Nyčė
5 (100%) 1 vote

Nyčė

TURINYS

Įžanga 3

1. Nyčė – prieštaringos epochos žvaigždė 3

2. Moralinės filosofijos kritika 4

3. Nyčės moralės 5

4. Nyčės filosofijos įvertinimas 6

5. Jasperso, Heidegerio, Kaufmano, Nehamaso interpretacija 6

6. Šliogeris apie Nyčės antifilosofiją 7

Pabaiga 8

Literatūros sąrašas 9

ĮŽANGA

“Filosofuodami žmonės visais laikais ieškojo kuo labiau pamatuoto, argumentuoto, kuo tikresnio mintinio pasaulio vaizdo, kad, juo remdamiesi, savo gyvenimą galėtų tvarkyti taip, jog jis vestų į realų ano mintinio vaizdo įkūnijimą esamu ir būsimu geresniu, gražesniu pasauliu”[7; 189]. Žmonijos istorija rodo, kad mes, žmonės negalime gyventi be filosofijos – ji duoda mums gyvenimo orientyrus, idealus, suteikia savivokos ir savikontrolės. Per amžius net susiklostė požiūris, jog idėjos tvarko ir valdo pasaulį, kad filosofija ir yra tikrasis gyvenimas…

Šiame darbe aš neanalizuosiu filosofijos raidos ar sąvokų. Aš pabandysiu tik šiek tiek giliau pažvelgti į filosofijos moralės pojūtį, vieno žymiausių filosofų – Nyčės akimis. Darbe panaudojau B. Genzelio, R. Ozolo ir kitų autorių knygas, Nyčę bandžiau suprasti Jasperso, Heidegerio, Kaufmano, Nehamaso interpretacijų pagalba, taip pat pateikiau A. Šliogerio Nyčės filosofijos vertinimą.

1. NYČĖ – PRIEŠTARINGOS EPOCHOS ŽVAIGŽDĖ

“Dviejų paskutinių šimtmečių sandūroje siaurame Vakarų intelektualiniame horizonte patekėjo pirmo ryškumo žvaigždė. Tai buvo Frydrichas Nyčė, mąstytojas, netelpantis į jokius įprastinius kultūros ar filosofijos istoriko braižomus rėmus, neišmatuojamas akademiniais masteliais…” [1; 5].

Augdamas patriarchalinėje šeimoje, nepaprastai religingoje aplinkoje augo bedieviu. Gavęs gerą klasikinį išsilavinimą studijavo filologiją ir filosofiją Bonos universitete.Bazelio universitete dėstė filosofiją. Gyveno F. Nyčė audringu istoriniu periodu. Vyko prancūzų – vokiečių karas, Paryžiaus Komuna. Visur liejosi kraujas, brutali jėga nugalėjo prieš išmintį. Prieštaringa epocha pagimdė ir labai prieštaringą asmenybę.

F. Nyčė, nors pats fiziškai silpnas, garbino jėgą, niekino paliegėlius. Būdamas labai mandagus – propagavo grubumą. Būdamas kategoriškas, vadovavosi arba – arba principu, dėl to jam labai nesisekė ir asmeniniame gyvenime. Prancūzų –prūsų karo metu susirgo, išseko nervų sistema, liga progresavo.

2. MORALINĖS FILOSOFIJOS KRITIKA

F. Nyčė priešinasi moralei, tradicinei filosofijos problematikai.

Kas yra tiesa? “Judri metaforų galimybė <…> ilgai vartotos jos galiausiai gali atrodyti nekintančios, kanoniškos ir privalomos: tiesos yra regimybės apie kurias mes užmiršome, kad jos yra regimybės”[4; 177].Pasitikėjimas išprotautų sprendinių galiojimu jau yra moralės fenomenas. Nyčė prieštarauja moralės filosofijai, kad ji neima domėn moralės istoriškumo ir praktinių moralės prieštaravimų. Moralės sprendiniai nėra belaikiai. Galima įrodyti jų istoriškumą bei socialinį reliatyvumą. Nyčė mano galįs įrodyti kaip iš konvencionalaus prietaringumo ilgainiui atsiranda dorybė. “ Klaidinga motyvų ir išgyvenimų psichologija veda į krikščionybę, o tariamai iš etinių paskatų atliekamų veiksmų motyvai dažniausiai būna netyri – tai galima įrodyti. Moralė irgi tėra afektų gestikuliacija. Tikri yra tik pragmatiški samprotavimai, kuriais siekiama patirti malonumą” [4; 177]. Užuojautą jis laiko savigyna, o artimo meilę – savimeile.

Formuluojant visus pagrindinius moralinius sprendimus įsivyravo vienmintiškumas. Visi lig šiol filosofai “siekė pagrįsti moralę – ir kiekvienas filosofas lig šiol tikėjo pagrindęs moralę; o pati moralė buvo laikoma “duota”. [1; 387]. Būtent todėl, kad moralės filosofai žinojo tik sušiurkštintus moralės faktus, savo aplinkos, savo luomo, savo bažnyčios, mažai buvo informuoti apie tautas, laikus visą praeitį, jie išvis nesusidūrė su tikromis moralės problemomis, nes jos iškyla tik lyginant daugelį moralių. “Visame ligšioliniame “moralės moksle” trūko pačios moralės problemos: stokota įtarimo, kad kažkas čia yra problemiška. Tai, ką filosofai vadino “moralės pagrindimu” ir ko iš savęs reikalavo, iš tikrųjų buvo tik tvirto tikėjimo viešpataujančia morale mokslinga forma, naujas šios moralės raiškos būdas, tam tikros moralės faktas ir iš esmės bandymas apskritai paneigti, kad ši moralė gali būti traktuojama kaip problema”. [1; 388 ].

Formuluojant visus pagrindinius moralinius sprendimus, įsivyravo vienmintiškumas: ”Europoje šiandien žinoma, kas yra gėris ir blogis”[1; 402].Tačiau šis patiklus vienmintiškas žinojimas F. Nyčei “rėžia ausį”. Kodėl?

Nyčė dažnai vartoja metaforiškai žodį “ausis”. Jis kalba apie tiesas, kurios “nesavalaikės”, kurių nenorima įsiklausyti. Jis vylėsi, kad kada nors atsiras jį galinčios girdėti “ausys”. Jis priekaištauja moralės filosofams už istorinės klausos stoką, kad jie tesugebėjo girdėti tik vieną vienintelį klausiantį balsą, ataidintį iš praeities, ir su juo vienu siejo savo priklausomybę tradicijai. Moralės filosofai galėjo girdėti tik vieną vienintelį balsą,
klausiantį “kas yra gėris ir blogis”. F. Nyčė klausymą ir priklausymą sieja su dviem balsais, kurių pagrindu mes priklausome tai pačiai Vakarų Europos tradicijai balsu: balsu klausiančiu “kas yra gėris ir blogis” ir balsu, klausiančiu “kas yra gera ir prasta”. Šiuos du klausiančius balsus Nyčė traktuoja kaip du moralinio vertinimo būdus, dvi – vergų ir ponų – morales. “Užuot filosofų “ausys” rezonavusios konkrečius virpesius, pradėjo rezonuoti sielos virpesius, susijusius su antlaikiška idealybės sfera”[2; 8 ].

Sielos arba proto balsas Nyčei tėra tik kūno vidinio virpesio rezultatas. Žodžiai “gėris” ir “blogis” buvo paversti sąvokomis “pačiomis savaime” kuriomis grindžiama moralė. Nyčės manymu “visa, kas buvo vadinama moralės pagrindimu ir ko iš savęs buvo reikalaujama tebuvo tik moksliška tvirto tikėjimo viešpataujančio morale forma”. Kyla klausimas, kodėl Nyčė nuvertina įprastąją moralę, kas leidžia teigti, kad ji yra gyvenimo nuosmukio, krizės simptomas, kodėl ji įvardijama kaip “vergų moralė”, priešinga “ponų moralei”.

3. NYČĖS MORALĖS

Knygoje “Apie moralės genealogiją” Nyčė išvysto galios valios teoriją. Visa, kas yra pasaulis ir žmogus, tėra tik galios valia. Galios valios principu išaukštinama aktyvioji jėga, susijusi su teigiančiomis pozityviomis Taip sakymo prielaidomis. Vergų moralei blogas yra tas, kuris aktyvus, kuris tapatina save su Taip sakymu. Visi instinktai, kurie neišsikrauna išorėn, nukrypsta į vidų – štai iš kur išaugo tai, ką vėliau imta vadinti siela. “Nešvarią sąžinę laikau sunkia liga, kuria žmogus apsirgo slegiamas pačių esmingiausių pokyčių, kokius jis išvis yra kada patyręs”[2;94]. “Žmogus pradėjo kentėti nuo savęs paties”[2; 96]. “Kančia įgyja vidinę prasmę – ji virsta nuodėmės, kaltės padariniu. Tu kenti, nes nusidėjai, tavo nešvari sąžinė tat atgailauk, didink kančią, gilink ją ir daugink. Nyčė, simpatizuodamas aktyvumui, “ponų moralei”, besiremiančiai gera/prasta skirtumu, nors ją ir vadina aukštesne už tradicinę, tačiau jo manymu, būtų beprasmiška vienos vienintelės, absoliučios tiesos vardu pasisakyti už ar prieš vieną ar antrą moralės tipą, siekiant kurį nors atmesti. Nyčė šiame ginče nėra teisėjas ir neigia, kad toks teisėjas apskritai galėtų būti.

Moralės kategorijas, anot mąstytojo, suformulavo žmogus ir jomis operuoja konkrečiose situacijose. Apskritai žmogaus egzistencija yra už gėrio ir blogio ribų. Svarbiausia varomoji jėga – savisaugos instinktas. F. Nyčė Č. Darvino kovos dėl būvio koncepcija perkėlė į žmonių visuomenę. Anot Nyčės ir visuomenėje turėtų veikti natūralus atrankos dėsnis. Deja, silpnesnieji, susivieniję prieš stipriuosius, laimi, todėl ir nežino žmonija pažangos.F. Nyčė siekė apnuoginti žmogų, parodyti tikrąją jo esmę. Jo devizas – būk toks, koks esi. Žmogus esąs žvėris ir demagogas. Jo egzistenciją nulemia instinktas išsaugoti save, peraugantis į instinktą valdyti kitus. Tuos, kuriuose dominuoja siekimas valdyti, filosofas pavadino antžmogiais. Jų “siekimas valdyti” svarbesnis už instinktą “išsaugoti save”. Visa, kas egzistuoja, tėra valios valdyti apraiška. Vyksta kova dėl būvio. Valdantieji – antžmogiai, valdomieji – banda. Antžmogis vadovaujasi principu “aš taip noriu”, bandos narys – “jis taip nori”. Šia koncepcija F. Nyčė grindė ir žmogaus auklėjimo teoriją – stipriuosius išugdo stiprieji. Žmonijos istorija Nyčei – nuolatinė kova dėl valdžios. Ši kova – istorijos raidos varomoji jėga. Karą F. Nyčė aiškino kaip normalią žmonijos būseną, o taiką – kaip pasiruošimą naujam karui. Nyčė pritarė savanaudiškam egoizmui, ar tik konstatavo tą faktą, kad taip yra.

4. NYČĖS FILOSOFIJOS ĮVERTINIMAS

F. Nyčė vertinamas labai įvairiai ir prieštaringai. Jį patį dažnai užvaldydavo nuojautos, kad jo siekiai bus suklastoti, o jo filosofija subanalinta, gali įgauti priešingą reikšmę. “Kada nors mano vardas bus siejamas su kažkuo baisinga – su krize, kokios žemė nematė. Aš ne žmogus, aš dinamitas”(Naujoji Romuva Nr. 3 (531) 2000 m.).

Niekada nesitikėjo, kad jo sesuo taps toli už Vokietijos ribų išplitusio Nyčės kulto vyriausiąja žyne. Ji propagavo brolio idėjas, per kelerius metus susikrovė nemažą kapitalą iš F. Nyčės palikimo. Nyčės mintys buvo kanonizuojamos, kuriami himnai, šlovinantys naują religiją, besižavintys viskuo, kas prakeikta, stipru ir gražu. Įvyko tai, ko labiausiai bijojo F. Nyčė. Kartą jis pareiškė, kad geriau būti juokdariu negu šventuoju. Deja įvyko kitaip. F. Nyčė nieko negalėjo pasakyti, kai jo mokymas XX a. pradžioje Vokietijoje atsidūrė ant bangos, kai dešiniosios nacionalistinės partijos ir draugijos “filosofiją eksploatavo”. Likimo ironija: Nyčės filosofija susidomėta, imta ją skaityti tik jam išprotėjus. Vienišo ir ligonio mintys staiga parūpo, kilo debatai laikraščiuose ir žurnaluose.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1552 žodžiai iš 4896 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.