Nusikaltimo sudėties elementai ir požymiai
5 (100%) 1 vote

Nusikaltimo sudėties elementai ir požymiai

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

TEISĖS KATEDRA

NUSIKALTIMO SUDĖTIES ELEMENTAI IR POŽYMIAI

Referatas



Dėstytojas

Atliko:

KAUNAS, 2004

Turinys

ĮŽANGA 3

1. NUSIKALTIMO SUDĖTIES SAMPRATA 4

2. NUSIKALTIMO SUDĖTIES STRUKTŪRA 5

2.1. Nusikaltimo sudėties elementai 5

2.2. Nusikaltimo sudėties požymiai 6

3. NUSIKALTIMO OBJEKTAS 7

3.1. Nusikaltimo objekto samprata 7

3.2. Nusikaltimo objektų klasifikavimas 8

3.2.1.Bendrasis objektas 8

3.2.2.Rūšinis objektas 8

3.2.3. Tiesioginis nusikaltimo objektas 9

4. OBJEKTYVIOJI NUSIKALTIMO PUSĖ 10

4.1. Objektyviosios nusikaltimo pusės samprata 10

4.2. Nusikalstama veika 11

4.2.1. Veikimas 11

4.2.2. Neveikimas 12

4.3. Nusikalstamos pasekmės 12

4.4. Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių 14

4.5. Nusikaltimo padarymo būdas, priemonės, įrankiai, laikas, vieta, ir kitos aplinkybės… 16

5. NUSIKALTIMO SUBJEKTAS 17

5.1.Nusikaltimo subjekto samprata 17

5.2. Nusikaltimo subjekto amžius 17

5.3. Pakaltinamumas ir nepakaltinamumas 18

5.4. Ribotas pakaltinamumas 19

5.5. Specialusis nusikaltimo subjektas 19

5.6. Girtumo ir apsvaigimo įtaka baudžiamajai atsakomybei 20

6. SUBJEKTYVIOJI NUSIKALTIMO PUSĖ 21

6.1. Subjektyviosios nusikaltimo pusės samprata 21

6.2. Kaltė ir jos formos 21

6.2.1. Tyčia ir jos rūšys 22

6.2.2. Neatsargumas ir jo rūšys 23

6.2.3. Mišri kaltės forma 25

6.6. Nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas 25

6.7. Klaida ir jos įtaka baudžiamajai atsakomybei 26

IŠVADOS 28

LITERATŪROS SĄRAŠAS 30

ĮŽANGA

Nusikaltimo sudėties reikšmė baudžiamojoje teisėje yra labai didelė. Nusikaltimo sudėtis yra vienas baudžiamosios atsakomybės pagrindų.

Dar XVI ir XVII amžiuje nusikaltimo sudėtis buvo aktuali ir suprantama kaip visi palikti pėdsakai, kuriuos nusikalstama veika palieka išoriniame pasaulyje. Kiekvienas nusikaltimas jau tuo metu buvo laikomas nusikaltimu tokiu atveju, kai jis palikdavo konkrečius pėdsakus – požymius.

Dabar nusikaltimo sudėtis yra ypač svarbi baudžiamojoje teisėje, nes be jos baudžiamoji byla net negali būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukiama. Nusikaltimo sudėtį sudaro tam tikri struktūriniai vienetai, kurie atskleidžia tiek vidinę, tiek išorinę nusikaltimo pusę. Šias abi nusikaltimo puses apibūdina atskiros požymių grupės – nusikaltimo sudėties elementai. Taigi šiame darbe pamėginsiu išaiškinti, kokios sudedamosios dalys (elementai) ir kokie skiriamieji tų sudedamųjų dalių bruožai, savybės, ypatybės (požymiai) sudaro nusikaltimo sudėtį.

Labai svarbu išsiaiškinti ir suprasti, kas yra nusikaltimo sudėties elementai ir požymiai. Kiekvienas nusikaltimas turi turėti savo sudėtį, tai ir nusikaltimo sudėties elementai nėra atsiejami nuo sudėties. Kiekvienas nusikaltimo sudėties elementas negali būti atskiriamas nuo jį apibūdinančių požymių.

Kadangi nusikaltimas negali egzistuoti be nusikaltimo sudėties, nusikaltimo sudėtis – be ją sudarančių elementų, o nusikaltimo sudėties elementai – be juos apibūdinančių požymių, tai mano darbo tikslas yra atskleisti nusikaltimo sudėties elementus kaip būtinas, sudedamąsias jo vieningos struktūros dalis. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kokie požymiai apibūdina tam tikrą nusikaltimo sudėties elementą, kaip nusikaltimai kvalifikuojami pagal jų sudėtį. Darbe gana plačiai apibūdinau nusikaltimo objekto bei subjekto ypatumus, objektyviosios ir subjektyviosios nusikaltimo puses apibūdinančius požymius.

1. NUSIKALTIMO SUDĖTIES SAMPRATA

Vieningos nuomonės dėl nusikaltimo sudėties sąvokos, nusikaltimo sudėties paskirties teisės teorijoje nėra. Nusikaltimo sudėties sąvoka dažniausiai siejamas su BK 2 str., reglamentuojančiu baudžiamosios atsakomybės nuostatas. BK 2 str. 4 d. sako, kad „pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį“.

Kai kurie autoriai nusikaltimo sudėties sąvoką sieja tik su baudžiamajame įstatyme numatytais požymiais, kitų nuomone, nusikaltimo sudėtis – tai ne tik įstatyminis nusikaltimo modelis, bet ir pačią veiką apibūdinančių požymių visuma.

Taigi nusikaltimo sudėtį galima apibrėžti kaip baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą, kuri nulemia tam tikros veikos pripažinimą nusikaltimu. Kitaip tariant, objektyvūs ir subjektyvūs požymiai yra būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikaltimu, arba jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties.

Objektyvūs požymiai apibūdina išorinius nusikaltimo požymius. Tai yra požymiai, susiję su pačia veikla bei jos sukeliamomis pasekmėmis.

Subjektyvūs požymiai liečia nusikaltimo vidinę pusę. Tai yra požymiai, apibūdinantys asmenį, darantį nusikaltimą, jo elgesio motyvaciją, tikslingumą.

Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašomi baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies normos dispozicijoje. Tačiau nusikaltimo sudėtis ir Specialiosios dalies normos dispozicija nėra
tapačios sąvokos. Paprastai baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies normos dispozicijoje nebūna aprašyti visi tam tikros nusikaltimo sudėties požymiai. Čia dažniausiai apibūdinama objektyvūs požymiai, o subjektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai (kaltė, pakaltinamumas, subjekto amžius ir t.t.) dažniausiai būna reglamentuoti baudžiamojo įstatymo Bendrosios dalies normose. Todėl aiškinantis konkrečios nusikaltimo sudėties požymius reikia remtis ne tik baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies, bet ir Bendrosios dalies normomis.

Taip pat negalima tapatinti nusikaltimo sudėties su pačiu nusikaltimu. Kadangi tam tikra pavojinga veika pripažįstama nusikaltimu tik tada, kai jos požymiai atitinka baudžiamajame įstatyme aprašytus nusikaltimo sudėties požymius.

Nusikaltimo sudėties reikšmė baudžiamojoje teisėje yra labai didelė. Nusikaltimo sudėtis yra vienas iš baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Jei iškėlus baudžiamąją bylą kaltininko veikoje nenustatoma nusikaltimo sudėtis, tai tokia baudžiamoji byla turi būti nutraukiama. Nusikaltimo sudėties nebuvimas yra vienas iš pagrindų teismui priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Taip pat nusikaltimo sudėtis turi didelę reikšmę kvalifikuojant nusikaltimus. BK nėra ir negali būti nei vieno nusikaltimo, kuris sutaptų su kitu savo sudėties požymiais. Taigi pagal nusikaltimo sudėties požymius vieni nusikaltimai atribojami nuo kitų.

2.NUSIKALTIMO SUDĖTIES STRUKTŪRA

2.1. Nusikaltimo sudėties elementai

Nusikaltimo sudėtis susideda iš atitinkamų struktūrinių vienetų. Apžvelgdama nusikaltimo sudėtį jau paminėjau vieną struktūrinį vienetą, kuris įeina į nusikaltimo sudėties struktūrą, tai yra požymį. Tačiau to nepakanka nusikaltimo sudėties struktūrai apibūdinti. Kiekvienas nusikaltimas yra veikos ir veiką darančio asmens vienybė. Nusikaltimo sudėties požymiai kaip tik ir apibūdina išorinę ir vidinę nusikaltimo pusę. Taigi tarp nusikaltimo sudėties požymių galima išskirti atskiras požymių grupes, apibūdinančias ir vidinę, ir išorinę nusikaltimo padarymo puses. Šias požymių grupes galima būtų pavadinti nusikaltimo sudėties elementais.

Dažnai sąvokos „nusikaltimo sudėties elementas“ ir „nusikaltimo sudėties požymis“ yra tapatinamos. Lietuvių kalbos žodyne žodis elementas apibūdinamas kaip sudaromoji ko nors dalis, dėmuo, o požymis – kaip skiriamasis bruožas, savybė, ypatybė.

Nusikaltimo sudėties elementai – tai būtinos, sudedamosios jo vieningos struktūros dalys, apibūdinamos tam tikrais požymiais.

Nusikaltimo sudėties požymiai – tai atitinkamos savybės, apibūdinančios, individualizuojančios sudėties elementus.

Kiekvienas iš šių elementų apima ir išorinę, ir vidinę nusikaltimo padarymo puses. Kai bent vieno iš nusikaltimo sudėties elementų nėra, veika negali būti pripažįstama nusikaltimu. Kiekvieną iš šių elementų apibūdina tam tikri požymiai.

Galima būtų išskirti tokius nusikaltimo sudėties elementus:

• Objektas. Tai yra tai, į ką yra nukreiptas nusikaltimas, kam nusikaltimu padaroma žala ar sukeliama žalos grėsmė. Nusikaltimo objekto požymiai – tie baudžiamojo įstatymo saugomi gėriai, į kuriuos kėsinamasi nusikaltimu. Su nusikaltimo objektu yra susijęs ir nusikaltimo dalykas – tie materialaus pasaulio daiktai, į kuriuos tiesiogiai kėsinantis pažeidžiami teisiniai gėriai.

• Objektyvioji pusė. Tai išorinė nusikalstamos veikos pusė. Objektyviąją pusę apibūdina šie požymiai: veika, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, nusikaltimo padarymo laikas,, vieta, būdas, įrankiai, priemonės ir kitos aplinkybės.

• Subjektas. Tai fizinis, pakaltinamas, sulaukęs įstatyme numatyto amžiaus asmuo, padaręs nusikaltimą. Nusikaltimo subjekto požymiai paprastai amžius ir pakaltinamumas. Tam tikrais įstatyme numatytais atvejais, be šių bendrųjų požymių nusikaltimo subjektą gali apibūdinti ir lytis, pilietybė, tarnybinė padėtis, profesija ir pan. Toks nusikaltimo subjektas, kuriam be bendrųjų požymių, dar yra būdingi ir specialūs požymiai, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas specialiuoju nusikaltimo subjektu.

• Subjektyvioji pusė. Tai veikos vidinė pusė. Kitaip tariant, psichinė pusė, kuri parodo asmens psichinį santykį su jo daroma veika. Subjektyviosios pusės požymiai: kaltė, tikslas, motyvas.

2.2. Nusikaltimo sudėties požymiai

Nusikaltimo sudėties požymiai, apibūdinantys nusikaltimo objektą ir objektyviąją pusę, sudaro objektyviąją nusikaltimo sudėtį, o požymiai, apibūdinantys nusikaltimo subjektą ir subjektyviąją pusę – subjektyviąją nusikaltimo sudėtį.

Nusikaltimo sudėties požymius galima suskirstyti į:

• Pagrindinius požymius. Šie požymiai būdingi kiekvienai konkrečiai nusikaltimo sudėčiai. Kai šių požymių nėra, nėra ir bendrosios nusikaltimo sudėties. Prie pagrindinių nusikaltimo sudėties požymių priskiriami požymiai, apibūdinantys nusikaltimo objektą, taip pat veiką, pakaltinamumą, amžių, kaltę.

• Fakultatyvius požymius. Tai papildomi požymiai, kurie būdingi ne visoms, o tik kai kurioms konkrečioms nusikaltimų sudėtims. Fakultatyvieji nusikaltimo sudėties požymiai yra nusikaltimo pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, įrankiai, priemonės, kitos
aplinkybės, taip pat nusikaltimo motyvas ir tikslas. Paprastai šios aplinkybės būdingos kiekvienam nusikaltimui. Ir nors baudžiamajame įstatyme nusikaltimo sudėtyse dažniausiai šios aplinkybės yra neįtrauktos, tačiau jos turi reikšmės individualizuojant bausmę. Pavyzdžiui, skiriant bausmę už nusikaltimą gali būti atsižvelgta, ar nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Taip pat bausmė už vagystę galėtų būti sušvelninta, jei nusikaltimą padarė nėščia moteris.

Tik bendrosios nusikaltimo sudėties požymiai gali būti skirstomi į pagrindinius ir fakultatyvius. Konkrečiose nusikaltimų sudėtyse nėra nei fakultatyvių, nei pagrindinių požymių – šiuo atveju visi požymiai būtini.

Taip pat nusikaltimo sudėties požymiai, atsižvelgiant į tai, ar jie apibūdina nusikalstamos veiklos išorinę ar vidinę pusę, gali būti klasifikuojami:

• Objektyviuosius požymius,

• Subjektyviuosius požymius.

Dar baudžiamosios teisės teorijoje išskiriami deskriptyvūs (aprašomieji) ir norminiai (vertinamieji), pozityvūs ir negatyvūs, pastovūs ir kintamieji nusikaltimo sudėties požymiai. Tačiau toks nusikaltimo požymių klasifikavimas yra labiau susijęs su nusikaltimų klasifikavimu.

3. NUSIKALTIMO OBJEKTAS

3.1. Nusikaltimo objekto samprata

Nusikaltimo objektas yra tai, į ką kėsinamasi nusikaltimu. Arba kitaip tariant, nusikaltimo objektas yra teisiniai gėriai, į kuriuos kėsinamasi nusikaltimu ir kurie yra saugomi baudžiamojo įstatymo. Gėriai – tai tvarka, vertybės ir visa tai, kas valstybėje saugoma teisės normų. Šie gėriai gali priklausyti žmogui (nuosavybė, gyvybė) ar visai visuomenei (valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė). Kiekvieno nusikaltimo pavojingumas ir pasireiškia tuo, kad valstybė teisės normomis nustato tuos gėrius, kurie yra vertingi siekiant užtikrinti normalų asmenų bei pačios valstybės egzistavimą. Tokių teisinių gėrių pažeidimas daro žalą visuomenės nariams, jų grupei ar visai valstybei.

Teisinis gėris gali priklausyti tam tikram asmeniui. Kėsinamasis į tokį gėrį jau yra subjektyviosios teisės pažeidimas. Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi, o tai ir yra žmogaus subjektyvioji teisė. Gyvybė – teisinis gėris, priklausantis kiekvienam asmeniui. Teisinis gėris gali būti saugomas teisės normų kaip visuomeniškai reikšmingas, nesvarbu kam jis priklauso. Kėsinantis į visuomeniškai reikšmingus gėrius gali būti pažeidžiamos ir subjektyvios asmens teisės. Jei , pavyzdžiui, būtų kėsinamasi į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario gyvybę, būtų pažeidžiamas ne tik politinis valstybės pagrindas, bet ir šių valstybės pareigūnų subjektyvi teisė į gyvybę. Taigi teisinis gėris gali priklausyti asmenims, asmenų grupėms ar visai valstybei, visuomenei.

Teisiniams gėriams, į kuriuos yra kėsinamasi, padaroma žala arba sukeliama tokios žalos grėsmė. Teisiniam gėriui, atsižvelgiant į jo pobūdį, gali būti padaroma fizinė, turtinė, moralinė, politinė ar kita žala. Kėsinantis į gyvybę atsiranda fizinio pobūdžio žala, į nuosavybę – turtinio pobūdžio žala, į garbę – moralinė žala, o į teisinį gėrį – politinė žala. Kartais reali žala gali ir neatsirasti. Gali būti tik sukeliama tokios žalos grėsmė. Taip dažniausiai yra nusikaltimo rengimosi ir pasikėsinimo stadijoje bei formaliose nusikaltimų sudėtyse.

Teisiniai gėriai gali turėti realų pobūdį (gyvybė, nuosavybė, sveikata) arba idealų pobūdį (orumas, garbė, religiniai jausmai ir pan.). Kai nusikaltimu kėsinamasi į teisinius gėrius, turinčius idealų pobūdį, tuomet ypatingai sunku nustatyti konkretaus nusikaltimo objektą.

Baudžiamojo įstatymo gali būti saugomas: 1)pats teisinis gėris nuo sunaikinimo ar pakeitimo; 2) asmens santykis su tuo teisiniu gėriu, t.y. gali būti saugoma galimybė ir laisvė tokį gėrį valdyti, disponuoti ir naudotis juo.

Nusikaltimo objektas yra būdingas kiekvienai nusikalstamai veikai. Ir jei veika nėra nukreipta prieš baudžiamojo įstatymo saugomą objektą, ji negali būti pripažįstama nusikaltimu.

Nusikaltimo dalykas – materiali objekto išraiška, per kurį pažeidžiamas objektas.

Nusikaltimo objektu negali būti laikomi žmonės, įrankiai, gamybos priemonės ir kiti materialaus pasaulio daiktai. Patys daiktai ar įrankiai yra tik teisinio gėrio nešiotojai. Jie neturi jokios vertės. Jų vertė yra susijusi su teisiniu gėriu, pavyzdžiui, nuosavybe.

Teisingas nusikaltimo objekto nustatymas padeda išsamiau suvokti pačios veikos teisinę prigimtį, jos turinį ir formą, atskirti šias veikas nuo panašių nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų. Nuo nusikaltimo objekto labai priklauso ir pačio nusikaltimo pavojingumas, jo priskyrimas prie atitinkamų nusikaltimo rūšių.

3.2. Nusikaltimo objektų klasifikavimas

Nusikaltimo objektai skirstomi į: 1) bendrąjį, 2) rūšinį ir 3) tiesioginį.

3.2.1. Bendrasis objektas

Bendrasis objektas tai visų teisinių gėrių, kurie yra saugomi mūsų valstybės baudžiamųjų įstatymų, visuma. Bendras objektas yra vieningas visiems nusikaltimams. Baudžiamajame kodekse mes randame labai daug teisinių gėrių, saugomų baudžiamojo įstatymo. Tai galėtų būti Lietuvos Respublikos visuomeninė santvarka, visuomeninės santvarkos politinė ir ekonominė sistemos, nuosavybė, piliečių
asmenybė, piliečių politinės, darbinės, turtinės ir kitos teisės ir laisvės, Lietuvoje nustatyta teisėtvarka. Taigi būtent visi šie teisiniai gėriai, jų visuma sudaro bendrąjį nusikaltimo objektą.

Pagrindinė bendrojo objekto paskirtis – atskirti nusikalstamas veikas nuo nenusikalstamų. Remiantis bendruoju nusikaltimo objektu pateikiamas materialusis nusikaltimo apibrėžimas. Juk kiekvieno nusikaltimo pavojingumas ir pasireiškia tuo, kad nusikaltimu kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius, t.y. į objektą.

3.2.2. Rūšinis objektas

Rūšinis objektas – tai atitinkama vienarūšių ar tapačių teisinių gėrių dalis, saugoma baudžiamojo įstatymo. Rūšinis objektas yra būdingas atitinkamai vienarūšių nusikaltimų grupei. Tai galėtų būti: tyčinis nužudymas, tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis, neatsargus nužudymas, nužudymas labai susijaudinus, motinos tyčinis nužudymas savo naujagimio ir kt. Visais šiais nusikaltimais kėsinamasi į gyvybę arba į tokios pačios rūšies teisinį gėrį.

Nusikaltimai gali skirtis vienas nuo kito veikos būdu ir pobūdžiu, subjekto požymiais, subjekto psichiniu santykiu su jo daroma veika ir pasekmėmis, tačiau jie gali būti panašūs tuo, kad jais kėsinamasi į tą pačią teisinių gėrių grupę. Todėl jie ir išskirti į savarankiškus skirsnius. Pavyzdžiui vagystė, plėšimas, turto prievartavimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas skiriasi pačios veikos padarymo būdais, subjekto amžiumi, bet visais šiais nusikaltimais kėsinamasi į nuosavybę. Visus šiuos nusikaltimus BK priskiria prie nusikaltimų nuosavybei (BK XXVIII skyrius).

Paprastai apie rūšinį vienos ar kitos nusikaltimų grupės objektą dažniausiai galima spręsti iš pačio BK Specialiosios dalies skyriaus pavadinimo. Pavyzdžiui BK Specialiosios dalies XL skyriaus pavadinimas „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai“ nurodo, kad jame yra nusikaltimų bei baudžiamųjų nusižengimų, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką arba kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, sudėtys.

BK Specialiosios dalies skyrių išdėstymo tvarka yra sudaryta pagal atitinkamos teisinių gėrių grupės svarbumą. Pirmajame BK Specialiosios dalies skyriuje yra išdėstyti nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų sudėtys, antrame – valstybinių nusikaltimų sudėtys, toliau seka nusikaltimai žmogaus gyvybei ir kiti. Tai rodo, kad įstatymų leidėjas tokius teisinius gėrius kaip žmoniškumas, po to valstybės suverenitetas, valstybės bei jos teritorijos neliečiamybė, konstitucinė santvarka laiko vertingesniais, svarbesniais už žmogaus gyvybę, sveikatą, nuosavybę, Finansų sistemą ir pan. Tačiau tai nereiškia, kad visi valstybiniai nusikaltimai yra pavojingesni nei nusikaltimai, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė yra numatyta kituose BK Specialiosios dalies skyriuose. Juk negalima teigti, kad valstybės simbolių išniekinimas (BK 127 str.) yra pavojingesnis už nužudymą (BK 129 str.), neteisėtas Raudonojo Kryžiaus emblemos (ženklo) panaudojimas (BK 109 str.) už vaiko pagrobimą (BK 158 str.) ir pan. Įstatymo leidėjas į pirmą vietą išskirdamas nusikaltimus žmoniškumui, karo bei valstybinius nusikaltimus parodo ne kiekvieno konkretaus nusikaltimo padidintą pavojingumą, bet visos tam tikros nusikaltimų grupės padidintą pavojingumą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2814 žodžiai iš 9242 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.