Opozicijos padėtis a smetonos valdymo metu
5 (100%) 1 vote

Opozicijos padėtis a smetonos valdymo metu

Turinys

Turinys 1

Įvadas 2

A. Smetonos prezidentinio režimo pradžia. Opozicijos atsiradimas 4

Seimo paleidimas 5

Pučai 7

A. Smetonos ir A. Voldemaro kova 8

„Tautos valia“ 9

Organizacijų ir partijų uždarymas 10

Išvados 12

Šaltiniai 13

Įvadas

Smetonos atėjimas į valdžią yra reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje. Todėl, kad Smetona kvalifikavo savo valdžia, tiksliau režimą,kaip pastovesnę ir naudingesnę valstybei jėgą, prikišdamas parlamentizmui kabinetų nedarbingumą, nepastovumą, kabinetų krizes. Jis stengėsi pritaikyti Lietuvos sąlygomis kiek modifikuotą itališkąjį fašizmą. Tautininkų buvo vadinamas tautos vadu .

Pokarinės atmosferos įtaka Lietuvos vidaus gyvenimui. Pokarinių revoliucijų atmosferos įtakoje Lietuvai teko pergyventi didelių politinių įtempimų ir viduje.

Partiškas susiskaldymas Lietuvoje jau buvo pasirodęs ir valstybės kūrimo laikotarpyje, o pirmuose nepriklausomosios respublikos metuose stipriai pasireiškė daugiausia iš Rusijos atsinešta socialinio radikalizmo ir neriboto demokratizmo įtaka. Ir steigiamasis seimas ir kiti paprastieji seimai tą radikalizmą reiškė tiek konstitucijoje, tiek visose reformose. Katalikiškosios ir socialistiškosios srovės viena su kita varžėsi, kuri demokratiškesnė ir radikalesnė. Visuotinio ir lygaus balsavimo sąlygose tos varžytinės ėjo ligi demagogijos ir rietenų, kurios visuomenę ne tiek auklėjo ir organizavo, kiek demoralizavo ir skaldė. Pati parlamentizmo sistema mūsų šalyje, – kur daugumą sudaro ūkininkai be ryškios diferenciacijos, – parodė, kad dabartiniai susiskaldymai partijomis padaro vyriausybę nevieningą ir bejėgią .

Valstybės prezidentas buvo Kazys Grinius, bet po 1926m. Gruodžio 17 d. Karininkų padaryto perversmo, prezidentu tapo Antanas Smetona. Tą perversmą rėmė krikščioniškosios grupės kartu su tautininkais,o visuomenė jam karštai pritarė. Todėl viskas labai greitai ir lengvai įvyko. Naujoji vyriausybė buvo sudaryta iš tautininkų ir krikščioniškų-jų grupių bloko (krikščionių demokratų, ūkininkų sąjungos ir darbo federacijos). Valstybės prezidentas Kazys Grinius atsistatydino, o seimas jo vietoje išrinko A.Smetoną.Viskas ėjo legaliu konstitucijos keliu .

Subrendęs planas ateiti į valdžią sutapo su perversmo organizatorių noru ne tik nuversti parlamentinį režimą, bet ir pastatyti valdžioje savą,kieto režimo šalininką, pakankamai autoritetingą, žinomą lietuvių visuomenėje ir galintį imponuoti asmenį. Toks asmuo buvo Antanas Smetona – perversmo rengėjams jo kandidatūra tiko, kaip tiko ir jo politinės pažiūros .

Smetona, keisdamas konstitucijas, teigė J. Augustaitis, laužydamas priesaikas, griaudamas teisinius valstybės pagrindus ir susigriebdamas sau visą valdžią, ir stengėsi sudaryti ta“išmintingąjį valdžios sluoksnį, su išmintingais patarėjais (Valstybės taryba) gynėjais: (kariuomenė) ir jo režimą palaikančia policija, saugumo departamento agentais ir valdininkija – biurokratija .

Smetonai atėjus į valdžią 1926m. Gruodžio 20 d. šalyje įsigalėjo ypatingieji įstatymai, kurie sukėlė daugelio opozicinę padėti Lietuvoje Smetonos valdymo laikotarpiu:

• Apskrityje buvo įsteigtos komendantūros su kareivių būriais; plačius įgaliojimus gavo karo komendantai;

• Smarkiai apribota susirinkimų laisvė(net vaidinimams, šokių vakarams ir pan. reikėjo gauti apskrities viršininko ir karo komendanto leidimą).

• Spauda griežtai cenzūruojama;

• Uždrausti mitingai ir demonstracijos;

Pamažu uždraustos visos partijos (išskyrus tautininkų) .

A.Smetonos prezidentinio režimo pradžia.

Opozicijos atsiradimas

Tautininkai ir krikščionys demokratai po perversmo įvedė Lietuvoje autoritarinio tipo režimą.Pagrindinis smūgis pirmiausia buvo smogtas Komunistų partijai. Kartu persekioti ir visi aktyvesni demokratškai nusiteikę veikėjai.Represijomis buvo siekiama sunaikinti LKP, kuri buvo nelegali partija, planavusi nuversti konstitucinę Lietuvos vyriausybę ir kuriai tiesiogiai iš Maskvos vadovavo Komunistų internacionalas .

Lietuvių Komunistų Partija buvo pati negausiausia, ir joje daugiausia buvo nelietuviai, ypač labai maža lietuvių tebuvo komjaunime.LKP, būdama pati negausiausia, betgi buvo gana gerai pogrindiškai organizuota, nepaprastai agresyvi, kovoje su vyriausybe naudojanti visokiausias priemones, greit prisitaikanti prie gyvenimo aplinkybių, siekianti pagrindinio savo tikslo-tarybinės arba sovietinės, Lietuvos. To savo tikslo ji viešai neskelbė, kol kas savo atšaukimuose pasitenkindama jam artimais šūkiais:“Šalin kruvinojo fašizmo valdžią“, „Tegyvuoja Lietuvos Komunistų Partija“, „Tegyvuoja SSRS“.

LKP savo tikslo galėjo pasiekti tik dviem keliais: arba Sovietų Sąjungai Lietuvą okupuojant, arba, jai padedant, sukelti Lietuvoje proletarinę revoliuciją.

Be to, perversmui reikėjo rimtų motyvų, nes gyventojams pirmiausia kilo dėsningas klausimas, kodėl viena valdžia tokiu būdu keičia kitą. Dėl to pirmomis po perversmo dienomis vien Kaune buvo suimta apie 350 komunistų, komjaunuolių ir kairiųjų profsąjungų aktyvistų.

Represijos prieš LKP ir jos šalininkus tapo būdingu A. Smetonos režimo bruožu. 1919-1940m. Lietuvoje 3096 asmenys
buvo teisti už revoliucinę ir opozicinę veiklą, iš jų – 2324 komunistai ir komjaunuoliai.Per tą patį laikotarpį 6805 asmenys Lietuvoje bausti administracine tvarka, iš jų 3825 komunistai ir komjaunuoliai. Žinoma, represijų mastas po perversmo nebuvo toks, kaip įsigalėjus fašistinio tipo režimams Bulgarijoje ar vokietijoje, arba stalinistiniam terorui Tarybų Lietuvoje.

Penki LKP CK nariai – Kazys Požela, J. Greifenbergeris, K. Giedrys, R. Čiornyj, F. Abramavičius buvo suimti ir atiduoti karo lauko teismui. 1926m. Gruodžio 24 d. Karo lauko teismas „rado juos visus kaltais priešvalstybiniame bolševikiniame kurstyme, vyriausybei priešinimesi, ruošime sukilti prieš vyriausybę ir sudaryme bolševistinių, Lietuvai prieštaringų organizacijų“ ir nuteisė keturis komunistus mirties bausme, o F. Abramavičiui paskyrė sunkiųjų darbų kalėjimo bausmę iki gyvos galvos. Skubotai nuteisę keturis komunistus, perversmo rengėjai dar skubočiau įvykdė mirties bausmę .

Dėl keturių komunistų rūpinosi TSRS ambasadorius Lietuvoje Sergėjus Aleksandrovskis. Jis aplankė Smetoną ir priminė jam, jog karo lauko teismas vyko uždaromis durimis, kaltinamiesiems nebuvo garantuota normali gynyba, todėl tarybinių žmonių vardu Smetona buvo paprašytas panaikinti mirties nuosprendį. Tačiau Smetona į tai nekreipė dėmesio ir nesiėmė jokių veiksmų.

Režimas ir toliau skelbė tezę,jog gruodžio perversmas tik užbėgo už akių komunistų rengtam perversmui.

Krikščionys demokratai, nors ir buvo didžiausia grupė seime, matyt, net katalikiškoje šalyje nebesijautė tokie tvirti, jei ryžosi perversmo keliu užimti valdžią. Krikdemai susivienijo su tautininkais, kurie dar buvo nesusikompromitavę valdžioje (nes joje ir nebuvo) seimų laikotarpiu.Todėl naktį į gruodžio 17 d. , kai karininkai izoliavo buvusią vyriausybę, į Smetonos butą telefonu buvo iškviestas krikdemų lyderis M. Krupavičius ir čia, dalyvaujant ir A. Voldemarui, greitai buvo susitarta. Po šio trumpo pasitarimo dviejų partijų vadovai ir nužygiavo į perversmo rengėjų užimtą Generalinį štabą.

Seimo paleidimas.

A. Smetonai ir tautininkams įsitvirtinti valdžioje trukdė Seimas.Todėl jau nuo

1927 m. Sausio mėnesio tautininkų spauda kėlė reikalavimus suteikti Smetonai diktatoriaus teises, buvo rašoma, „jog plačioji visuomenė nori, kad rinkimų visai nebūtų ir kad kraštą valdytų tautos vadas.“

Tačiau greitai prasidėjo abiejų sąjungininkų varžybos dėl valdžios, kurias laimėjo A. Smetona ir A. Voldemaras, išstumdami krikdemus iš vyriausybinių pozicijų.A. Smetona pasinaudojo palankia aplinkybe – kovingai nusiteikusi liaudininkų grupė viena pati rengė pučą. Žvalgyba jį susekė ir likvidavo, o areštuojant aktyviuosius pučistus buvo suimtas liaudininkų frakcijos Seime narys dr. J. Pajaujis. Jo areštas sukėlė Seime atstovų daugumos protestus. 1927 m. Balandžio 12 d. Seimas pareiškė nepasitikėjimą Ministrų kabinetu, kuris prezidento A. Smetonos potvarkiu buvo paleistas .

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1172 žodžiai iš 3727 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.