Nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimas
5 (100%) 1 vote

Nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimas

1121314151

TURINYS

1. Įvadas

2. Dėstymas

3. Bendrasis lavinimas kaip viena iš nuteistųjų laisvės atėmimu pataisos priemonių

4. Nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimas pataisos įstaigose

4. 1. bendrojo lavinimo organizaciniai vienetai

4. 2. Pataisos įstaigos ir mokyklos santykiai

4. 3. Priėmimas į mokyklą

4. 4. Mokymo organizavimas

4. 5. Psichologinė pagalba

5. Mokslo vizija

6. Išvados

Įvadas

Lietuvos Respublikos piliečiai turi ir naudojasi visomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, vykdo visas jiems nustatytas pareigas. Tačiau, jei asmuo padaro nusikaltimą ir yra nuteisiamas, tokio asmens teisių ir pareigų apimtis ir turinys pasikeičia. Nuteistajam nustatomi tam tikri apribojimai, jis netenka tam tikrų galimybių, keičiasi asmens teisinė padėtis. Bausmę atliekantys piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves, pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Įstatymai pagrįsti humaniškumo ir teisėtumo prinipais, todėl jais yra siekiama ne tik nubausti nuteistąjį, bet ir grąžinti jį visuomenei pataisytą. Daug įvairiausių organizacijų, bendrijų, pataisos įstaigų tarnybų darbuotojų įdeda nemažai darbo, pastangų, idėjų, norėdami padėti nuteistajam, tačiau šioje temoje aptarsiu vieną iš pataisos priemonių – bendrąjį lavinimą pataisos įstaigose.

Visiems norintiems asmenims yra sudarytos sąlygos siekti mokslo, tobulėti, plėsti savo akiratį. Tik teisinė padėtis, esant pataisos įstaigoje, nuteistajam skiria specialias mokymosi sąlygas – pagal nustatytas vidaus tvarkos ir režimo taisykles.

Pabandysiu aptarti nuteistųjų laisvės atėmimu siekius įgyti bendrąjį lavinimą pataisos namuose, įgijimo specifiką, ypatumus.

Apžvelgsiu mokyklų steigimo pagrindinius principus, pataisos įstaigos administracijos teises ir pareigas, bendrojo lavinimo mokyklos vadovų ir mokytojų teises ir pareigas.

Aptarsiu nuteistųjų priėmimo į mokyklą pagrindinius kriterijus, mokinių skatinimo formas. Bendrai aptarsiu ir pačio, bendrojo lavinimo organizavimą.

Dėstymas

Vis dažniau nuteistųjų atvyksta į pataisos namus turinčius pagrindinį, pradinį ir labai gerai, kai turi vidurinį išsilavinimą. Lapkričio – sausio mėnesiais pataisos namuose atlikinėjau Socialinės reabilitacijos skyriuje, būrio viršininko praktiką ir bendraujant su nuteistaisiais dažnai užduodavau klausimą, koks jų išsilavinimas? Dažniausiai jie atsakydavo, kad mokyklos nelankė, kadangi siekė bet kokia kaina „atsistoti ant kojų“, kai jų bendraamžiai sėdėjo mokyklos suoluose, vieni gatvėje bandė iškaulyti kuo daugiau pinigėlių, kiti gi, turėjo rūpintis savo jaunesniaisiais broliais ir seserimis, dar viena iš priežasčių –vaikai gyveno kaimuose, dirbdavo ūkio darbus, tėvai neturėdavo pinigų ir jie neturėdavo kuo apsiauti ar apsirengti. Išvada:

Mokyklos nelankymo priežastys yra įvairios:

1. patys nenori mokytis;

2. neleidžia mokytis tėvai;

3. nesimoko dėl materialinių sunkumų, kilę iš asocialių šeimų.

Nenorą mokytis sąlygoja:

1. dėl ekonominių ir socialinių pereinamojo sunkumų prasidėjęs mokslo prestižo nuosmukis.

Didelė dalis nuteistųjų sakė, kad nenori įgyti vidurinio mokslo. Tai iš dalies įtakoja mokyklos problemas – nesugebėjimas suteikti mokiniams saugumo ir žingeidumo jausmo, skatinti saviraišką, iniciatyvą. Be to, pastaruoju metu paaugliai vis rečiau pripažįsta nusistovėjusias vertybes, autoritetus, dažniau viską linkę materializuoti, o nemaža dalis asmenų yra susidariusi nuostatą, kad materialinę gerovę galima sukurti be išsilavinimo, nedirbant.

1. Tėvų abejingumas nesimokantiems paaugliams;

2. Bene labiausia nepilnamečių mokymosi motyvaciją sutrikdo nuolatinės nesėkmės ir diskomfortas mokykloje, kitos psichologinės problemos;

3. Draugų patarimai nesimokyti.

Mokykloje, kaip žinia, vyrauja stipriai išreikšta vertinamoji aplinka: kiekvieną dieną yra vertinami mokinių laimėjimai bei poelgiai, jų žinios lyginamos su kitų mokinių žiniomis. Ypač daug neigiamų vertinimų gauna, atsiliekantys moksle, asocialūs paaugliai, taip tokie mokiniai kaupia negatyvią patirtį, kuri atsiliepia ne tik moksle, bet ir klasėje, kur tokie paaugliai yra atstumiami bendraamžių kaip nevykėliai. Atstumtųjų mokinių patiriamą emocinį diskomfortą bei neigiamą jų požiūrį į mokyklą, dar labiau gali sustiprinti įvairios pedagogų darbo klaidos ir trūkumai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad jeigu paauglys į mokyklą atėjo iš šeimos, kurioje susiformavo elgesio sutrikimai, o mokykla dar labiau sustiprina, ignoruodama, nesuteikiant pagalbos ir paramos, tai dar labiau sustiprina akstiną nusikalsti arba ieškoti tokio pat likimo bendraamžių, įsijungiant į neformalias paauglių grupuotes.

Jau pradiniu ugdymo etapu „rizikingomis“ klasėmis laikomos I ir IV, o pagrindinėje mokykloje – V-VIII. Nenoras lankyti mokyklą ypač ryškus V klasėje. Pagal psichologus, „iškrentantys“ vaikai ir paaugliai, linkę nuvertinti save, turi palyginti aukštą nerimo laipsnį, pakitusį savęs suvokimą, siekia savarankiškumo, labiau linkę į praktinę veiklą, jų siekiai riboti, bendrieji gebėjimai skiriasi savo specifine struktūra:
verbaliniai sugebėjimai yra menkiau išlavinti, faktinės žinios apie aplinką silpnesnės, socialinėse situacijose jie orientuojasi kitaip nei bendraamžiai. Anot psichologų, tai nėra sutrikimai – jei vaikai lavinami, šie dalykai atitaisomi. Įvairios mokyklos nelankymo priežastys vėliau gimdo kitas problemas.

Nuteistieji sako, kad vienas iš būdų jiems išlaikyti psichologinį stabilumą – ką nors veikti. Tad vieni lyg „daržovės“ vegetuoja, žiūrėdami televizorių ir po truputį „judėdami“ kilpos link, o kiti, ypač tie, kurie ilgą laiką praleis pataisos įstaigoje, susigalvoja įvairiausių užsiėmimų. Paklausus, kodėl nusprendė mokytis, jie atsakė, kad atsirado galimybė, kuria reikia pasinaudoti. „Gyvenime būna įvairių pasikeitimų, reikia tam pasiruošti. Kita vertus žinios visuomet praverčia. Mokslas – savęs lavinimas, akiračio plėtimas“. Noras mokytis susijęs su tuo, kad tokiu būdu jie tarsi imituoja normalų gyvenimą. Kiekviena diena būna suplanuota, atsiranda viltis, gyvenimui suteikiama tam tikra prasmė. Iš tikrųjų toks jų mąstymas džiugina. Intelektinis švietimas labai svarbus.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos misija – kiekvienam prieinamas švietimas ir mokslas, sudarantis prielaidas visaverčiam, socialiai saugiam žmogaus gyvenimui sparčios kaitos sąlygomis ir konkurencingumo plėtrai. Jos tikslai:

1. Suformuoti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą.

2. Užtikrinti aukštą švietimo kokybę.

3. Siekti švietimo sistemos vidinės darnos ir dermės su valstybės siekiais.

4. Rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinti šalies mokslinę kompetenciją.

Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Todėl labai svarbu plėsti besimokančiųjų nuteistųjų proto ir dvasios galias, papildyti ir praplėsti technines jų žinias, įsteigti jiems gero elgimosi taisykles ir supažindinti juos su visuomeniškosiomis pareigomis tam , kad jie, atlikdami bausmę pasitaisytų ir išmoktų dorai gyventi. Švietimas – asmens, visuomenės, valstybės ateities kūrimo būdas. Tad rūpintis reikia pradėti nuo mažamečių nusikaltėlių iki suaugusiųjų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 8 d. Nr. 206 nutarimu „Dėl laisvės atėmimu nuteistų asmenų bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ir profesinio mokymo gamyboje organizavimo“ buvo patvirtinti bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ir profesinio mokymo gamyboje organizavimo nuostatai. Visuose pataisos namuose yra bendrojo lavinimo mokyklos. Mokymo įstaigų pagrindiniai uždaviniai yra suteikti nuteistiesiems išsilavinimą, perauklėti bei pakeisti požiūrį į gyvenimą.

Bendrasis lavinimas kaip viena iš nuteistųjų laisvės atėmimu pataisos priemonių

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnis sako: kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas.

Apie bendrąjį lavinimą, kaip vieną iš nuteistųjų pataisos priemonių, kalbėsiu kiek plačiau.

Tipinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse minimama, kad:

„ 1. Kaliniams, kurie gali turėti iš to naudos, turi būti sudaromos galimybės toliau mokytis, įskaitant religinį auklėjimą šalyse, kur tai leidžiama. Neraštingų kalinių ir jaunimo mokymas turi būti privalomas, ir įstaigos administracija turi ypač juo rūpintis.

2. Pagal galimybę kalinių mokymą reikia sieti su šalies švietimo sistema, kad paleisti kaliniai galėtų nesunkiai tęsti savo mokslą.“

Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, 26 straipsnyje sakoma, kad:

„ 1. Kiekvienas žmogus turi teisę į mokslą. Mokslas turi būti nemokamas – bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra privalomas .

2. Mokslas turi būti skirtas tam, kad visiškai suklestėtų žmogaus asmenybė ir kad būtų vis daugiau gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Jis turi padėti ugdyti savitarpio supratimą, pakantumą ir draugystę tarp visų tautų, rasinių ir religinių grupių, taip pat skatinti Suvienytųjų Nacijų Organizacijų vykdomą taikos išsaugojimo veiklą“.

Bendrasis lavinimas kelia civilizuotumo lygį, plečia nuteistųjų laisvės atėmimu akiratį, nes juk kuo aukštesnis bus jų intelekto laipsnis, suvokimas, yra tikimybė, kad rečiau darys nusikalstamas veiklas. Tad bendrasis lavinimas yra ne tik nuteistųjų auklėjimo procesas, bet kartu ir šviečia, moko, lavina, tobulina, visais atvejais nuteistieji plečia savo akiratį, formuoja dorovinį ir estetinį požiūrį į visuomenę.

Nuteistųjų bendrasis lavinimas yra tiesiogiai susijęs su kitomis pataisos priemonėmis. Žinių įsisavinimas – tai savęs įtvirtinimas, tai savo asmenybės socialinės vertės suvokimas, tai būtina sąlyga, gerbti kitus žmones ir jų interesus. Kuo aukštesnis nuteistųjų bendrojo lavinimo lygis, tuo geresni jų darbo gamyboje rezultatai, tuo geresnė drausmė ir tvarka pataisos įstaigose. Nuteistieji, kurie mokosi yra žymiai palankesni auklėjamajam poveikiui, aktyviai dalyvauja
programose, doroviniame ir teisiniame švietime. Bendrojo lavinimo metu nuteistieji įgyja teigiamų savybių, tad bendrojo lavinimo procesas vertinamas kaip nuteistųjų pataisos priemonė.

Pataisos namuose nuteistieji yra skatinami savo asmenybės pažinimu, moralės ir pažiūrų, savigarbos tobulinimo. Todėl mokymas atlieka labai svarbų vaidmenį pačio nuteistojo, bei santykiuose su administracija, gyvenime.

Ne tik režimas, bet ir supratimas nuteistojo problemų, poreikių, siekių, glaudus bendradarbiavimas, t.y. bendravimas, patarimai, problemų išsprendimas, mokymasis padės jam susivokti savyje, realizuoti savo siekius. Mokymo tikslas – tiesiogiai susiję su pagrindiniu nuteistųjų pataisos tikslu ir asmeniniais bei socialiniais poreikiais. Kiekvienos įstaigos programose turėtų būti skiriamas didelis dėmesys neraštingumo likvidavimui. Neraštingiems ar nemokantiems skaičiuoti asmenims, turėtų būti organizuojamos specialiosios mokomosios programos. Mokėjimas skaityti ir skaičiuoti yra būtini ne tik kasdieniniame visuomenės gyvenime, bet ir gyvenime pataisos namuose. Tokiems asmenims reikalingi padrasinimai ir pagalba, nes nuturėdami išsilavinimo jie jaučia įtampą, nusivylimą, nevisavertiškumo kompleksą. Organizuojant pataisos namuose mokomąją veiklą, bendradarbiaujama su institucijomis, atsakingomis už švietimą, nes jeigu nuteistieji išėję į laisvę neturi galimybės tęsti mokslų, yra tikimybė prarasti tai kas jau buvo pasiekta. Apibendrinant galima pasakyti, kad švietimas turi būti suderintas su visos šalies švietimo sistema, kad ir išėjęs į laisvę asmuo galėtų tęsti mokslą.

Kiekviena pataisos įstaiga turi biblioteką. Jose yra įvairiausių (ideologijos, meno mokslo, kitos srities knygos ir leidiniais) tematikos knygų, spaudos, kuo naudojasi visi norintys nuteistieji. Net jei nuteistasis yra patalpintas į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas, jam knygos yra atnešamos.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas, vadovaudamasis Europos Traybos Statuto 15 b straipsniu, turėdamas omenyje, kad teisė į mokslą yra esminė, turėdamas omenyje išsilavinimo asmenybės ir bendruomenės vystymesi svarbą, atsižvelgdamas į tai, kad daugelis nuteistųjų yra menko išsilavinimo ir dėl to turi didelį poreikį mokytis, turėdamas omenyje, kad bendrasis lavinimas padeda juos daryti humaniškesniais ir gerina kalinimo sąlygas, turėdamas omenyje, kad bendrasisi lavinimas pataisos įstaigos lengvina nuteistojo grįžimą į visuomenę, rekomenduoja:

1. visi nuteistieji turi teisę į bendrąjį lavinimą, kurį sudaro klasėse dėstomi dalykai, profesinis mokymas, kūrybinė ir kultūrinė veikla, fizinis lavinimas ir sportas, socialinis mokymas ir sąlygos darbui bibliotekose.

2. nuteistųjų lavinimas turi būti toks, koks teikiamas panašaus amžiaus asmenų grupėms išoriniame pasaulyje, o lavinimosi galimybės – kiek įmanoma platesnės.

3. bendrojo lavinimo tikslas pataisos įstaigose – ugdyti asmenybę, atsižvelgiant į jos socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą.

4. visų pataisos namų administracija ir vadovybė turėtų siekti sudaryti sąlygas ir kiek įmanoma remti bendrąjį lavinimą.

5. bendrasisi lavinimas pataisos namuose neturėtų būti žemesnės padėties nei darbas, o besimokantys nuteistieji patirti finansinių ar kitokių nuostolių.

6. siekti, kad nuteistieji aktyviai ir visapusiškai dalyvautų bendrajame lavinime.

7. turi būti pateiktos programos, užtikrinančios, kad pedagogai yra įsisavinę atitinkamus suaugusiųjų mokymo metodus.

8. ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tiems nuteistiesiems, kurie turi sunkumų, ypač skaitymo ar rašymo problemų.

9. turi būti suteikta galimybė lankytis gerai įrengtoje bibliotekoje.

10. turi būti skatinamas fizinis lavinimas ir sportas.

11. svarbus vaidmuo turi būti suteiktas kūrybinei ir kultūrinei veiklai, nes tai ypač veiksmingai padeda asmenims lavėti ir išreikšti save.

12. socialinė mokymą turėtų sudaryti praktiniai elementai, suteikiantys nuteistajam galimybes susitvarkyti kasdieniniame pataisos įstaigoje gyvenimą bei palenfvinantys grėžimą į visuomenę.

13. kai tai įmanoma, nuteistiesiems turėtų būti leidžiama mokytis už pataisos įstaigų ribų.

14. kai bendrasisi lavinimas vyksta pačioje pataisos įstaigoje, į procesą kiek tai įmanoma, turi būti įtraukta ir visuomenė.

15. turėtų būti imamasi priemonių, kad po paleidimo asmenys galėtų tęsti mokslą.

16. kad nuteistieji galėtų gauti atitinkantį išsilavinimą, turi būti skirta lėšų, įranga ir mokymo personalas.

O dabar apžvelgsiu kaip bendrasis lavinimas organizuojamas pataisos įstaigose.

Nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimas pataisos įstaigose

Pataisos įstaigų rūšys yra pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos, gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietų ligoninė.

Organizuojant nuteistųjų laisvės atėmimu bendrąjį lavinimą Lietuvos pataisos įstaigose be Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Laisvės atėmimu nuteistųjų asmenų bendrojo lavinimo organizavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 206, ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos
nuostatais, patvirtintais švietimo ir mokslo ministro 1999 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 966.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki 16 metų bendrasis lavinimas. Nuteistųjų iki 16 metų bendrojo lavinimo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyresnių negu 16 metų nuteistųjų bendrasis lavinimas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. Nuteistųjų invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų bendrasis lavinimas organizuojamas jų pageidavimu ir gydytojų leidimu. Nuteistųjų bendrąjį lavinimą organizuoja apskričių viršininkai.

Bendrojo lavinimo mokyklų tipai yra: pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokyklos.

Švietimas yra tikslinga ir sisteminga veikla, kuria siekiama patenkinti asmens (ar jų grupių) ugdymosi poreikius. Jam dažnai yra priskiriama ir tai, ką vadiname kultūrine veikla bei lavinimu. Iš kitos pusės, tai organizuotas bei nuolatinis bendravimas, kurio metu vyksta mokymasis. Tokiu atveju švietimo ir ugdymo keliu asmeniui ar jų grupei (šiuo atveju nuteistiesiems) yra perduodamos ne tik konkrečios žinios, bet ir visuomenėje pripažįstami elgesio standartai, vertybės ir normos. Kartu šiame procese įvairiomis edukacinėmis priemonėmis individui perteikiama sukaupta žmonijos patirtis bei fundamentaliosios vertybės, įvertinant kiekvieno asmens ir visuomenės poreikius bei individui kaupiant asmeninį šios patirties lobyną ir formuojant vertybes.

Kas gi yra bendrasis lavinimas? Tai ugdymas pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir atitinkamas specialiojo ugdymo programas.

Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.

Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau. Šis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą ir įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą.

Vidurinis ugdymas – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ar kvalifikaciją. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą. Į šią programą gali būti įtraukti profesinės ir aukštesniosios mokyklų įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys mokyklose vykdomų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas tose mokyklose. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus.

Priklausomai nuo mokinių skaičiaus pataisos įstaigose gali veikti šie bendrojo lavinimo organizaciniai vienetai: mokyklos, klasės, švietimo konsultaciniai punktai.

Mokyklos. Mokykla tai įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra formalusis arba neformalusis švietimas. Formalusis švietimas – švietimas, vykstantis pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas ugdymo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ar kvalifikacija.

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas (ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas ir kitas neformalusis vaikų bei suaugusiųjų švietimas).

Išsilavinimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinta, asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija, žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir vertybės nuostatos.

Kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių. Gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.

Mokinys – asmuo, kuris mokosi.

Mokytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio 1 punktu, valstybės bendrojo lavinimo mokyklas pataisos įstaigose steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskričių viršininkai. Šios procedūros pradedamos esant rašytiniam Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos prašymui ir rašytiniam Švietimo ir mokslo ministerijos susitikimui. Mokykla gali būti įsteigta kaip juridinis asmuo arba kaip apskrityje veikiančios bendrojo lavinimo mokyklos filialas. Pataisos įstaigose (išskyrus nepilnamečių pataisos namus) mokykla steigiama, kai yra ne mažiau kaip 80 nuteistųjų, pareiškusių norą mokytis. Nepilnamečių pataisos namuose mokykla steigiama, kai yra ne mažiau kaip 80 nuteistųjų iki 16 metų, nebaigusių pagrindinės mokyklos.

Mokykla suteikia visiems nuteistiesiems vienodas galimybes mokytis. Visi nuteistieji (išskyrus nepilnamečių pataisos namus) mokosi savanoriškai. Mokiniai vadovėliais naudojasi nemokamai.

Mokykla (čia ją suprantame plačiąja prasme kaip bet
kurią švietimo ir ugdymo instituciją), švietimas, kalbant ir apie asmens adaptaciją, yra įvardijama kaip vienas iš pagrindinių socializacijos agentų, padedančių individui adaptuotis visuomenėje, įsisavinti joje keliamus elgesio standartus, normas ir pan. Tad, adaptacijos atveju, ugdymas yra vienas iš resocializacijos veiksnių, sąlygojančių nuteistojo asmens pataisą ir jo grąžinimą į normalų gyvenimą laisvėje. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad optimalių ugdymo ir mokymosi sąlygų sudarymas nuteistiesiems teigiamai įtakoja jų pataisos procesą, taip pat pagreitina jų adaptaciją atlikus bausmę. Šių procesų pasekmė – mažėjantis nusikalstamumo recidyvas. Taigi švietimo vaidmuo asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, turi didelę reikšmę, todėl būtina šią veiklą vystyti plačiąja prasme. Manau, kad pataisos įstaigose švietimo sistema yra vienas iš nuteistųjų teigiamos adaptacijos į visuomenę pagrindų.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3042 žodžiai iš 6031 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.