Optinės perdavimo sistemos struktūrinė schema
5 (100%) 1 vote

Optinės perdavimo sistemos struktūrinė schema

Optinė perdavimo sistema yra sudaryta iš tų pačių sudėtinių dalių, kaip ir laidinio ryšio sistema. Vienintelis skirtumas tarp šių sistemų yra tas, kad optinėje perdavimo sistemoje signalas sklinda skaidria optine gija, kai tuo tarpu laidinio ryšio sistemoje – iš dviejų laidininkų sudaryta fizine grandimi. Optinės gijos galuose yra optinių signalų siųstuvas ir optinių signalų imtuvas.

Tuo atveju, kada informacinis signalas turi būti perduotas kita kryptimi, naudojamas antras analogiškas traktas. Taškų A ir B dešinėje yra perdavimo sistemos linijinis traktas. Taškų A ir B kairėje pusėje yra įprastinė kanalinė aparatūra su IKM ir laikiniu kanalų sutankinimu.

Siunčiamoje dalyje esantis kodo keitiklis grupinį elektrinį skaitmeninį signalą keičia į linijinį elektrinį signalą. Tokio keitimo tikslas – gauti dviejų lygių signalą su mažu disparitetiškumu, suteikiančiu galimybe aptikti klaidas, įvesti telekontrolės ir tarnybinio ryšio signalus. Imtuvinėje dalyje linijinis elektrinis skaitmeninis signalas keičiamas į grupinį elektrinį skaitmeninį signalą. Informacijos perdavimo sparta linijiniame skaitmeniniame signale yra visada didesnė už informacijos perdavimo spartą grupiniame skaitmeniniame signale. Elektrinis – kvantinis keitiklis elektrinį signalą keičia į optinį signalą, o kvantinis – elektrinis keitiklis optinį signalą – į elektrinį signalą. Optinis kabelis bendru atveju sudarytas iš kelių optinių gijų. Kiekvienai perdavimo krypčiai naudojamos atskiros optinės gijos. Galima ir vieną optinę giją panaudoti signalų perdavimui skirtingomis kryptimis. Elektrinio signalo regeneratoriuje ESRG atstatoma linijinio elektrinio signalo impulsų amplitudė ir trukmė.

Optinės gijos ilgis tarp taškų S ir R priklauso nuo trijų parametrų:

 signalo dispersijos optinėje gijoje,

 signalo slopinimo optinėje gijoje,

 linijinio trakto energetinio potencialo.

Įvertinant signalo dispersijos savybes galima suformuluoti tokią taisyklę: regeneratorinės atkarpos ilgis atvirkščiai proporcingas informacijos perdavimo spartai. Dabartiniu metu signalo slopinimas optinėje gijoje yra 2 dB/km – 850 nm diapazone, 0.4 dB/km – 1300 nm diapazone ir 0.25 dB/km – 1550 nm diapazone. Linijinio trakto energetinis potencialas yra lygus maksimaliam optinio signalo galingumų skirtumui taškuose S ir R. Siunčiamo optinio signalo galingumas paprastai neviršija 0.1-5 mW, o minimalus priimamo signalo galingumas – 1-5 nW. Tokiu būdu energetinis potencialas gali būti 55-60 dB, o maksimalus regeneratorinės atkarpos ilgis – 240km.

Optinės perdavimo sistemos yra žymiai pranašesnės už laidinio ryšio sistemas. Pagrindiniai pranašumai yra šie:

 didelis atstumas tarp regeneratorių,

 didelė informacijos perdavimo sparta,

 maži gabaritai ir nedidelis sunaudojamų medžiagų kiekis,

 nejautrumas išoriniams elektromagnetiniams laukams,

 didelis informacijos perdavimo slaptumas,

 nedidelis suvartojamas elektros energijos kiekis.

Trumpai aptarsime šiuos optinių perdavimo sistemų pranašumus.

Signalo slopinimas 1 km ilgio optinėje gijoje viena – dviem eilėm mažesnis už signalo slopinimą 1 km ilgio fizinėje grandyje. Dėl šios priežasties atstumas tarp regeneratorių optinėje sistemoje viena, dviem eilėm didesnis už atstumą tarp regeneratorių laidinio ryšio sistemoje.

Informacijos perdavimo sparta optinėse perdavimo sistemose šiuo metu siekia 10000 Mbitų/s, kai tuo tarpu informacijos perdavimo sparta laidinio ryšio sistemose neviršija 140 Mbitų/s.

Optinėse perdavimo sistemose naudojamų optinių gijų diametras yra 0.125 mm, kai tuo tarpu fizinių grandžių laidininkų diametrai yra 1-10 mm.

Laidinio ryšio sistemos yra jautrios išoriniams elektromagnetiniams laukams, kuriuos sukelia aukštos įtampos linijos, atmosferiniai išlydžiai, radijo stotys ir kt. Optinės ryšio sistemos yra nejautrios elektromagnetiniams laukams. Jos yra jautrios tik radioaktyviems spinduliams.

Optiniuose kabeliuose neteka laidumo srovės, todėl jie nespinduliuoja į aplinką elektromagnetinių bangų. Sudėtinga prisijungti prie jų iš išorės. Dėl šių savybių užtikrinamas didelis informacijos perdavimo slaptumas.

Optinio ryšio sistemose nenaudojamas distancinis maitinimas, todėl nėra ir elektros energijos nuostolių metaliniuose laidininkuose.

1.2 Optinių perdavimo sistemų vystymosi istorija

Informacijos perdavimo, panaudojant šviesos signalus, istorija yra daug senesnė negu laidinio ryšio istorija. Dar VI a.pr.m.e. pabaigoje Ešilijus paminėjo apie Trojos paėmimą pranešimo perdavimą iš Mažosios Azijos į Aragosą laužų šviesos pagalba. II a.pr.m.e. Polibijus aprašė įrenginį, kurio pagalba buvo galima perduoti visą 25 raidžių graikų abėcėlę. Tam buvo panaudotas matricos pavidalo kodas. Kiekviena raidė buvo perduodama uždegant fakelus, atitinkančius eilutės ir stulpelio numerius. Tai tikriausiai buvo pirmoji ryšio linija, leidžianti perduoti iš anksto nesuderintą pranešimą. Jau XVIII a. pabaigoje Klodas Čape sukūrė optinį telegrafą, kuriuo per 6 min. buvo galima perduoti signalus 423 km atstumu tarp Paryžiaus ir Strasburo. Tam buvo panaudoti judantys signaliniai elementai, kurie buvo matomi iš sekančios relinės stoties teleskopo pagalba. XIX a. viduryje optinį telegrafą palaipsniui pakeitė elektrinis telegrafas, pasižymėjęs
didesniu greitaeigiškumu ir mažesniu kvalifikuotų operatorių skaičiumi.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 759 žodžiai iš 1335 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.