Nykstantys pasaulio žinduoliai
5 (100%) 2 votes

Nykstantys pasaulio žinduoliai

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………..3

Žinduolių klasifikacija………………………………………………………………………4

Kloakiniai……………………………………………………………………………………5

Sterbliniai……………………………………………………………………………………5

Vabzdžiaėdžiai………………………………………………………………………………5

Šikšnosparniai……………………………………………………………………………….6

Šokuojantieji kirstukai………………………………………………………………..……..6

Primatai………………………………………………………………………………………7

Skruzdėdos ir joms giminingi……………………………………………………………….8

Triušiai, kiškiai ir kiškėnai…………………………………………………………………..8

Graužikai…………………………………………………………………………………….9

Banginiai…………………………………………………………………………………….9

Plėšrieji……………………………………………………………………………………..10

Ruoniai ir jūrų liūtai………………………………………………………………………..12

Drambliai……………………………………………………………………………………12

Neporakanopiniai žinduoliai……………………………………………………………….12

Porakanopiniai žinduoliai…………………………………………………………………..13

Kaguanai……………………………………………………………………………………13

Tupajos……………………………………………………………………………………..13

Skuojučiai…………………………………………………………………………………..13

Vamzdžiantis……………………………………………………………………………….13

Damanai…………………………………………………………………………………….13

Diugonis……………………………………………………………………………………13

Lamantinai………………………………………………………………………………….13

Išvados………………………………………………………………………………………14

Naudota literatūra…………………………………………………………………………..15

Įvadas

Visi žinduoliai – geriausiai žinoma stuburinių grupė. Žinduoliai paplitę daugiausiai sausumoje, tačiau jie gyvena ore ir vandenyje. Jų sėkmę lemia gebėjimas palaikyti pastovią vidutinę kūno temperatūrą, nesvarbu kokios būtų aplinkos sąlygos. Žinduoliai labai lengvai prisitaiko ir dažnai pakeičia savo elgseną, kad prisiderintų prie kintančių aplinkybių. Be to, tai greiti, turintys jautrią uoslę, klausą ir aštrią regą gyvūnai, dėl CNS išsivystymo jie turi gebėjimą kaupti patyrimą ir dalytis juo su gentainiais. Kaip žinome, žinduoliai veda gyvus jauniklius ir patelės maitina juos savo pienu, augina jauniklius, kurie žaisdami ir stebėdami suaugusius įgyja įgūdžius reikalingus išgyventi.

Prieš 100m. dar buvo didelių laukinės gamtos plotų, kur gyvūnai beveik nesusitikdavo su žmonėmis. Nuo tada žmonių skaičius greitai augo, o kartu didėjo energijos ir žaliavų vartojimas. Dabar mūsų planetoje teliko labai mažai vietų, kur dar nepasiekė žmogus. Naturalios buveinės nyksta ir Žemės bioologinė įvairovė – bendras visų dabar gyvenančių rūšių skaičius – sparčiai mažėja. Tai potencialiai pavojinga žmonėms, nes dėl to pasaulis vis labiau praranda stabilumą ir senka ištekliai, kurių vieną dieną gali nebelikti. Gyvūnams pasekmės gali buti pražūtingos. Labiausiai nukentėjusios rūšys dabar yra tokioje padėtyje, kad be žmogaus pagalbos jos negali išlikti. O tokių rūšių yra be galo daug.

Žinduolių klasifikacija

Karalystė Gyvūnai

Animalia

Tipas Chordiniai

Chordata

Klasė Žinduoliai

Mammalia

Būrys Kloakiniai žinduolai

Monotremata Šeimos 2 Rūšys 5

Sterbliniai

Marsupialia Šeimos 22 Rūšys 292

Vabzdžiaėdžiai

Insectivora Šeimos 6 Rūšys 365

Šikšnosparniai

Chiroptera Šeimos 18 Rūšys 977

Kaguanai

Dermoptera Šeimos 1 Rūšys 2

Šokuojantieji kirstukai

Macroscelidea Šeimos 1 Rūšys 15

Tupajos

Scandentia Šeimos 1 Rūšys 19

Primatai

Primates Šeimos 11 Rūšys 356

Skurzdėdos ir joms giminingi

Xenarthra Šeimos 4 Rūšys 29

Skujuočiai

Pholidota Šeimos 1 Rūšys 7

Triušiai, kiškiai ir kiškėnai

Lagomorpha Šeimos 2 Rūšys 80

Graužikai

Rodentia Šeimos 30 Rūšys 1702

Banginiai

Cetacea Šeimos 13 Rūšys 83

Plėšrieji

Carnivora Šeimos 7 Rūšys 249

Ruoniai ir jūrų liūtai

Pinnipedia Šeimos 3 Rūšys 34

Drambliai

Proboscidea Šeimos 1 Rūšys 3

Vamzdžiadantis

Tubulidentata Šeimos 1 Rūšys 1

Damanai

Hyracoidea Šeimos 1 Rūšys 8

Diugonis ir Lamantinai

Sirenia Šeimos 2 Rūšys
4

Neporakanopiniai žinduoliai

Perissodactyla Šeimos 3 Rūšys 19

Porakanopinai žinduoliai

Artiodactyla Šeimos 10 Rūšys 225

Kiekviename būryje yra rūšių, kurios arti išnykimo ribos, todėl juos būtina saugoti ir neleisti jiems išnykti, nes tai didelis gamtos turtas.

Kloakinai žinduoliai Monotremata

● Ilgasnapė echidna Zaglossus bartoni

Ilgis 60 – 100cm

Masė 5 – 10kg

Paplitimas Naujoji Gvinėja

Buveinės Vidutinio klimato, tropinai ir drėgnieji miškai, kalnai, stepės, dykynės, savanos

Statusas Išnykstanti

Šios rūšies žemyn lenkto snapo ilgis gali viršyti 20cm; jo gale yra mažytė burna, o pamate – nedidelės, arti įstatytos akys. Kaip ir kitų echidnų, ilgasnapės echidnas patelė iškasa kiaušiniui urvą, tačiau šios rūšies patelė išsiritusį jauniklį nešioja ir žindo sterblėje. Ši echidna – didžiauisa iš visų kloakinių; juda lėtai, o gindamasi susisuka į spygliuotą kamuolį. Pro ilgą juoda kailį spyglių beveik nesimato.

Sterbliniai Marsupialia

● Trumpauodegė kengūra Setonix barchyurus

Ilgis 40 – 54 cm

Masė 2,5 – 5kg

Paplitimas P. Australija, Rotnesto ir Baldo salos

Buveinės Tropiniai ir drėnieji miškai

Statusas Gali išnykti

Labai reta Australijos žemyne trumpauodegė kengura, arba kvoka, išlikusi 2 salose prie pietvakarinių krantų, nes čia nėra įvežtų gruobuonių, tokių kaip lapės. Ši nedidelė kengūra dažnai lankosi tankiame miške, atviroje miškingoje vietoje, žemuose bruzgynuose ir, jei tik yra, pelkių pakraščiuose ir upių pakrantėse. Po dienos poilsio tankioje augalijoje naktį maitinasi lapais, žolėmis ir vaisiais. Gyvena mažomis šeimyninėmis grupėmis, kartu dalijasi teritorija. Nėštumas trunka 27d. Vienintelis jauniklis sterblę palieka po 6 mėn.

APSAUGA: Kvokos yra labai mėgiamos turistų, tačiau turistus reikia įspėti, kad jie nemaitintų žmonių maistu, nes šiuolaikinis maistas sutrigdo jautrią kvokų virškinimo sistemą. Dėl šios priežasties jų populiacija greitai nyksta.

Taip pat nykstantys yra:

● Šlakuotoji sterblinė pelė Parantechinus apicalis

Paplitimas P. v. Australija

● Voverinis kuskusas Gymnobelidus leadbeateri

Paplitimas P. r. Australija (Centrinė plynaukštė, Viktorija)

● Potoras Potorous longipes

Paplitimas P. r. Australija

Vabzdžiaėdžiai Insectivora

● Kurmėnas Desmana moschata

Ilgis 18 – 21cm

Masė 450g

Paplitimas Nuo R. Europos iki C. Azijos

Buveinės Ežerai, tvenkiniai , kūdros, upės, upeliai

Statusas Gali išnykti

Primena vandeninius kirstukus. Uodega tokio pat ilgio kaip galva ir kūnas, iš šonų suplota ir vandenyje veikia kaip irklas ir vairas. Užpakalinės pėdos plėvėtos, priekinės – tik iš dalies. Naktimis ieško grobio, ilga, jautria nosimi naršydamas upės dugno dumblą, akmenis; gyvena grupėmis ir keliese dalijasi pakrante, o tai nebudinga vabzdžiaėdžiams. Po 40–50 nėštumo dienų 3–5 gimusiais jaunikliais rūpinasi patelė; nujunkomi 4sav.

APSAUGA: Kurmėnai buvo medžiojami ne vieną šimtmetį, bet dabar jie saugomi įstatymų, įgyvendinamos jų atkūrimo programos. Tačiau jiems tebegresia pavojus išnykti dėl gėlavandenių buveinių praradimo, nes minta vandens vabzdžiais, varlėmis, vėžiais ir panašiais vandens gyvūnais. Jų buveinės ir toliau naikinamos žemę pritaikant žemėnaudai, jiems kenkia žemdirbystės ir pramonės tarša.

Taip pat nykstantys yra:

● Mindanao gimnūra Podogymnura truei

Paplitimas P. r. Azija

● Haičio plyšiadantis Solenodon paradoxus

Paplitimas Karibų jūros salos (Haitis)

● Ūdrinis kirstukas Potamogale velox

Paplitimas V. C. Afrika

Šikšnosparniai Chiroptera

● Rodrigo sraidantysis šuo Pteropus Rodricensis

Ilgis 35cm

Masė 250 – 275g

Paplitimas Indijos vandenynas (Rodrigo sala)

Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai

Statusas Sparčiai nykstantis

Nykstant buveinėms dėl audrų, žmogaus kišimosi, vietinės medžioklės mėsai, dabar gamtoje teliko keli šimtai šių šikšnosparnių. Tačiau keliuose centruose sėkmingai įgyvendinama jų veisimo nelaisvėje programa. Naktį šie šikšnosparniai sausose miškingose vietovėse ieško įvairių medžių vaisių – palmių vaisių, mangų, figų. Kaip ir daugelis kitų vaisėdžių šikšnosparnių, jie išspaudžia tik sultis ir minkštima, o kietesnes dalis palieka. Stebint nelaisvėje sužinota, kad kiekvienas dominuojantis patinas suburia haremą iš 10 patelių, su kuriomis ilsisi ir poruojasi. Pavaldūs ir nesubrendę patinai ilsisi kitoje stovyklos dalyje.

Šokuojantieji kirstukai Macroscelidea

● Auksinis šokuojantysis kirstukas Rhynhocyon chrysopygus

Ilgis 27 – 29cm

Masė 525 – 550g

Paplitimas R. Afrika

Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai

Statusas Nykstantis

Šis spalvingas šokuojantis kirstukas turi pilkas užpakalines pėdas, kojas ir ausis, daugiausia juodą, baltu galiuku uodegą, apaugusią retais plaukais, gelsvai rudą galvą bei kūną ir auksaspalvį lopą ant pasturgalio. Minta smulkiais bestuburiais: kirmėlėmis, vabzdžiais, šimtakojais. Kilus pavojui pliaukšteli uodega per lapus įspėdamas kitus, tada greitai šokuoja šalin, neretai pašokdamas, kad parodytų savo energiją.

Primatai Primates

(pobūris pusbeždžionės Strepsirhini)

● Laibapirštis Daubentonia madagascariensis

Ilgis 40cm

Masė 2,5 – 3kg

Paplitimas Madagaskaro š. v. ir r.
Tropiniai ir drėgnieji miškai

Statusas Nykstantis

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1223 žodžiai iš 4074 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.