Nuteistųjų paleidimas
5 (100%) 1 vote

Nuteistųjų paleidimas

112131415161

TURINYS

1. Įžanga

2. Nuteistųjų paleidimo iš pataisos įstaigų parengiamasis darbas

3. Nuteistųjų paleidimas

3.1. Atleidimas nuo bausmės pagal grupes

3.1.1. paleidimas atbuvus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę

3.1.2. atleidimas neatlikus teismo paskirtos bausmės

3.1.3. atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijos

3.1.4. paleidimas dėl naujojo baudžiamojo įstatymo

3.1.5. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas

švelnesne bausme

3.2. Nuteistųjų atleidimo pagrindai

3.2.1. amnestijos aktu

3.2.2. malonės tvarka

3.2.3. susirgus sunkia nepagydoma liga

3.2.4. dėl invalidumo, pensijinio amžiaus ar nėštumo

4. Nuteistųjų iš paleidimo įstaigų teisiniai pagrindai, paleidimo tvarka

5. Paleistų asmenų ir lygtinai atleistų prieš terminą socialinė adaptacija

6. Išvados

ĮŽANGA

Nuteistieji, kurie laisvės atėmimo vietose praleido tam tikrą laiką, jie buvo toli nuo šeimos, artimųjų, ir nuo aplinkos, prie kurios jau buvo pripratę, jie turi problemų dėl socialinių ryšių. O nuteistųjų, kurių laisvės atėmimo bausmė trunka ne vienerius o daugiau metų, jų socialiniai ryšiai būna nutrūkę. Todėl pataisos įstaigų administracijos nuteistųjų paleidimui iš laisvės atėmimo vietų ruošiasi iš anksto, vykdydamos atitinkamas šių asmenų parengimo paleidimui priemones.

Nuteistųjų rengimasis paleidimui – apie tai galime kalbėti plačiąja ir siaurąja prasme.

Plačiąja prasme – nuteistųjų rengimas paleidimui iš laisvės atėmimo vietų vyksta per visą bausmės atlikimo laiką. Pataisos įstaigose vykdomos pataisos programos, kurių taikymas tiesiogiai susijęs su nuteistųjų poreikiais, t.y. su tais poreikiais, kurių patenkinimas įgalintų asmenį po laisvės atėmimo bausmės atlikimo tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, sugebančiu savarankiškai ir teisėtais būdais siekti tikslų ir spręsti iškylančias problemas.

Kiekvienoje pataisos įstaigoje socialinės reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigose sudaromos, koreguojamos šios nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos:

1. Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa.

2. Nuteistųjų pataisos programos.

3. Nuteistųjų integracijos į visuomenę programa.

Nuteistajam esant karantine pradedama vykdyti Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa. Pagal Europos kalinimo įstaigų taisyklių 70 taisyklės 1 punktą priėmus nuteistuosius į pataisos įstaigą reikėtų kaip galima greičiau pradėti juos ruošti išėjimui į laisvę. Juos prižiūrint reikia akcentuoti, jog jie tebėra visuomenės dalis.

Integracijos į visuomenę programos tikslas – suteikti asmenims, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinių ir socialinių žinių, kad jie galėtų adaptuotis nuolat kintančioje visuomenėje ir sugebėtų teisėtais būdais tenkinti savo socialinius poreikius. Vykdant šią programą, siekiama ugdyti joje dalyvaujančių nuteistųjų gyvenimo įgūdžius – gebėjimą prisitaikyti visuomenėje, suteikti asmeniui savarankiško gyvenimo pagrindus ir mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Nuteistųjų integracijos į visuomenę auklėjamo darbo tikslas yra sėkmingas nuteistojo grąžinimas į visuomenę. Ši programa pateikia atsakymus į nuteistųjų klausimus įvairiomis temomis, susijusiomis su gyvenimu nuolat besikeičiančioje visuomenėje.

Nuteistųjų laisvės atėmimu socialinė reabilitacija – tai pataisos įstaigų administracijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, jų narių bei kitų juridinių ir fizinių asmenų, turinčių atitinkamų įgūdžių, žinių ir patirties, o taip pat pačių nuteistųjų pagal įstatymus organizuotų formuočių veikla panaudojant nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programas bei atskiras priemones, nukreipta tam, kad atlikęs bausmę nuteistasis būtų integruotas į visuomenės gyvenimą, o savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nuteistieji įgyja specialybę, darbinius įgūdžius, kelia bendrojo lavinimo lygį, tenkina socialinius, dvasinius ir kultūrinius poreikius. Pasimatymai, laiškai, telefoniniai pokalbiai, pašto bei perduodami siuntiniai padeda išsaugoti socialinius ryšius su šeima ir kitais artimaisiais.

Tačiau šiame darbe apie nuteistųjų rengimąsi paleidimui ir paleidimą kalbėsiu siaurąja prasme.

NUTEISTŲJŲ PALEIDIMO IŠ PATAISOS ĮSTAIGŲ PARENGIAMASIS DARBAS

Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa, patvirtinta KD prie LR TM direktoriaus 2003-09-24 įsakymo Nr. 4/07-174 yra sudėtinė Integracijos į visuomenę programos dalis. Šios programos uždaviniai yra:

1. nuteistųjų teisinis ir socialinis švietimas;

2. socialiai reikšmingų gyvenimo įgūdžių formavimas;

3. pagalba sprendžiant apgyvendinimo ir įdarbinimo klausimus;

4. materialinės pagalbos suteikimas.

1999-10-25 d patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1179 „Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų pataisos darbų ir socialinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001 – 2004 m.
programos“ 16 punkte yra siūloma Socialinę adaptaciją pradėti įkalinimo įstaigose ir todėl reikia steigti socialinių darbuotojų etatus kurie rūpinsis nuteistųjų švietimu, perkvalifikavimu, užimtumu, socialiniu orientavimu ir doroviniu švietimu. Turėtų būti rengiami kursai ir pareigūnams, ir nuteistiesiems.

Direktoriaus įsakymu su savivaldybių socialinės globos ir rūpybos institucijomis, teritorinėmis darbo biržomis, policijos komisariatais bei visuomeninėmis organizacijomis, sprendžiant asmenų, paleidžiamų iš pataisos įstaigų, buities ir įdarbinimo klausimus, bendradarbiauja Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresnieji specialistai arba kiti įstaigos paskirti pareigūnai.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 325 punktu, nuteistųjų paleidimo iš pataisos įstaigų parengiamasis darbas pradedamas likus ne mažiau kaip 3 mėn., o rengiant dokumentus lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos arba lygtiniam atleidimui nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme (LR BK 77 str.) – ne mažiau kaip 1 mėn. iki teikimo pateikimo teismui.

Pokalbio, su rengiamu paleisti asmeniu, metu aiškinamasi, kur po paleidimo pageidautų gyventi, dirbti ar mokytis. Tuomet nuteistasis užpildo prašymą, pagal kurį yra surašomas pranešimas, kuris yra išsiunčiamas į savivaldybių globos ir rūpybos skyrius ar nepilnamečių teisių apsaugos ir globos tarnybą ir į teritorines darbo biržas (išskyrus nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namus) (KD prie LR TM direktoriaus įsakymas “Dėl KD prie LR TM nuteistųjų paleidimo iš įkalinimo įstaigų parengiamojo darbo instrukcijos patvirtinimo” 2003-09-26 d. Nr. 4/07-182), o taip pat į tos vietovės policijos komisariatą, kurioje rengiamas paleidimui asmuo gyveno ar dirbo iki nuteisimo arba į kurią jis vyks po paleidimo iš pataisos įstaigos ( 2003-07-30 d. Nr. 4/07-143 / V-435 KD prie LR TM direktoriaus ir Lietuvos Policijos Generalinio komisaro įsakymu “Dėl pasikeitimo informacija tarp KD prie LR TM pavaldžių laisvės atėmimo vietų bei pataisos inspekcijų ir aukštesnės bei žemesnės pakopos policijos komisariatų“). Ši Instrukcija yra privaloma pataisos namams, nepilnamečių pataisos namams, kalėjimams, gydymo ir pataisos namams ir laisvės atėmimo vietų ligoninei, tardymo izoliatoriams ir pataisos inspekcijoms.

Jeigu nuteistajam buvo suteikta malonė, pritaikytas amnestijos aktas, panaikintas nuosprendis ar nutraukta byla kitais įstatymų nustatytais pagrindais (BVK 176 str.), apie asmens paleidimą iš laisvės atėmimo vietos pranešama nedelsiant gavus atitinkamus dokumentus.

Nepilnamečių tėvams, globėjams ar juos atstojantiems asmenims pranešimai raštu ar faksograma pranešama apie asmens paleidimo dieną ir kviečiama sutikti išleidžiamą asmenį. Jeigu išleidžiamo nepilnamečio niekas nesutinka ir nelydi, tai laisvės atėmimo vietos administracijos atstovas palydi išleistąjį į stotį

Jeigu paleidžiami asmenys neturėjo iki nuteisimo nuolatinės gyvenamosios vietos, tokių asmenų prašymu administracijos darbuotojas derina apgyvendinimo galimybę nakvynės namuose su tos vietos, į kurią nori vykti paleidžiamas asmuo, savivaldybės globos ir rūpybos skyriumi ar nepilnamečių teisių apsaugos ir globos tarnyba ar su pataisos įstaigos buvimo vietos savivaldybės globos ir rūpybos skyriumi ar nepilnamečių teisių apsaugos ir globos tarnyba.

Paleidžiamų asmenų susirašinėjimo, buities ir įdarbinimo klausimais dokumentų nuorašai ir gauti atsakymai įsiuvimi į jų asmens bylas.

Nuteistųjų teisinis ir socialinis švietimas vykdomas pagal Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programą. Užsiėmimuose dalyvauja nuteistieji, kuriems liko 1-1,5 mėnesio iki bausmės pabaigos arba iki galimybės taikyti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistieji dalyvauja užsiėmimuose savanorišku principu. Rašo prašymą leisti dalyvauti užsiėmimuose ar atsisakymą motyvuodamas atsisakymo motyvus. Vykdant šią programą rengiami paleisti nuteistieji supažindinami su Lietuvos Respublikos teisine sistema ir detaliai – su šios sistemos kontekste galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, aktualiais paleistam iš laisvės atėmimo vietos asmeniui, taip pat su institucijomis, realizuojančiomis minėtų teisės aktų nuostatas. Ši programa vykdoma užsiėmimų forma. 2004-2005 m. užsiėmimų temos yra tokios:

1. Lietuvos Respublikos teisinė sistema

2. Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindai ir tvarka

3. Asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų teisės ir pareigos

4. Socialinės paramos teikimas asmenims grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų

5. Užimtumo problemų sprendimas

6. Būsto problemų sprendimas

7. Sveikatos priežiūros problemų sprendimas

8. ŽIV – AIDS ir narkomanijos prevencija

Yra sudaromi užsiėmimų grafikai, paskirti administracijos atstovai, kurie veda užsiėmimus nuteistiesiems aktualiomis temomis. Pareigūnai, atsakingi už socialinio orientavimo, dorovinio auklėjimo ir teisinio švietimo užsiėmimų organizavimą bei vedimą, turi atidžiai sekti nuolat kintančią teisinę, socialinę ir kitą aktualią informaciją ir pagal
koreguoja užsiėmimų tematiką.

Europos kalinimo įstaigų taisyklių 87 ir 88 punktai nustato, kad visi nuteistieji turi teisę naudotis specialiai parengtomis priemonėmis, siekiant prieš išėjimą į laisvę palengvinti jų sugrįžimą į visuomenę, šeimą, darbą. Tuo tikslu turi būti sukurtos specialios procedūros ir numatytos veiklos kryptys. Nuteistiesiems, kuriems buvo paskirti ilgi laisvės atėmimo bausmės terminai, reikėtų priemonių, užtikrinančių jų grįžimo į visuomenę laipsniškumą. Tokį tikslą galima pasiekti organizuojant mokymą atitinkamoje įstaigoje prieš laiką paleidžiamiesiems suteikiant socialinę pagalbą.

Į pataisos įstaigas atvyksta pataisos inspekcijų pareigūnai ir dalyvauja užsiėmimuose su nuteistaisiais rengiamais paleidimui, aptaria jų apgyvendinimo, įdarbinimo, mokymosi bei socialinių garantijų teikimo klausimus. Socialinių tarnybų darbuotojams yra sudarytos galimybės patekti į laisvės atėmimo vietą ir bendrauti su nuteistaisiais, siekiant parengti juos išėjimui į laisvę bei realizuoti pagalbos, teikiamos po paleidimo, programą.

NUTEISTŲJŲ PALEIDIMAS

Nuteistųjų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų užbaigia bausmės atlikimo procesą, leidžia įvertinti pataisos poveikio priemonių, taikytų nuteistajam, rezultatus, o esant pagrindui, – spręsti klausimą dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar yra pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslai, nuteistasis turi būti paleistas pasibaigus bausmės atlikimo terminui. Nuteistųjų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų užbaigus bausmės atlikimą yra susijęs su visų teisių apribojimų pasibaigimu, teisinių pasekmių, išskyrus teistumą, išnykimu.

Atleidimo nuo bausmės rūšis galima suskirstyti į šias grupes:

1) Paleidimas atbuvus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

2) Atleidimas neatlikus teismo paskirtos bausmės.

3) Atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijos

4) Paleidimas dėl naujojo baudžiamojo įstatymo, kuris panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Paleidimo atbuvus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atmaina yra nuteistųjų lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų.

Pagal LR BVK 157 str. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pataisos įstaigos vadovas su teikimu paleisti nuteistąjį kreipiasi į teismą. Teikime teismui pateikiami duomenys, į kuriuos teisėjas atsižvelgia priimdamas sprendimą nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigos. Teikime surašomi asmens anketiniai duomenys, teistumai, trumpa nuteistojo charakteristika, t.y. elgesys, požiūris į darbą ir mokslą per visą atliktą bausmės laiką. Prie teikimo pridedama išsami charakteristika, pažyma apie gautas nuobaudas, pokalbius ir paskatinimus, pažyma apie turimą ieškinį ir ieškinio atlyginimą, psichologinės tarnybos išvada, duomenis apie turimus nepilnamečius vaikus (jei neapribota tėvų valdžia, jei taikomas BK 77 str. 1 d. 1 p. ar BVK 157 str. 3 d. 1 p. pagrindu). Į teismą pristatoma ir asmens byla, kuri išnagrinėjus teikimą grąžinama. Nutartį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal pataisos įstaigos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų:

1) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki 6 metų įskaitytinai už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki 7 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

2) asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip 1/2 laisvės atėmimo bausmės;

3) asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

4) asmenys, laikomi kalėjime paprastosios grupės sąlygomis, taip pat pavojingi recidyvistai, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumą, aplinkybes, lygtinai paleidžiant nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos nustato vieną arba kelias įpareigojimus:

1) draudimą išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu;

2) draudimą lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu;

3) draudimą išvykti ilgiau kaip 7 paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo;

4) pareigą registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki 4 kartų per mėnesį;

5) pareigą gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.

Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, vengia dirbti arba sistemingai pažeidinėja ar piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, teismo nutartimi siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti
likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.

Tačiau ne visiems nuteistiesiems yra taikomas lygtinis paleidimas (BVK 158 str.). Nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės ir elgesys pataisos įstaigoje lemia ar bus nuteistajam taikomas paleidimas nuo neatliktos teismo paskirtos bausmės.

Atleidimas neatlikus teismo paskirtos bausmės. Kai kuriais atvejais įstatymas numato lygtinio atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės galimybes. Tai įmanoma tada, kada pasiekti bausmės vykdymo tikslai arba dėl kokių nors iškilusių aplinkybių asmuo tapo visuomenei nepavojingu. Atleidimas neatlikus paskirtos bausmės – tai didžiausia nuteistųjų paskatinimo priemonė. Įstatymas numato šias atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšis:

1) lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą (LR BK 77, 94 str., LR BVK 176 str.);

2) neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme (LR BK 77, 94 str.);

3) atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies amnestijos aktu (LR BK 78 str.; LR BVK 176 str.);

4) atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies malonės tvarka (LR BK 79 str.; LR BVK 176 str.);

5) atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies nuteistajam susirgus sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį (LR BVK 176, 177 str.);

6) atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl invalidumo, pensinio amžiaus ir nėštumo (LR BVK 178 str.).

Atleisti neatlikus teismo paskirtos bausmės gali būti nuteistieji, kurie suvokia kaltės ir teisingos bausmės, skirtos už padarytą nusikalstamą veiką, neigiamai vertina padarytą nusikalstamą veiką, suvokia savo nusikalstamos veikos padarytą visuomenei žalą. Asmuo nusikalto, bet supratęs ir įvertinęs savo klaidas, poelgius, būdamas pataisos įstaigoje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį, laikosi taikomų režimo reikalavimų, yra drausmingas, dalyvauja nuteistųjų pataisos programose ir kitose socialinės reabilitacijos priemonėse, gerai atlieka pavestus darbus, mokosi (jei tai yra privaloma), tik toks nuteistasis gali būti vertinamas kaip pasitaisęs.

Atleidimas prieš terminą – kaip nuteistųjų paskatinimas numatytas BVK 140 str. 4 d. Dažniausiai yra taikomas lygtinis atleidimas prieš terminą, nei kitos atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšys.

Nuteistųjų lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą turi du pagrindus – materialųjį ir formalųjį.

Materialusis pagrindas rodo nuteistojo laisvės atėmimu pasitaisymo laipsnį. Apie tai, kad nuteistasis laisvės atėmimu pasitaisė, sprendžiama pagal jo elgesį:

1) visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies ją atlygino ar pašalino ir įsipareigojo per neatliktos bausmės laiką visiškai ją atlyginti ar pašalinti;

2) savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą.

Formalusis pagrindas – tai įstatymo nustatytos atitinkamos laisvės atėmimo bausmės dalies, kurios dydis priklauso nuo nusikaltimo sunkumo laipsnio, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, atlikimas. LR BK 77 str. nustato, kad asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą, jeigu šis asmuo atliko:

1) ne mažiau kaip 1/2 paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą;

2) ne mažiau kaip 2/3 paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą;

3) ne mažiau kaip 3/4 paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą, arba jeigu asmuo yra recidyvistas;

4) ne mažiau kaip 1/3 paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurį padarė nėščia moteris, taip pat vienišas tėvas (motina), turintis vaiką iki 7 metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų, kai jam (jai) tėvų valdžia nėra teismo apribota šių vaikų atžvilgiu.

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą netaikomas pavojingam recidyvistui, laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistam asmeniui, asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ir per neatliktos bausmės dalies laiką padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Vadovaujantis LR BK 77 str. 2 d., teismas, lygtinai atleisdamas asmenį nuo bausmės prieš terminą, gali paskirti vieną arba kelis įpareigojimus numatytus BK 75 str. 2 d. ( atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, atsiprašyti nukentėjusiojo asmens, teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę, gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, be pataisos inspekcijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai atidirbti iki 300 val. viešųjų darbų, kai nuteistasis sutinka.)

Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtus įpareigojimus. Šis laikas negali būti ilgesnis už neatliktos bausmės laiką. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas prieš terminą, įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus ir nepadarė įstatymo (LR BK 77 str. 5 d.) numatytų pažeidimų, kai sueina laisvės atėmimo bausmės terminas, jis laikomas atlikęs bausmę. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo
arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip 2 kartus buvo taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas pataisos inspekcijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad gali būti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Jeigu įspėtas nuteistasis ir toliau nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų ir daro teisės pažeidimus, teismas pataisos inspekcijos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmės dalį.

Atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijos. Vadovaujantis LR BPK 383 straipsniu, kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį jei buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 str.). Kasacinės instancijos teismas – Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris kasacine tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių, priimtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme apeliacine tvarka.

Įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis apskundžiami kasaciniu skundu (LR BPK 368 str.). Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per 3 mėn. nuo jų įsiteisėjimo dienos (LR BPK 370 str.). Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami (LR BPK 367 str.). Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali pritaikyti lengvesnę ar sunkesnę (jei to prašoma paduotame skunde) nusikalstamą veiką numatantį įstatymą arba gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę (jei dėl to paduotas skundas)(LR BPK 376 str.). Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti nutartį panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti (LR BPK 382 str.).

Asmeniui, kuris teismo reabilituotas, turi būti nedelsiant atstatytos visos jo teisės. Jis gali pasinaudoti galimybėmis ir garantijomis, kurias numato 1997-11-04 d. Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas Nr. VIII – 484. Jame sakoma, kad (CK 6.272 str.) žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, valstybė atlygina visiškai, nežiūrint ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Tačiau baudžiamosios bylos gali būti atnaujintos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 444 str.), dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 451 str.) ir dėl Europos žmogaus teisių teismo sprendimo ( 458 str.).

Paleidimas dėl naujojo baudžiamojo įstatymo, kuris panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Įstatymo, dėl BK įsigaliojimo įsigaliojusio kartu su naujais BPK, BVK bei su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, kaita nuteistiesiems iš pataisos įstaigų turėjo įtakos tiek, kiek buvo galima taikyti LR BK 3 str. 2 d. „Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.“

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3576 žodžiai iš 7122 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.