, tačiau jį visuomet galima fiksuoti, be to, paprastai šie veiksmai skiriasi savo esme . Pavyzdžiui LR BK 252 str. numato baudžiamąją atsakomybę už žmogaus pagrobimą ar pagrobto žmogaus laikymą ir už paleidimą reikalavimų iškėlimą atitinkamų institucijų atlikti bet kokį veiksmą ar susilaikyti nuo veiksmų, taip pat jei kaltininkas grasino nužudysiąs pagrobtą žmogų, reikalaudamas sudaryti sąlygas išvengti sulaikymo. Darant šį nusikaltimą, pirmiausiai pagrobiamas žmogus (ar jų grupė), po to už jo paleidimą iškeliami reikalavimai. Šiame nusikaltime pirmasis veiksmas galėtų sudaryti savarankišką nusikaltimą (neteisėtas laisvės atėmimas LR BK 146 str., antru atveju net du nusikaltimus – neteisėtas laisvės atėmimas ir grasinimas nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas LR BK 146 str. ir 145 str.), o kartu su papildomais reikalavimais atsiranda ir padidėjęs pavojus įstatymo saugomoms vertybėms (beje papildomus reikalavimus galima taip pat vertinti kaip atskirą nusikalstamą veiką pagal LR BK 148 str.).

Nusikalstamų veikų, kurių pagrindą sudaro veiksmų alternatyviškumas ypatumas tas, kad įstatyme yra įvardinti keli veiksmai, kurių kiekvienas atskirai paimtas sudaro nusikalstamos veikos sudėtį. Yra visai nesvarbu ar asmuo padarė vieną veiksmą, numatytą baudžiajame įstatyme, ar visus išvardintus, asmens veiksmai bus kvalifikuojami kaip pavienė nusikalstama veika, t.y. net jei kaltininkas įvykdo įstatyme numatytus visus veiksmus vieną paskui kitą, yra tik viena nusikalstamos veikos sudėtis. Pavyzdžiui LR BK 192 str. yra išvardinti tokie nusikalstami veiksmai: neteisėtas literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio ar jo dalies atgaminimas, tokių kūrinių importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas, neteisėtas jų kopijų laikymas komerciniais tikslais. Jei asmuo neteisėtai atgamino kūrinius, tai jis padarė vieną nusikaltimą. Taip pat jis padarė vieną nusikaltimą jei neteisėtai atgamino kūrinius, po to juos importavo ir platino. Šiuo atveju kiekvienas padarytas skirtingas alternatyvus veiksmas įeina į vienos nusikalstamos veikos sudėtį, jei kaltininkas siekia vienų nusikalstamų rezultatų, turi vieningą kaltės formą, šiais veiksmais siekiama vieningo ir konkrečiai apibrėžto tikslo.

Nusikalstamų veikų, kvalifikuotų sunkinančiomis aplinkybėmis, ypatybė yra ta, kad įstatymas numato sunkinančią aplinkybę, kuri kitais atvejais laikoma savarankiška nusikalstama veika , t. y. LR BK numato tokias kvalifikuotas sudėtis, kurių kvalifikuojantis požymis kartais gali būti laikomas savarankiška nusikalstama veika ir todėl sudaro tartum dviejų nusikalstamų veikų visumą. Pavyzdžiui LR BK 275 str. 2 d. numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla kaltininkui, kuris realizavo neturint leidimo pagamintus farmacijos produktus, jei dėl jų vartojimo mirė žmogus ar buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, LR BK 276 str. 2 d. numato atsakomybę už pagamintų iš akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos, ar su kenksmingais priedais realizavimą, jei dėl to kilo analogiškos LR BK 275 str. 2 d. numatytos pasekmės. Taip pat tokios nusikalstamų veikų sudėtys numatytos ir kituose LR BK straipsniuose (278 str., 2 d., 280 str. 2 d., 281 str. 3 ir 5 d. 282 str. 2 d. ir pan.). Neatsargiai ar netiesiogine tyčia sukelta žmonių mirtis, sunkus sveikatos sutrikdymas ar turto sunaikinimas yra numatyti LR BK atitinkamuose straipsniuose, tačiau išvardintais atvejais įstatymų leidėjas šias aplinkybes, kaip kvalifikuojančius požymius, numato kitose nusikalstamose veikose ir atitinkamai sugriežtina baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas . Kvalifikuojant šias veikas reikia pirma išsiaiškinti pagrindinį veiklos pobūdį, po to dėl šios veiklos atsiradusias pasekmes, kurios turi
būti priežastingai susijusios ne su bet kokiais kaltininko veiksmais, o su kėsinimusi padaryti veiką, numatytą LR BK atitinkamame straipsnyje. Pavyzdžiui kvalifikuojant veiką pagal LR BK 280 str. 2 d. pirma reikia nustatyti kaltininko tyčią tik sugadinti transporto priemonę (o ne sugadinti transporto priemonę tam, kad ja pasinaudojęs asmuo mirtų). Toliau dėl šių veiksmų atsiranda pasekmė – nukentėjusiojo mirtis, kuri yra priežastingai susijusi ne su bet kuriais kaltininko veiksmais, o su kėsinimusi sugadinti transporto priemonę.

Pavienėms nusikalstamoms veikoms, pagrįstoms veikos pakartotinumu, būdinga tai, kad nusikalstama laikoma tik tokia veika, kuri padaryta pakartotinai. Reikia pasakyti, kad toks pavienės nusikalstamos veikos reglamentavimas buvo 1961 m. BK, tačiau įstatymų leidėjas naujajame 2000 m. LR BK to (ir manau visai pagrįstai) atsisakė. Pagal 1961 m. BK buvo numatyta keliolika straipsnių, kuriuose numatyta, kad nusikaltimu laikomi tokie veiksmai, kai jie yra padaryti pakartotinai. Pirmą kartą padaryti veiksmai galėjo neturėti jokių teisinių pasekmių arba užtraukti administracinę, drausminę atsakomybę ar visuomeninių poveikio priemonių taikymą . Pavyzdžiui asmuo, vairuojantis transporto priemonę neblaivus, galėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tuomet, jei jis tokius veiksmus padarė pakartotinai per vienerius metus (1961 m. BK 2461 str. 1 d.). Taip pat kai kuriose normose, nustatant nusikalstamų veikų sudėtį, pakartotinumas buvo numatytas kaip kvalifikuojantis požymis. Pasak A. Neveros pakartotinumas kaip kvalifikuojantis požymis prieštaravo vienam iš esminių baudžiamosios teisės principų – “non bis idem” principui, nes normos su tokiu kvalifikuojančiu požymiu kaip “pakartotinumas” sankcija visuomet būdavo griežtesnė nei konkrečios nusikastamos veikos straipsnio pagrindinės sudėties sankcija, t. y. skiriant asmeniui kurią nors iš sankcijoje numatytų bausmių, jis buvo baudžiamas ne tik už tai, kad padarė konkrečią veiką, bet ir už tai, kad nusikalto pakartotinai . V. Pesliakas taip pat kritikavo nusikaltimų pakartotinumo reglamentavimą 1961 m. baudžiamajame įstatyme. Pasak jo, esant pakartotinumui buvo nustatytos nevienodos bausmių skyrimo nuostatos, kurios priklausė nuo to, ar nusikaltimų pakartotinumas buvo numatytas kaip nusikaltimą kvalifikuojantis požymis ar ne. Jei asmuo padarydavo kelis tapačius nusikaltimus, dėl kurių pakartotinumas įstatyme buvo numatytas kaip kvalifikuojantis požymis, tai visos asmens padarytos veikos buvo vertinamos pagal atititnkamo BK ypatingosios dalies straipsnio 2 ar 3 dalį, kurioje už pakartotinį nusikaltimą buvo numatyta griežtesnė bausmė. Kitais atvejai pakartotinumas galėjo būti vertinamas tik kaip sunkinanti kaltininko atsakomybę aplinkybė, taigi tokiais atvejais pakartotinumas skiriamai bausmei beveik neturėjo įtakos . Be to, padarius kelis nusikaltimus, kurie atitiko ir pakartotinumo kvalifikuojantį požymį, paprastai numatytą atitinkamo straipsnio 2 dalyje, ir kitą kvalifikuojantį požymį, numatytą 3 ar 4 atitinkamo straipsnio dalyje, kvalifikuojant veiką į pakartotinumo požymį nebūdavo atsižvelgiama . Naujajame 2000 m. LR BK mano nuomone yra įtvirtintas pažangesnis požiūris į nusikalstamų veikų pakartotinumą.

Baigiant nagrinėti pavienę nusikalstamą veiką, reikia pažymėti, kad toks pavienių nusikalstamų veikų klasifikavimas veikų kvalifikavimui reikšmės neturi. Jis reikalingas tam, kad geriau suprastume pavienės veikos esmę bei teisingam pavienės veikos atskyrimui nuo kelių nusikalstamų veikų. Kaip jau minėta pavienės nusikalstamos veikos požymiai baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyti įvariai. Tai leidžia įvairiapusiškiau apibūdinti nusikalstamą veiką bei atskleisti jos pavojingumą teisės saugomiems gėriams.

4. NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ DAUGETO FORMOS

Nusikalstamų veikų daugeto formų išskyrimas labai priklauso nuo pačios daugeto sampratos. Kaip minėta, nusikalstamų veikų daugetas yra tada, kai visų veiksmų neapima viena norma, arba nors ir apima viena norma, tačiau viską, kas padaryta, galima suskaidyti epizodais, kurių kiekvienas sudaro savarankišką nusikalstamą veiką. Skirtingai nuo pavienės veikos, nusikalstama veika, sudaranti nusikalstamų veikų daugetą, paprastai neturi savyje tokių tipiškų ir būdingų poelgių derinių, kurie sukelia padidintą pavojų ir kuriuos reikėtų numatyti vienoje BK normoje, tarp veiksmų grupių nėra glaudaus vientisumo. Kelios nusikalstamos veikos tarpusavyje teisine prasme gali būti įvairiai susietos ir dėl to atsiranda skirtingos teisinės pasekmės. Todėl baudžiamosios teisės teorijoje yra išskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų daugeto formos. LR BK nėra reglamentuotos daugeto formos, tačiau 63 str. 5 d. 1 p. yra paminėta ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Nusikalstamų veikų daugeto formos – vienas sudėtingiausių ir daugiausiai ginčų sukeliantis klausimas baudžiamosios teisės teorijoje. Vieni autoriai išskyrė tris nusikalstamų veikų daugeto formas: nusikalstamų veikų sutaptį, pakartotinumą ir recidyvą; kiti išskirdavo net keturias formas, prie daugeto dar priskirdami nevienkartiškumą; treti – tik dvi: idealiąją sutaptį ir nusikalstamų veikų pakartotinumą arba pakartotinumą ir nusikalstamų veikų sutaptį . Dažniausiai palaikoma trinarės
daugeto sistemos koncepcija, kuri šiuo metu yra kritikuojama, siūlant pripažinti tik dvi nusikalstamų veikų daugeto formas: sutaptį ir pakartotinumą (šio požiūrio laikosi tiek A. Nevera, tiek V. Piesliakas: nors iš skirtingų pozicijų, tačiau abu teigia, kad tikslinga išskirti tik dvi daugeto formas). Toliau šiame darbe panagrinėsime dažniausiai pripažįstamas trinarę bei dvinarę nusikalstamų veikų daugeto formų sistemas bei jas palyginsime.

4.1. NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ SUTAPTIS BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4659 žodžiai iš 9153 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.