Nusikaltimo sudėtis
5 (100%) 1 vote

Nusikaltimo sudėtis

1121

TURINYS

Įvadas 3

Nusikaltimo sudėties sąvoka ir reikšmė 4

Nusikaltimo sudėties požymiai 4

Normos dispozicija 5

Nusikaltimo sąvoka 6

Nusikaltimo sudėties reikšmė baudžiamojoje teisėje 6

Nusikaltimo sudėties struktūra 7

Nusikaltimo sudėties klasifikavimas 7

Išvados 10

Naudota literatūra 11

ĮVADAS

Sąvoka „nusikaltimo sudėtis“ atsirado ne materialinėje, bet procesinėje teisėje. Ši sąvoka ilgą laiką turėjo tik procesinę reikšmę. Tik XVIII a. pabaigoje ši sąvoka buvo pradėta analizuotu siejant ją su materialine baudžiamąja teise. Pirmieji, kurie nusikaltimo sudėtį pradėjo analizuoti kaip vieną iš baudžiamosios teisės mokslo institutų, buvo vokiečių baudžiamosios teisės mokslo atstovai. Tačiau ilgą laiką nusikaltimo sudėties apibrėžime dominavo jo procesinė kilmė, dėl to nagrinėjant nusikaltimo sudėtį buvo apsiribojama tik objektyviais požymiais eliminuojant subjektyvius požymius.

NUSIKALTIMO SUDĖTIES SĄVOKA IR REIKŠMĖ

Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose nėra nusikaltimo sudėties apibrėžimo. Ir tik BK 17 str. vartojama nusikaltimo sudėties sąvoka, tačiau neatskleidžiamas jos turinys. Be to, BPK 5 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad baudžiamoji byla negali būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukiama, jeigu veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Nusikaltimo sudėties sąvoka yra nagrinėjama baudžiamosios teisės teorijoje.

Galima išskirti tokias dvi pagrindines nuomones šiuo metu vyraujančias dėl nusikaltimo sudėties. Vieni autoriai nusikaltimo sudėties sąvoką sieja tik su baudžiamajame įstatyme numatytais požymiais, kitų nuomone nusikaltimo sudėtis – tai ne tik įstatyminis nusikaltimo modelis, nusikaltimo požymių aprašymas įstatyme, bet ir pačią veiką apibūdinančių požymių visuma.

NUSIKALTIMO SUDĖTIES POŽYMIAI

Nusikaltimo sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikaltimo sudėčiai visų pirma priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie yra būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikaltimu, o kaltas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kitaip tariant, jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties. Būtinasis kiekvienos konkrečios nusikaltimo sudėties požymis yra kaltė. Kai kaltės nėra, nėra ir nusikaltimo sudėties, nors kiti nusikaltimo sudėties požymiai gali ir būti.

Objektyvūs ir subjektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai.

Nusikaltimo sudėčiai priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie yra pakankami, kad pavojingą veiką būtų galima pripažinti nusikaltimu, kaltą asmenį – patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Objektyvūs požymiai apibūdina išorinius nusikaltimo požymius. Kitaip sakant, tai yra požymiai, susiję su pačia veika bei jos sukeliamomis pasekmėmis.

Subjektyvūs požymiai liečia nusikaltimo vidinę pusę. Tai yra požymiai, apibūdinantys asmenį, darantį nusikaltimą, jo elgesio motyvaciją, tikslingumą. Visus šiuos požymius baudžiamajame įstatyme aprašo įstatymo leidėjas.

Pagrindiniai ir fakultatyviniai nusikaltimo sudėties požymiai.

Tarp nusikaltimo sudėties požymių yra tokių, kurie būdingi kiekvienai konkrečiai nusikaltimo sudėčiai. Tokie požymiai vadinami pagrindiniais. Kai šių požymių nėra, nėra ir bendrosios nusikaltimo sudėties. Prie pagrindinių nusikaltimo sudėties požymių priskiriami požymiai, apibūdinantys nusikaltimo objektą, taip pat veika, pakaltinamumas, amžius, kaltė.

Fakultatyvieji nusikaltimo sudėties požymiai yra būdingi ne visoms, o tik kai kurioms konkrečioms nusikaltimų sudėtims. Jie yra naudojami baudžiamajame įstatyme aprašant tam tikrus nusikaltimus ar nusikaltimų grupes. Fakultatyvieji nusikaltimo sudėties požymiai yra nusikaltimo pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, įrankiai, priemonės, kitos aplinkybės, taip pat nusikaltimo motyvas ir tikslas.

Tik bendrosios nusikaltimo sudėties požymiai gali būti skirstomi į pagrindinius ir fakultatyvinius. Konkrečiose nusikaltimų sudėtyse nėra nei fakultatyvių nei pagrindinių požymių – šiuo atveju visi požymiai būtini.

Dar baudžiamojoje teisėje išskiriami šie požymiai:

• Deskriptyvūs (aprašomieji);

• Norminiai (vertinamieji);

• Pozityvūs;

• Negatyvūs;

• Pastovūs;

• Kintamieji;

NORMOS DISPOZICIJA

Kiekviena konkreti nusikaltimo sudėtis yra betarpiškai susijusi su baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies konkrečios normos dispozicija. Normos dispozicija – tai nusikaltimo sudėties išraiškos baudžiamajame įstatyme forma. Būtent nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašomi baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies dispozicijoje. Apie vienos ar kitos nusikaltimo sudėties požymius mes sprendžiame iš šios normos dispozicijos. Nusikaltimo sudėtis ir Specialiosios normos dispozicija nėra tapačios sąvokos. Aiškinantis konkrečios nusikaltimo sudėties požymius reikia remtis ne tik baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies, bet ir Bendrosios dalies normomis.

NUSIKALTIMO SĄVOKA

Negalima tapatinti nusikaltimo sudėties ir nusikaltimo sąvokų. Nusikaltimas – tai realaus gyvenimo reiškinys, konkretaus asmens poelgis. Nusikaltimas visada pasireiškia pavojinga
veika, kuria kėsinamasi į tam tikrus valstybės saugomus gėrius. Tačiau, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikaltimu, būtina, kad šios rūšies veika būtų uždrausta baudžiamojo įstatymo. Įstatymas negali uždrausti kiekvienos konkrečios veikos. Jis draudžia tam tikro pavojingo veikimo ar neveikimo rūšį atsiribodamas nuo daugelio individualių konkrečios veikos požymių.

Nusikaltimo sudėtis yra tik abstraktus šio elgesio aprašymas įstatyme, išskiriant būdingiausius jo požymius. Tik esant tokiam įstatyminiam aprašymui, konkreti elgesio rūšis gali būti laikoma nusikaltimu.

NUSIKALTIMO SUDĖTIES REIKŠMĖ BAUDŽIAMOJOJE TEISĖJE

Nusikaltimo sudėties reikšmė baudžiamojoje teisėje yra labai didelė. Nusikaltimo sudėtis yra vienas iš baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Kai veikoje nėra nusikaltimo sudėties, tokia veika negali būti laikoma nusikaltimu. Jei iškėlus baudžiamąją bylą kaltininko veikoje nenustatoma nusikaltimo sudėtis, tai tokia baudžiamoji byla turi būti nuraukiama

Nusikaltimo sudėtis turi didelę reikšmę ir teisingai kvalifikuojant nusikaltimus. Nusikaltimų kvalifikacija – tai tapatumo tarp veikos požymių ir Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatyto nusikaltimo sudėties nustatymas ir šio tapatumo įtvirtinamas procesiniuose dokumentuose. Kvalifikuotojas spęsdamas, ar veika gali būti laikoma nusikaltimu, sutapatina jos požymius su konkrečia nusikaltimo sudėtimi, numatyta baudžiamajame įstatyme.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1034 žodžiai iš 2032 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.