Operacinės sistemos
5 (100%) 1 vote

Operacinės sistemos

Kompiuterių nauda tokia, kad pagerėja ir pagreitėja darbuotojų dirbančių su kompiuteriais darbas. Tai daugelio duomenų, raštų saugykla, greitas susisiekimas su kitais kompiuteriais. Prie trūkumų galima būtų priskirti tai, kad kompiuteris yra priklausomas nuo maitinimo šaltinio, taip pat jo dideli gabaritai.

Informacija – tai žinios perduodamos vienų asmenų kitiems. Žodinė bei rašytinė kalba, vaizdai ir garsai perduoda informaciją.Tiesioginio žmonių bendravimo galimybės ribotos. Todėl jau prieš daug amžių buvo sugalvoti būdai informacijai išsaugoti, pvz.: piešiant vaizdus, išpjaustant įvairius ženklus lazdoje. Vėliau buvo išrastas raštas, knygų spausdinimas, magnetinio garsų ir vaizdų įrašymo būdas, telefonas, radijas ir televizija. Tai įgalino perduoti informaciją daugeliui žmonių. Jau paprasčiausios informacinės funkcijos, t.y. kaupimo ir saugojimo požiūriu kompiuteris nepalyginamai pranašesnis už kitas priemones, nes leidžia kaupti labai didelius informacijos kiekius ir juos patikimai saugoti labai ilgą laiką.

Kompiuterinės informacijos išsaugojimas.

Dideliems informacijos kiekiams kaupti ir saugoti plačiausiai naudojami magnetiniai disketiniai ir diskiniai kaupikliai, taip pat optiniai diskiniai kaupikliai ir elektroniniais diskais vadinamos labai talpios puslaidininkės atmintys, išlaikančios į jas įrašytą informaciją ir išjungus maitinimą.

Diskuose realizuojama atmintis vadinama išorine atmintimi, kadangi juose įrašyta informacija išlieka kompiuterį išjungus, o patys diskai keičiami ir perkeliami nuo vieno kompiuterio prie kito. Diske informacija kaupiama loginiuose informacijos vienetuose, vadinamuose failais.

Kompiuteriuose yra ir taip vadinama vidinė atmintis. Ji yra keturių skirtingų paskirčių :

 pastovioji;

 operatyvioji;

 spartinančioji;

 vaizdo.

Pastovioji ir operatyvioji sudaro pagrindinę kompiuterių atmintį.

Pastoviąją atmintį sudaro integrinės mikroschemos, kuriose informacija įrašoma jų gamybos metu. Kompiuterio darbo metu iš šios atminties informaciją galima tik skaityti, o jos trinti ar įrašyti kitą informaciją negalima. Pastoviojoje atmintyje paprastai saugomos programos, automatiškai valdančios kompiuterį po jo įjungimo.

Operatyvioji atmintis yra greitaeigė, elektroninė. Ji yra darbinė, trumpalaikė. Čia saugoma informacija reikalinga tuo metu atliekamam darbui. Ši atmintis pasinaikina išjungus maitinimą.

Spartinančioji atmintis – tai palyginti nedidelės talpos atmintis. Tačiau ji yra greitesnė už operatyviąją atmintį. Spartinančioji atmintis yra vidinė ir išorinė.

Vaizdo atmintis aptarnauja displėjaus procesorių ir skirta saugoti simbolinei bei grafinei informacijai, kuri turi būti pavaizduota ekrane.

Informacijos laikmenos – tai visi diskai. Kompiuterinės laikmenos skirtos kaupti ir saugoti dideliems informacijos kiekiams.

Kompiuterio informacijos laikmenos :

1. Kietasis diskas – vinčesteris

2. Optinis diskas – kompaktinis diskas

3. Lankstus diskelis

4. Vieną kartą įrašomi optiniai diskeliai

5. Perrašomieji optiniai diskeliai

6. Optinės kortelės.

7. Kaupikliai su magnetine juosta.

Kietas diskas – hermetiškas, magnetinis, greitai besisukantis, stacionarus diskas. Jis skirtas ilgalaikiam informacijos saugojimui. Disko skiriamasis bruožas yra didelė talpa. Šis diskas įmontuotas į kompiuterio sisteminį bloką. Diską sudaro keli vienodi diskeliai, turintys bendrą ašį, todėl takeliai vadinami cilindrais.

Kompaktiniai diskai vadinami optiniais kompaktiniais diskais. Informacija nuo jų skaitoma lazeriu. Informacijos kiekis gali siekti iki 600 MB (žodynai, enciklopedijos). Kompaktuose galima klausyti muzikos įrašų. Diskelis yra plonas, metalinis, blizgantis, padengtas labai tvirta, skaidria plastmase. Informacija rašoma blizgiame metalo paviršiuje spirale.

Lankstusis diskelis skirtas individualios informacijos ilgalaikiam saugojimui. Informacijos įrašymas ir nuskaitymas vyksta magnetinėmis galvutėmis. Diskeliai būna dviejų dydžių : 5,25 ir 3,5 colių. Diskeliai 3,5 žymiai patikimesni, nes patalpinami į kietą plastmasinį voką.

Vieną kartą įrašomi optiniai diskeliai gaminami tušti, todėl vartotojas gali kaupti individualią informaciją, tačiau vieną kartą įrašytos informacijos ištrinti jau nebegalima. Informacija įrašoma duobutėmis, koncentriškais takeliais. Informacija įrašoma ir skaitoma lazeriu. Diskeliai būna 3,5 ir 5,25 colio skersmens.

Perrašomieji optiniai diskeliai. Šiuose diskeliuose esančią informaciją galima perrašyti daug kartų. Informacija įrašoma pakeičiant diskelio paviršiaus elementų šviesos atspindžio koeficientą. Diskeliai esti dviejų tipų : optiniai ir magnetiniai optiniai.

Optinės kortelės yra kreditinės kortelės didumo. Informacija čia įrašoma jas gaminant.

Kaupikliai su magnetine juosta skirti archyvinei arba diske esančiai informacijai saugoti. Į juos periodiškai įrašoma, pvz.: diske sukaupta informacija, kad ji išliktų diskui sugedus.

Tačiau kompiuteris vis dėlto būtų paprasčiausias metalo gabalas jei ne operacinės sistemos. Kodėl mums turėtų rūpėti įvairios operacinės sistemos? Programinės įrangos gamintojai daugiausia pastangų sutelkia į populiariausią platformą, todėl jai parašoma
daugiausiai naujų programų. Be to naudojant nepopuliarią operacinę sistemą iškyla nesuderinamumo problema, kai norite pasidalyti bylomis ir duomenimis su kolegomis bei klientais.

Riboti sprendimai

Bet ką daryti jei jūs nekenčiate “Microsoft”, o “Windows” nestabilumo problemos įgriso iki gyvo kaulo? Tokios skausmingos detalės verčia kai kuriuos vartotojus ieškoti alternatyvų. “Linux” daugumai vartotojų yra per daug sudėtinga. Kiti sprendimai taip pat turi daug trūkumų: “Macintosh” kompiuteriai yra per brangūs, “JavaOS” labiau tinka informacinių sistemų padaliniams, nei paprastiems vartotojams, o “BeOS” visai neseniai atsirado ir dar sunku apie ją spręsti.

Nors “Apple”, “Be”, “Sun” ir kitų kompanijų operacinės sistemos turi trūkimų, tačiau jos atneša naujovių į rinką. Geriausiais naujoves gali pasisavinti kitos populiaresnės operacinės sistemos.

“Linux”: nemokama, bet ir nedraugiška

Jei Gatesas su savo kompanija turi rūpesčių operacinių sistemų fronte, tai jų priežastis – “Linux”. Tai “Unix” variacija, kuri platinama už pačią mažiausią kainą, kokia tik gali būti – nemokamai. “Linux” palaiko kai kurios didelės kompanijos. Marcas Andersenas, vienas iš kompanijos “Netscape” įkūrėjų , viešai gyrė septynerius metus gyvuojančią operacinę sistemą, o “Corel” kompanija “Linux” sistemai siūlo teksto tvarkyklę “WordPrefect”. Be to operacinę sistemą “linux” galima įsigyti ir kaip komercinį produktą (nors ją nemokamai atsisiųsdinti taip pat galima).

“Linux” yra vienintelė ne “Microsoft” operacinė sistema, kuriai prognozuojamas staigus populiarumo augimas. “International Data Corporation” (IDC) prognozuoja,kad “Linux” rinkos dalis padidės nuo 2.4 proc. 1997 metais, ir ši sistema taps populiaresnė už “MacOS”.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 962 žodžiai iš 1896 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.