Okamo filosofija ir teologija
5 (100%) 1 vote

Okamo filosofija ir teologija

TURINYS

I.Įvadas……………………………………………………………………………………..3

II.Filosofija ir teologija…………………………………………….….3

II.1.Filosofijos ir teologijos atskyrimas…………………………….…3

II.2.Dievo egzistavimo įrodymas……………………………………….5

II.3.Dievo pažinimas…………………………………………….…….7

II.4.Dievo ir idėjos pažinimas. Dievo visagalybė……………….….…9

III.Išvados……………………………………………………….……10

Naudota literatūra……………………………………….……….…….11

I.Įvadas

Viljamas Okamas, pranciškonų vienuolis, kurio filosofija atsidūrė tarp dviejų skirtingų kultūrų: viduramžiškosios bei naujosios. Yra laikoma, kad jis buvo paskutinis scholastikos atstovas ir pirmasis modernus mąstytojas. Gyveno panašiu metu, kaip ir Jonas Dunsas Škotas, bet kartu ir skyrėsi nuo savo amžininko. V.Okamo filosofinius bei teologinius apmąstymus įtakojo įvairios to laikotarpio aplinkybės: po popiežiaus Bonifacijaus VIII mirties prasidėjęs teokratinio idealo žlugimas (1303), Šimto metų karas ir įvairios kitos istorinės peripetijos, susilpninusios krikščioniškosios vienybės suvokimą,o ir pats filosofas buvo buvo įtariamas erezija ir įkalintas Avinjono vienuolyne, iš kurio vėliau pabėgo. Viljamas Okamas nesiekė kurti apibendrinančios sistemos, kaip tai darė jo pirmtakai, jį labiau domino atsakymai į konkrečius klausimus, suprasti kultūros, bažnyčios ir politikos prieštaringą realybę. Jis gerai suvokė konkrečius reiškinius, asmens laisvę, norėjo išvaduoti bažnyčią nuo politinės valdžios absoliutizmo.

II.Filosofija ir teologija

II.1.Filosofijos ir teologijos atskyrimas

Viljamas Okamas nepriėmė dar XIIIa. susiformavusio filosofijos ir teologijos tarpusavio santykio aiškinimo. Mąstytojo nepatenkino ne dviejų sričių atskyrimas bei antraeilis filosofijos vaidmuo, o Apreiškimo, kurio negalima paaiškinti kaip eilinio supratimo fakto, įtaka filosofijai ir protui. Ar gali tikėjimas būti racionalaus įrodymo objektas? Tarp proto ir tikėjimo nėra nieko bendra, nes tikėjimas yra besąlygiškas, jam nereikia jokių racionalių argumentų. Tikėjimo problema negali būti akivaizdžiai įrodyta.

Atskirdamas protą ir tikėjimą, filosofiją ir teologiją Okamas remiasi tikėjimo malone ir dievškąja laisve. Juk jei kai kurias Apreiškimo tiesas galima būtų patirti protu, Apreiškimas taptų beprasmis. Dievas neapreiškia žmogui tiesų, kurias pastarasis gali sužinoti remdamasis protu. Jeigu yra Dievo apreikštos tiesos, vadinasi, pats žmogus jų pažinti negali. „Dievas nieko nedaro du kartus, nes laikosi ekonomijos principo. Jei Dievas būtų sukūręs žmogų, savo jėgomis sugebantį atrasti tiesą, kitoks tiesos pažinimo būdas būtų nereikalingas.“

Supriešinant tikėjimo ir proto sritis, teologines bei filosofines problemas, loginiai įrodymo dėsniai lieka nepakitę. Teologija visus teiginius gali pateikti kaip tikėjimo objektus, kuriuos pagrindžia Apreiškimas, bet šių teiginių negalima pakeisti įrodomomis tiesomis. Filosofijo sir teologijos sritys yra visiškai skirtingos, todėl ir filosofas savo racionalių teiginių neturi grįsti teologinėmis priemonėmis.

Viljamas Okamas yra teologas, todėl siekia paaiškinti tikėjimo turinį ir visa tai, kuo turi tikėti krikščionis. Abejoti tuo negalima. Mąstytojas kelia klausimą apie pačios teologijos, kaip mokslinio diskurso, situaciją. Teologinis teiginys, aptarianti stą patį daiktą ir nurodantis tą pačią tiesą, gali turėti visiškai skirtingą prasmę teologiniu požiūriu ir žvelginant taip sakančio akimis.

Mokslas remiasi tiek griežtu įvairių teiginių jungimu, tiek ir tiesioginiu ryšiu su nuorodomis, kurias patvirtina intuityvi patirtis. Teologinės tiesos negali remtis patirtimi, intuityvus Dievo suvokimas įmanomas tik danguje.

Teologija negali būti mokslas, nes mokslas remiasi intuicija arba abstrakčiu suvokimu, priklausomai nuo sąvokos. O Dievo mes negalime suvokti nei intuityviai, nei abstrakčiai, todėl teologija kaip mokslas negalima. Vienintelis tikras mokslas apie Dievą yra duotas pačiam Dievui.

V.Okamas drąsiai atskiria tikėjimą nuo mokslo, nes šių sričių turiniai yra visiškai skirtingi. „Tikėjimo teiginiai nėra nei nei įrodymo, nei išvados pagrindai, jie net neįrodomi, nes visiems arba daugumai, arba išminčiams jie atrodo esą klaidingi. Išminčiais čia vadinu tuos, kurie pasitiki prigimtiniu protu, nes tik taip išminčių suvokia mokslas ir filosofija.“

Tačiau teigiant, kad teologija nėra mokslas, nenorima paneigti teologinių teiginių, neatmetama, kad teologinė minčių eiga gali būti gali būti logiškai teisinga. Okamas atsiriboja ne nuo teologijos turinio, o nuo teiginių teologijos. Tikroji teologija turi būti siejama ne su įrodančiu mokslu ar spekuliacijomis, o su praktika. Okamas nepasitiki spekuliatyviąja teologija ir kuria praktinę, vadovaujasi praktine amžinojo išganymo idėja.

II.2.Dievo egzistavimo įrodymas

V.Okamo filosofijoje Dievas- tobuliausias žmogaus intelekto objektas. Bet tai dar nereiškia, kad pirmiausia mes pažįstame Dievą. Kažko egzistavimas mums duotas kaip
intuicijos akivaizdumas, o mes negalime intuityviai pažinti dieviškosios esmės. Mums nėra akivaizdu, kad Dievas egzistuoja, nes to žinoti mes negalime.

Viljamas Okamas kritikuoja visus klasikinius Dievo egzistavimo įrodymus, kurie remdamiesi judėjimo, priežastingumo ir tikslo samprata, daro išvadą, kad būtinai turi egzistuoti kažkas aukščiau. „Tačiau jei vadovaudamiesi tam tikru pirmumu galime įrodyti jo vienatiškumą, tai dar neįrodo jo egzistavimo būtinumo. Kita vertus, Dievo vardas gali būti įvairiai aprašomas: pirma, Dievas yra kilniausias ir geriausias tarp visų daiktų; antra, Dievas yra tas, palyginti su kuriuo, nėra nieko kilnesnio ir tobulesnio. Tačiau Dievas, kaip vienintelė tobulumo realybė, niekada negali būti mums duotas kaip įrodančio samprotavimo išvada. Dievo egzistavimo įrodymas remiantis tobulumo laipsniais nėra įtikinamas ir neįrodo, jog tobuliausia būtis būtinai yra viena ir kad ji yra Dievas. Taip pat nepriimtinas Dievo egzistavimo įrodymas remiantis tiklso priežastimi.

Pranciškonų mąstytojas kritikuoja veikiančiosios ir judėjimo priežasties įrodymus, kurie tradiciškai buvo laikomi įtikinamiausiais, nes tiek galutinė veikiančioji priežastis, tiek judėjimo grandinė nebūtinai veda prie vienatiškumo ir neįrodo, kad šis vienatiškuma syra Dievas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 949 žodžiai iš 3046 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.