Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………..3
Žinduolių klasifikacija………………………………………………………………………4
Kloakiniai……………………………………………………………………………………5
Sterbliniai……………………………………………………………………………………5
Vabzdžiaėdžiai………………………………………………………………………………5
Šikšnosparniai……………………………………………………………………………….6
Šokuojantieji kirstukai………………………………………………………………..……..6
Primatai………………………………………………………………………………………7
Skruzdėdos ir joms giminingi……………………………………………………………….8
Triušiai, kiškiai ir kiškėnai…………………………………………………………………..8
Graužikai…………………………………………………………………………………….9
Banginiai…………………………………………………………………………………….9
Plėšrieji……………………………………………………………………………………..10
Ruoniai ir jūrų liūtai………………………………………………………………………..12
Drambliai……………………………………………………………………………………12
Neporakanopiniai žinduoliai……………………………………………………………….12
Porakanopiniai žinduoliai…………………………………………………………………..13
Kaguanai……………………………………………………………………………………13
Tupajos……………………………………………………………………………………..13
Skuojučiai…………………………………………………………………………………..13
Vamzdžiantis……………………………………………………………………………….13
Damanai…………………………………………………………………………………….13
Diugonis……………………………………………………………………………………13
Lamantinai………………………………………………………………………………….13
Išvados………………………………………………………………………………………14
Naudota literatūra…………………………………………………………………………..15
Įvadas
Visi žinduoliai – geriausiai žinoma stuburinių grupė. Žinduoliai paplitę daugiausiai sausumoje, tačiau jie gyvena ore ir vandenyje. Jų sėkmę lemia gebėjimas palaikyti pastovią vidutinę kūno temperatūrą, nesvarbu kokios būtų aplinkos sąlygos. Žinduoliai labai lengvai prisitaiko ir dažnai pakeičia savo elgseną, kad prisiderintų prie kintančių aplinkybių. Be to, tai greiti, turintys jautrią uoslę, klausą ir aštrią regą gyvūnai, dėl CNS išsivystymo jie turi gebėjimą kaupti patyrimą ir dalytis juo su gentainiais. Kaip žinome, žinduoliai veda gyvus jauniklius ir patelės maitina juos savo pienu, augina jauniklius, kurie žaisdami ir stebėdami suaugusius įgyja įgūdžius reikalingus išgyventi.
Prieš 100m. dar buvo didelių laukinės gamtos plotų, kur gyvūnai beveik nesusitikdavo su žmonėmis. Nuo tada žmonių skaičius greitai augo, o kartu didėjo energijos ir žaliavų vartojimas. Dabar mūsų planetoje teliko labai mažai vietų, kur dar nepasiekė žmogus. Naturalios buveinės nyksta ir Žemės bioologinė įvairovė – bendras visų dabar gyvenančių rūšių skaičius – sparčiai mažėja. Tai potencialiai pavojinga žmonėms, nes dėl to pasaulis vis labiau praranda stabilumą ir senka ištekliai, kurių vieną dieną gali nebelikti. Gyvūnams pasekmės gali buti pražūtingos. Labiausiai nukentėjusios rūšys dabar yra tokioje padėtyje, kad be žmogaus pagalbos jos negali išlikti. O tokių rūšių yra be galo daug.
Žinduolių klasifikacija
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Klasė Žinduoliai
Mammalia
Būrys Kloakiniai žinduolai
Monotremata Šeimos 2 Rūšys 5
Sterbliniai
Marsupialia Šeimos 22 Rūšys 292
Vabzdžiaėdžiai
Insectivora Šeimos 6 Rūšys 365
Šikšnosparniai
Chiroptera Šeimos 18 Rūšys 977
Kaguanai
Dermoptera Šeimos 1 Rūšys 2
Šokuojantieji kirstukai
Macroscelidea Šeimos 1 Rūšys 15
Tupajos
Scandentia Šeimos 1 Rūšys 19
Primatai
Primates Šeimos 11 Rūšys 356
Skurzdėdos ir joms giminingi
Xenarthra Šeimos 4 Rūšys 29
Skujuočiai
Pholidota Šeimos 1 Rūšys 7
Triušiai, kiškiai ir kiškėnai
Lagomorpha Šeimos 2 Rūšys 80
Graužikai
Rodentia Šeimos 30 Rūšys 1702
Banginiai
Cetacea Šeimos 13 Rūšys 83
Plėšrieji
Carnivora Šeimos 7 Rūšys 249
Ruoniai ir jūrų liūtai
Pinnipedia Šeimos 3 Rūšys 34
Drambliai
Proboscidea Šeimos 1 Rūšys 3
Vamzdžiadantis
Tubulidentata Šeimos 1 Rūšys 1
Damanai
Hyracoidea Šeimos 1 Rūšys 8
Diugonis ir Lamantinai
Sirenia Šeimos 2 Rūšys
4
Neporakanopiniai žinduoliai
Perissodactyla Šeimos 3 Rūšys 19
Porakanopinai žinduoliai
Artiodactyla Šeimos 10 Rūšys 225
Kiekviename būryje yra rūšių, kurios arti išnykimo ribos, todėl juos būtina saugoti ir neleisti jiems išnykti, nes tai didelis gamtos turtas.
Kloakinai žinduoliai Monotremata
● Ilgasnapė echidna Zaglossus bartoni
Ilgis 60 – 100cm
Masė 5 – 10kg
Paplitimas Naujoji Gvinėja
Buveinės Vidutinio klimato, tropinai ir drėgnieji miškai, kalnai, stepės, dykynės, savanos
Statusas Išnykstanti
Šios rūšies žemyn lenkto snapo ilgis gali viršyti 20cm; jo gale yra mažytė burna, o pamate – nedidelės, arti įstatytos akys. Kaip ir kitų echidnų, ilgasnapės echidnas patelė iškasa kiaušiniui urvą, tačiau šios rūšies patelė išsiritusį jauniklį nešioja ir žindo sterblėje. Ši echidna – didžiauisa iš visų kloakinių; juda lėtai, o gindamasi susisuka į spygliuotą kamuolį. Pro ilgą juoda kailį spyglių beveik nesimato.
Sterbliniai Marsupialia
● Trumpauodegė kengūra Setonix barchyurus
Ilgis 40 – 54 cm
Masė 2,5 – 5kg
Paplitimas P. Australija, Rotnesto ir Baldo salos
Buveinės Tropiniai ir drėnieji miškai
Statusas Gali išnykti
Labai reta Australijos žemyne trumpauodegė kengura, arba kvoka, išlikusi 2 salose prie pietvakarinių krantų, nes čia nėra įvežtų gruobuonių, tokių kaip lapės. Ši nedidelė kengūra dažnai lankosi tankiame miške, atviroje miškingoje vietoje, žemuose bruzgynuose ir, jei tik yra, pelkių pakraščiuose ir upių pakrantėse. Po dienos poilsio tankioje augalijoje naktį maitinasi lapais, žolėmis ir vaisiais. Gyvena mažomis šeimyninėmis grupėmis, kartu dalijasi teritorija. Nėštumas trunka 27d. Vienintelis jauniklis sterblę palieka po 6 mėn.
APSAUGA: Kvokos yra labai mėgiamos turistų, tačiau turistus reikia įspėti, kad jie nemaitintų žmonių maistu, nes šiuolaikinis maistas sutrigdo jautrią kvokų virškinimo sistemą. Dėl šios priežasties jų populiacija greitai nyksta.
Taip pat nykstantys yra:
● Šlakuotoji sterblinė pelė Parantechinus apicalis
Paplitimas P. v. Australija
● Voverinis kuskusas Gymnobelidus leadbeateri
Paplitimas P. r. Australija (Centrinė plynaukštė, Viktorija)
● Potoras Potorous longipes
Paplitimas P. r. Australija
Vabzdžiaėdžiai Insectivora
● Kurmėnas Desmana moschata
Ilgis 18 – 21cm
Masė 450g
Paplitimas Nuo R. Europos iki C. Azijos
Buveinės Ežerai, tvenkiniai , kūdros, upės, upeliai
Statusas Gali išnykti
Primena vandeninius kirstukus. Uodega tokio pat ilgio kaip galva ir kūnas, iš šonų suplota ir vandenyje veikia kaip irklas ir vairas. Užpakalinės pėdos plėvėtos, priekinės – tik iš dalies. Naktimis ieško grobio, ilga, jautria nosimi naršydamas upės dugno dumblą, akmenis; gyvena grupėmis ir keliese dalijasi pakrante, o tai nebudinga vabzdžiaėdžiams. Po 40–50 nėštumo dienų 3–5 gimusiais jaunikliais rūpinasi patelė; nujunkomi 4sav.
APSAUGA: Kurmėnai buvo medžiojami ne vieną šimtmetį, bet dabar jie saugomi įstatymų, įgyvendinamos jų atkūrimo programos. Tačiau jiems tebegresia pavojus išnykti dėl gėlavandenių buveinių praradimo, nes minta vandens vabzdžiais, varlėmis, vėžiais ir panašiais vandens gyvūnais. Jų buveinės ir toliau naikinamos žemę pritaikant žemėnaudai, jiems kenkia žemdirbystės ir pramonės tarša.
Taip pat nykstantys yra:
● Mindanao gimnūra Podogymnura truei
Paplitimas P. r. Azija
● Haičio plyšiadantis Solenodon paradoxus
Paplitimas Karibų jūros salos (Haitis)
● Ūdrinis kirstukas Potamogale velox
Paplitimas V. C. Afrika
Šikšnosparniai Chiroptera
● Rodrigo sraidantysis šuo Pteropus Rodricensis
Ilgis 35cm
Masė 250 – 275g
Paplitimas Indijos vandenynas (Rodrigo sala)
Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai
Statusas Sparčiai nykstantis
Nykstant buveinėms dėl audrų, žmogaus kišimosi, vietinės medžioklės mėsai, dabar gamtoje teliko keli šimtai šių šikšnosparnių. Tačiau keliuose centruose sėkmingai įgyvendinama jų veisimo nelaisvėje programa. Naktį šie šikšnosparniai sausose miškingose vietovėse ieško įvairių medžių vaisių – palmių vaisių, mangų, figų. Kaip ir daugelis kitų vaisėdžių šikšnosparnių, jie išspaudžia tik sultis ir minkštima, o kietesnes dalis palieka. Stebint nelaisvėje sužinota, kad kiekvienas dominuojantis patinas suburia haremą iš 10 patelių, su kuriomis ilsisi ir poruojasi. Pavaldūs ir nesubrendę patinai ilsisi kitoje stovyklos dalyje.
Šokuojantieji kirstukai Macroscelidea
● Auksinis šokuojantysis kirstukas Rhynhocyon chrysopygus
Ilgis 27 – 29cm
Masė 525 – 550g
Paplitimas R. Afrika
Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai
Statusas Nykstantis
Šis spalvingas šokuojantis kirstukas turi pilkas užpakalines pėdas, kojas ir ausis, daugiausia juodą, baltu galiuku uodegą, apaugusią retais plaukais, gelsvai rudą galvą bei kūną ir auksaspalvį lopą ant pasturgalio. Minta smulkiais bestuburiais: kirmėlėmis, vabzdžiais, šimtakojais. Kilus pavojui pliaukšteli uodega per lapus įspėdamas kitus, tada greitai šokuoja šalin, neretai pašokdamas, kad parodytų savo energiją.
Primatai Primates
(pobūris pusbeždžionės Strepsirhini)
● Laibapirštis Daubentonia madagascariensis
Ilgis 40cm
Masė 2,5 – 3kg
Paplitimas Madagaskaro š. v. ir r.
Tropiniai ir drėgnieji miškai
Statusas Nykstantis
Laibapirštis, turi šiurkštų, juodą susivėlusį kailį, su baltų akuotplaukių skraiste. Tai – naktinis primatas. Ilgu viduriniu pirštu jis stuksena į medžius ir įdėmiai klausosi didžiulėmis ausimis medieną graužiančių lervų po žieve. Atidengia jas grauždamas į graužikų panašiais nuolat augančiais priekiniais dantimis ir iškrapšto viduriniu pirštu. Taip pat ėda vaisius, tarp jų kokosų minkštimą, sėklas ir grybus. Laibapirščiai dalijasi dideliu iš lazdelių sukrautu lizdu, bet naudojasi juo iš eilės, ne kartu. Jaunikliai lieka su motina 2m.