Nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimas
5 (100%) 1 vote

Nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimas

TURINYS

1. Įvadas

2. Dėstymas

3. Bendrasis lavinimas kaip viena iš nuteistųjų laisvės atėmimu pataisos priemonių

4. Nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimas pataisos įstaigose

4. 1. bendrojo lavinimo organizaciniai vienetai

4. 2. Pataisos įstaigos ir mokyklos santykiai

4. 3. Priėmimas į mokyklą

4. 4. Mokymo organizavimas

4. 5. Psichologinė pagalba

5. Mokslo vizija

6. Išvados

Įvadas

Lietuvos Respublikos piliečiai turi ir naudojasi visomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, vykdo visas jiems nustatytas pareigas. Tačiau, jei asmuo padaro nusikaltimą ir yra nuteisiamas, tokio asmens teisių ir pareigų apimtis ir turinys pasikeičia. Nuteistajam nustatomi tam tikri apribojimai, jis netenka tam tikrų galimybių, keičiasi asmens teisinė padėtis. Bausmę atliekantys piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves, pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Įstatymai pagrįsti humaniškumo ir teisėtumo prinipais, todėl jais yra siekiama ne tik nubausti nuteistąjį, bet ir grąžinti jį visuomenei pataisytą. Daug įvairiausių organizacijų, bendrijų, pataisos įstaigų tarnybų darbuotojų įdeda nemažai darbo, pastangų, idėjų, norėdami padėti nuteistajam, tačiau šioje temoje aptarsiu vieną iš pataisos priemonių – bendrąjį lavinimą pataisos įstaigose.

Visiems norintiems asmenims yra sudarytos sąlygos siekti mokslo, tobulėti, plėsti savo akiratį. Tik teisinė padėtis, esant pataisos įstaigoje, nuteistajam skiria specialias mokymosi sąlygas – pagal nustatytas vidaus tvarkos ir režimo taisykles.

Pabandysiu aptarti nuteistųjų laisvės atėmimu siekius įgyti bendrąjį lavinimą pataisos namuose, įgijimo specifiką, ypatumus.

Apžvelgsiu mokyklų steigimo pagrindinius principus, pataisos įstaigos administracijos teises ir pareigas, bendrojo lavinimo mokyklos vadovų ir mokytojų teises ir pareigas.

Aptarsiu nuteistųjų priėmimo į mokyklą pagrindinius kriterijus, mokinių skatinimo formas. Bendrai aptarsiu ir pačio, bendrojo lavinimo organizavimą.

Dėstymas

Vis dažniau nuteistųjų atvyksta į pataisos namus turinčius pagrindinį, pradinį ir labai gerai, kai turi vidurinį išsilavinimą. Lapkričio – sausio mėnesiais pataisos namuose atlikinėjau Socialinės reabilitacijos skyriuje, būrio viršininko praktiką ir bendraujant su nuteistaisiais dažnai užduodavau klausimą, koks jų išsilavinimas? Dažniausiai jie atsakydavo, kad mokyklos nelankė, kadangi siekė bet kokia kaina „atsistoti ant kojų“, kai jų bendraamžiai sėdėjo mokyklos suoluose, vieni gatvėje bandė iškaulyti kuo daugiau pinigėlių, kiti gi, turėjo rūpintis savo jaunesniaisiais broliais ir seserimis, dar viena iš priežasčių –vaikai gyveno kaimuose, dirbdavo ūkio darbus, tėvai neturėdavo pinigų ir jie neturėdavo kuo apsiauti ar apsirengti. Išvada:

Mokyklos nelankymo priežastys yra įvairios:

1. patys nenori mokytis;

2. neleidžia mokytis tėvai;

3. nesimoko dėl materialinių sunkumų, kilę iš asocialių šeimų.

Nenorą mokytis sąlygoja:

1. dėl ekonominių ir socialinių pereinamojo sunkumų prasidėjęs mokslo prestižo nuosmukis.

Didelė dalis nuteistųjų sakė, kad nenori įgyti vidurinio mokslo. Tai iš dalies įtakoja mokyklos problemas – nesugebėjimas suteikti mokiniams saugumo ir žingeidumo jausmo, skatinti saviraišką, iniciatyvą. Be to, pastaruoju metu paaugliai vis rečiau pripažįsta nusistovėjusias vertybes, autoritetus, dažniau viską linkę materializuoti, o nemaža dalis asmenų yra susidariusi nuostatą, kad materialinę gerovę galima sukurti be išsilavinimo, nedirbant.

1. Tėvų abejingumas nesimokantiems paaugliams;

2. Bene labiausia nepilnamečių mokymosi motyvaciją sutrikdo nuolatinės nesėkmės ir diskomfortas mokykloje, kitos psichologinės problemos;

3. Draugų patarimai nesimokyti.

Mokykloje, kaip žinia, vyrauja stipriai išreikšta vertinamoji aplinka: kiekvieną dieną yra vertinami mokinių laimėjimai bei poelgiai, jų žinios lyginamos su kitų mokinių žiniomis. Ypač daug neigiamų vertinimų gauna, atsiliekantys moksle, asocialūs paaugliai, taip tokie mokiniai kaupia negatyvią patirtį, kuri atsiliepia ne tik moksle, bet ir klasėje, kur tokie paaugliai yra atstumiami bendraamžių kaip nevykėliai. Atstumtųjų mokinių patiriamą emocinį diskomfortą bei neigiamą jų požiūrį į mokyklą, dar labiau gali sustiprinti įvairios pedagogų darbo klaidos ir trūkumai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad jeigu paauglys į mokyklą atėjo iš šeimos, kurioje susiformavo elgesio sutrikimai, o mokykla dar labiau sustiprina, ignoruodama, nesuteikiant pagalbos ir paramos, tai dar labiau sustiprina akstiną nusikalsti arba ieškoti tokio pat likimo bendraamžių, įsijungiant į neformalias paauglių grupuotes.

Jau pradiniu ugdymo etapu „rizikingomis“ klasėmis laikomos I ir IV, o pagrindinėje mokykloje – V-VIII. Nenoras lankyti mokyklą ypač ryškus V klasėje. Pagal psichologus, „iškrentantys“ vaikai ir paaugliai, linkę nuvertinti save, turi palyginti aukštą nerimo laipsnį, pakitusį savęs suvokimą, siekia savarankiškumo, labiau linkę į praktinę veiklą, jų siekiai riboti, bendrieji gebėjimai skiriasi savo specifine struktūra:
verbaliniai sugebėjimai yra menkiau išlavinti, faktinės žinios apie aplinką silpnesnės, socialinėse situacijose jie orientuojasi kitaip nei bendraamžiai. Anot psichologų, tai nėra sutrikimai – jei vaikai lavinami, šie dalykai atitaisomi. Įvairios mokyklos nelankymo priežastys vėliau gimdo kitas problemas.

Nuteistieji sako, kad vienas iš būdų jiems išlaikyti psichologinį stabilumą – ką nors veikti. Tad vieni lyg „daržovės“ vegetuoja, žiūrėdami televizorių ir po truputį „judėdami“ kilpos link, o kiti, ypač tie, kurie ilgą laiką praleis pataisos įstaigoje, susigalvoja įvairiausių užsiėmimų. Paklausus, kodėl nusprendė mokytis, jie atsakė, kad atsirado galimybė, kuria reikia pasinaudoti. „Gyvenime būna įvairių pasikeitimų, reikia tam pasiruošti. Kita vertus žinios visuomet praverčia. Mokslas – savęs lavinimas, akiračio plėtimas“. Noras mokytis susijęs su tuo, kad tokiu būdu jie tarsi imituoja normalų gyvenimą. Kiekviena diena būna suplanuota, atsiranda viltis, gyvenimui suteikiama tam tikra prasmė. Iš tikrųjų toks jų mąstymas džiugina. Intelektinis švietimas labai svarbus.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos misija – kiekvienam prieinamas švietimas ir mokslas, sudarantis prielaidas visaverčiam, socialiai saugiam žmogaus gyvenimui sparčios kaitos sąlygomis ir konkurencingumo plėtrai. Jos tikslai:

1. Suformuoti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą.

2. Užtikrinti aukštą švietimo kokybę.

3. Siekti švietimo sistemos vidinės darnos ir dermės su valstybės siekiais.

4. Rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinti šalies mokslinę kompetenciją.

Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Todėl labai svarbu plėsti besimokančiųjų nuteistųjų proto ir dvasios galias, papildyti ir praplėsti technines jų žinias, įsteigti jiems gero elgimosi taisykles ir supažindinti juos su visuomeniškosiomis pareigomis tam , kad jie, atlikdami bausmę pasitaisytų ir išmoktų dorai gyventi. Švietimas – asmens, visuomenės, valstybės ateities kūrimo būdas. Tad rūpintis reikia pradėti nuo mažamečių nusikaltėlių iki suaugusiųjų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 8 d. Nr. 206 nutarimu „Dėl laisvės atėmimu nuteistų asmenų bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ir profesinio mokymo gamyboje organizavimo“ buvo patvirtinti bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ir profesinio mokymo gamyboje organizavimo nuostatai. Visuose pataisos namuose yra bendrojo lavinimo mokyklos. Mokymo įstaigų pagrindiniai uždaviniai yra suteikti nuteistiesiems išsilavinimą, perauklėti bei pakeisti požiūrį į gyvenimą.

Bendrasis lavinimas kaip viena iš nuteistųjų laisvės atėmimu pataisos priemonių

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnis sako: kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas.

Apie bendrąjį lavinimą, kaip vieną iš nuteistųjų pataisos priemonių, kalbėsiu kiek plačiau.

Tipinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse minimama, kad:

„ 1. Kaliniams, kurie gali turėti iš to naudos, turi būti sudaromos galimybės toliau mokytis, įskaitant religinį auklėjimą šalyse, kur tai leidžiama. Neraštingų kalinių ir jaunimo mokymas turi būti privalomas, ir įstaigos administracija turi ypač juo rūpintis.

2. Pagal galimybę kalinių mokymą reikia sieti su šalies švietimo sistema, kad paleisti kaliniai galėtų nesunkiai tęsti savo mokslą.“

Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, 26 straipsnyje sakoma, kad:

„ 1. Kiekvienas žmogus turi teisę į mokslą. Mokslas turi būti nemokamas – bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra privalomas .

2. Mokslas turi būti skirtas tam, kad visiškai suklestėtų žmogaus asmenybė ir kad būtų vis daugiau gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Jis turi padėti ugdyti savitarpio supratimą, pakantumą ir draugystę tarp visų tautų, rasinių ir religinių grupių, taip pat skatinti Suvienytųjų Nacijų Organizacijų vykdomą taikos išsaugojimo veiklą“.

Bendrasis lavinimas kelia civilizuotumo lygį, plečia nuteistųjų laisvės atėmimu akiratį, nes juk kuo aukštesnis bus jų intelekto laipsnis, suvokimas, yra tikimybė, kad rečiau darys nusikalstamas veiklas. Tad bendrasis lavinimas yra ne tik nuteistųjų auklėjimo procesas, bet kartu ir šviečia, moko, lavina, tobulina, visais atvejais nuteistieji plečia savo akiratį, formuoja dorovinį ir estetinį požiūrį į visuomenę.

Nuteistųjų bendrasis lavinimas yra tiesiogiai susijęs su kitomis pataisos priemonėmis. Žinių įsisavinimas – tai savęs įtvirtinimas, tai savo asmenybės socialinės vertės suvokimas, tai būtina sąlyga, gerbti kitus žmones ir jų interesus. Kuo aukštesnis nuteistųjų bendrojo lavinimo lygis, tuo geresni jų darbo gamyboje rezultatai, tuo geresnė drausmė ir tvarka pataisos įstaigose. Nuteistieji, kurie mokosi yra žymiai palankesni auklėjamajam poveikiui, aktyviai dalyvauja
programose, doroviniame ir teisiniame švietime. Bendrojo lavinimo metu nuteistieji įgyja teigiamų savybių, tad bendrojo lavinimo procesas vertinamas kaip nuteistųjų pataisos priemonė.

Pataisos namuose nuteistieji yra skatinami savo asmenybės pažinimu, moralės ir pažiūrų, savigarbos tobulinimo. Todėl mokymas atlieka labai svarbų vaidmenį pačio nuteistojo, bei santykiuose su administracija, gyvenime.

Ne tik režimas, bet ir supratimas nuteistojo problemų, poreikių, siekių, glaudus bendradarbiavimas, t.y. bendravimas, patarimai, problemų išsprendimas, mokymasis padės jam susivokti savyje, realizuoti savo siekius. Mokymo tikslas – tiesiogiai susiję su pagrindiniu nuteistųjų pataisos tikslu ir asmeniniais bei socialiniais poreikiais. Kiekvienos įstaigos programose turėtų būti skiriamas didelis dėmesys neraštingumo likvidavimui. Neraštingiems ar nemokantiems skaičiuoti asmenims, turėtų būti organizuojamos specialiosios mokomosios programos. Mokėjimas skaityti ir skaičiuoti yra būtini ne tik kasdieniniame visuomenės gyvenime, bet ir gyvenime pataisos namuose. Tokiems asmenims reikalingi padrasinimai ir pagalba, nes nuturėdami išsilavinimo jie jaučia įtampą, nusivylimą, nevisavertiškumo kompleksą. Organizuojant pataisos namuose mokomąją veiklą, bendradarbiaujama su institucijomis, atsakingomis už švietimą, nes jeigu nuteistieji išėję į laisvę neturi galimybės tęsti mokslų, yra tikimybė prarasti tai kas jau buvo pasiekta. Apibendrinant galima pasakyti, kad švietimas turi būti suderintas su visos šalies švietimo sistema, kad ir išėjęs į laisvę asmuo galėtų tęsti mokslą.

Kiekviena pataisos įstaiga turi biblioteką. Jose yra įvairiausių (ideologijos, meno mokslo, kitos srities knygos ir leidiniais) tematikos knygų, spaudos, kuo naudojasi visi norintys nuteistieji. Net jei nuteistasis yra patalpintas į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas, jam knygos yra atnešamos.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas, vadovaudamasis Europos Traybos Statuto 15 b straipsniu, turėdamas omenyje, kad teisė į mokslą yra esminė, turėdamas omenyje išsilavinimo asmenybės ir bendruomenės vystymesi svarbą, atsižvelgdamas į tai, kad daugelis nuteistųjų yra menko išsilavinimo ir dėl to turi didelį poreikį mokytis, turėdamas omenyje, kad bendrasis lavinimas padeda juos daryti humaniškesniais ir gerina kalinimo sąlygas, turėdamas omenyje, kad bendrasisi lavinimas pataisos įstaigos lengvina nuteistojo grįžimą į visuomenę, rekomenduoja:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1834 žodžiai iš 6031 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.