Kkompiuterių tinklų laidai
5 (100%) 1 vote

Kkompiuterių tinklų laidai

Šiaulių universitetas

Technologijos fakultetas

Tinklo kabeliai

REFERATAS


Dėstytojas :

Šiauliai

2005 metai

TURINYS

1. Įvadas ……………………………………………………………………………………………………………………………..1

2. Vyta pora ………………………………………………………………………………………………………………………….

3. Neekranuota vyta pora…………………………………………………………………………………………………………

4. Ekranuota vyta pora ……………………………………………………………………………………………………………

5. Vytos poros sujungimai ………………………………………………………………………………………………………

6. Koaksialinis kabelis……………………………………………………………………………………………………………

7. Koaksialas………………………………………………………………………………………………………………………….

8. Thinnet……………………………………………………………………………………………………………………………..

9. Thiknet ……………………………………………………………………………………………………………………………..

10. Koaksialo sujungimai………………………………………………………………………………………………………….

11. Koaksialinio kabelio charakteristikos ……………………………………………………………………………………..

12. Optiniai kabeliai ,Stiklo pluoštas…………………………………………………………………………………………..

13. Optiniai kabeliai ir jų sandara………………………………………………………………………………………………..

14. Patalpų vidaus optiniai kabeliai………………………………………………………………………………………………

15. Oriniai optiniai kabeliai………………………………………………………………………………………………………..

16. Povandeniniai optiniai kabeliai………………………………………………………………………………………………

17. Kabelio parinkimas……………………………………………………………………………………………………………..

18. Kaip pasirinkti tinkamą kabelį…………………………………………………………………………………………………

19. Architektūrų palyginimas……………………………………………………………………………………………………….

20. Išvada…………………………………………………………………………………………………………………………………..

21. Literatūra ………………………………………………………………………………………………………………………………..

Įvadas

Nelabai seniai vienintelis kelias duomenims perduoti iš vieno kompiuterio į kitą buvo magnetinės juostos ir diskeliai. Tai buvo nepatogus, tačiau rinktis nebuvo iš ko. Ir nors, pavyzdžiui, magnetinės juostos (1 juosta talpindavo apie 7 GB) pralaidos juosta buvo puiki, tačiau ji turėjo labai didelį vėlinimo laiką (kol būdavo pernešama prie kito kompiuterio ar nuvežama į kitą miestą). Žymiai patogiau kompiuterių tinkluose naudoti laidus kaip pirminę priemonę sujungti kompiuterius, kadangi jie yra nebrangūs ir lengvai pritaikomi. Nors laidai gali būti pagaminti iš įvairių metalų, daug tinklų naudoja varinius laidus, nes jie turi mažiausią varžą elektros srovei ir dėl to signalas gali sklisti toliau.

Patį kompiuterių tinklą dažniausiai įsivaizduojame kaip keletą (keliolika, keliasdešimt ir t.t.) kompiuterių bei kitų įrenginių, įvairaus tipo ryšio linijomis sujungtų į vieną bendrą organizacijos ar privačių asmenų tinklą. Kompiuteriai jungiami į tinklus dėl labai paprastų ir visiems suprantamų priežasčių: tinklai leidžia darbuotojams patogiai keistis įvairia informacija, bendrai naudotis centralizuotai kau-piamomis duomenų bazėmis bei įvairiausiomis kompiuterinėmis programomis. Kadangi kompiuterių tinkle teoriškai kiekvienas kompiuteris gali „matyti“ visus kitus kompiuterius, esančius tame tinkle bei jų išorinę įrangą,
kompiuterių sujungimas į tinklą teikia dar vieną privalumą: leidžia efektyviai ir tau-piai naudoti įvairiausią išorinę įrangą – spausdintuvus, skenerius, modemus ir t.t. (pvz., vienu ir tuo pačiu spausdintuvu galima naudotis iš kelių skirtingų kompiuterių).

Vartotojui, dirbančiam personaliniu kompiuteriu su daugeliu dokumentų, nepatogu keistis informacija su kolegomis – tenka daug ką spausdinti arba kopijuoti informaciją į įvairiausias laikmenas. Sujungus bent du kompiuterius taip, kad jie tarpusavyje galėtų keistis informacija, gauname kompiuterių tinklą.

Kompiuterių tinklą galime apibudinti kaip tarpusavyje sujungtus 2 ar daugiau kompiuterių, galinčių keistis esama informacija. Tačiau platesnis apibrėžimas sako, kad kompiuterių tinklas tai netik keli kompiuteriai sujungti tarpusavyje, tai ir serveris, ir darbo vietų kompiuteriai sujungti į vieningą siste-mą, kompiuterinio tinklo įrangos (kabelių ir tinklo aparatūros) pagalba siekiant užtikrinti vartotojams operatyvų apsikeitimą informacija, kolektyvinį kompiuterinės ir programinės įrangos naudojimą bei Interneto paslaugas. Vietinių lokaliųjų kompiuterių tinklų (angl. LAN – local area network) darbo sto-tys ir serveriai paprastai yra sujungiami kabeliais. Tai yra pagrindinė duomenų perdavimo erdvė.

Yra galimybė turėti tinklą ir nenaudojant jungimo kabeliais. Šie bevieliai tinklai naudojasi infraraudo-nųjų spindulių pagalba, radijo ryšiu arba mobiliuoju ryšiu, tačiau atitinkamai jie turi savo trūkumų. Bevielį tinklą įdiegti yra labai brangu ir sudėtinga. Bevieliai tinklai, sujungti infraraudonųjų spindulių pagalbą turi nuolat turėti kontaktą. Taip pat bevielis tinklas negali užtikrinti pakankamo greičio, ryšio kokybės ir saugumo, t.y. „nepageidaujamų svečių“. Todėl šiuo metu populiariausi ir patikimiausi lai-diniai tinklai, t.y. kabeliais sujungti tinklai.

KABELIŲ SKIRSTYMAS

Kaip jau minėjau, duomenys gali būti perduodami nebūtinai per kabelius. Fizine duomenų perdavimo aplinka gali būti skaidoma į:

 Laidus ir kabelius;

 Optinį pluoštą (šviesolaidžiai);

 Radijo kanalus (antžeminiai ir palydoviniai).

Visos šios fizinės aplinkos šiuo metu yra naudojamos duomenims perduoti. Tačiau kabeliai yra popu-liariausi.

Kompiuterių tinklų kabelių įvairovė yra labai plati. Ir norint geriau juos suprasti bei išnagrinėti tinklo kabeliai paprastai skirstomi į grupes. Kiekvienos grupės kabeliai turi sau būdingų savybių. Dabar ga-minamų kabelių asortimentas siekia 2200 tipų. Tačiau praktiškai, duomenų perdavimo terpėje naudo-jamos trys pagrindinės kabelių grupės:

 Koaksialiniai kabeliai.

 vytosios poros kabeliai.

 optiniai kabeliai.

Kiekvienos grupės kabeliai dar gali būti savaip skirstomi.

Laidų sudėjimo vieno su kitu būdai, naudojami kompiuterių tinkluose skirti trukdžių sumažinimui. Tarpusavio sąveika atsiranda dėl to, kad keliaudamas laidu elektrinis signalas veikia kaip miniatiūrinė radijo stotis – laidas išspinduliuoja mažą kiekį elektromagnetinės energijos, kuri gali sklisti oru. Kai tik ji kerta kitą laidą, indukuojamas silpnas elektrinis signalas. Šios srovės dydis priklauso nuo elektromagnetinės bangos stiprumo ir laido padėties. Dažniausiai laidai neina per daug arti, kad atsirastų tarpusavio sąveikos problema. Pavyzdžiui, jei du laidai yra šalia vienas kito stačiu kampu, tai vieno laido signalas generuoja kitame laide praktiškai nepastebimą signalą. tačiau kuomet du laidai eina greta, lygiagrečiai, tai stiprus signalas viename, generuoja panašų signalą kitame laide. Kadangi kompiuteriai negali atskirti atsitiktinai sugeneruoto signalo nuo tikrojo, tai toks signalas, jei jis yra pakankamo stiprumo, gali nutraukti ar sutrukdyti normaliam kompiuterių komunikavimui. Ši problema yra pakankamai didelė, nes laidai, kurie sudaro kompiuterių tinklus, dažnai yra dedami šalia daugelio kitu laidų. Pavyzdžiui, laidai nuo vieno kompiuterio guli šalia kito kompiuterio laidų, arba šalia kito tinklo laidų ir pan.

Trukdžių sumažinimui tinkluose naudojami dviejų pagrindinių rūšių laidų montavimo būdai ir patys laidai, tai suvyta pora ir koaksialiniai kabeliai. Suvyta pora taip pat naudojama ir telefonų tinkluose. Šis terminas yra kilęs iš to, kad laidą apvilkus izoliacine medžiaga, du tokie laidai yra susukami, suvejami vienas su kitu

Pav. 1. Suvytos poros laidų iliustracija (pagal D. Comer)

Tarpusavio sąveika atsiranda dėl to, kad keliaudamas laidu elektrinis signalas išspinduliuoja mažą kiekį elektromagnetinės energijos, kuri gali sklisti oru. Kai tik ji kerta kitą laidą, indukuojamas silpnas elektrinis signalas. Šios srovės dydis priklauso nuo elektromagnetinės bangos stiprumo ir laido padėties. Dažniausiai laidai neina per daug arti, kad neatsirastų tarpusavio sąveikos problema. Pavyzdžiui, jei du laidai yra šalia vienas kito stačiu kampu, tai vieno laido signalas generuoja kitame laide praktiškai nepastebimą signalą. tačiau kai du laidai eina greta, lygiagrečiai, tai stiprus signalas viename generuoja panašų signalą kitame laide. Kadangi kompiuteriai negali atskirti atsitiktinai sugeneruoto signalo nuo tikrojo, tai toks signalas, jei jis yra pakankamo stiprumo, gali nutraukti ar sutrikdyti normalų kompiuterių komunikavimą. Ši problema yra pakankamai
laidai, kurie sudaro kompiuterių tinklus, dažnai yra dedami šalia daugelio kitų laidų. Pavyzdžiui, laidai nuo vieno kompiuterio guli šalia kito kompiuterio laidų, arba šalia kito tinklo laidų ir pan.

.

VYTA PORA

Vyta pora tai pati paprasčiausia kabelių rūšis, ji susideda iš dviejų izoliuotų vario laidų kurie yra suvyti vienas aplink kitą. Yra dvi rūšys vytų porų ekranuota vyta pora (STP) ir neekranuota vyta pora (UTP).Vita pora taip pat naudojama ir telefonų tinkluose. Šis terminas yra kilęs iš to, kad laidą apvilkus izoliacine medžiaga, du tokie laidai yra susukami, suvejami vienas su kitu.

Paprastas susukimas pakeičia laido elektrines savybes ir leidžia jį panaudoti tinkluose. Pirma, yra sumažinama laido išspinduliuojama elektromagnetinė energija, tuo pačiu sumažinama įtaka kitiems laidams. Antra, tai sumažina iš kitų laidų sklindančios energijos poveikį suvytai porai.

Suvytos poros laidais signalus galima perduoti kelių kilometrų atstumu be stiprinimo, tačiau didesniems atstumams reikia kartotuvų. Suvytos poros laidais galima perduoti analoginius ir skaitmeninius signalus. Pralaidos juosta priklauso nuo laidų storio ir perdavimo atstumo. Galima pasiekti įvairų greitį Mbps eilės keleto kilometrų atstumu. Dėl savo pigumo ir gerų pralaidumo savybių suvytos poros laidai plačiai naudojami.

NEEKRANUOTA VYTA PORA

Neekranuota vyta pora (UTP) yra naudojama 10BaseT kompiuteriniuose tinkluose. Tai pats populiariausias vytos poros modelis. Ir ateityje taps labiausiai naudojamas. Maksimalus kabelio ilgis viename segmente gali būti iki 100 metrų.

• Kategorija 1 (Category 1). Žemo dažnio signalams. Nėra jokių kriterijų. Paprasčiausia, tai įprastas telefono kabelis.

• Kategorija 2 (Category 2). Nustatytas 1 MHz dažnis, naudojamas telefono linijoms ir duomenų perdavimui iki 4 Mbit/s. Sudarytas iš keturių vytų porų.

• Kategorija 3 (Category 3). Nustatytas 16 MHz dažnis naudojamas 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 10 Mbit/s. Sudarytas iš keturių vytų porų.

• Kategorija 4 (Category 4). Nustatytas 20 MHz dažnis naudojamas Token Ring, 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 16 Mbit/s. Sudarytas iš keturių vytų porų.

• Kategorija 5 (Category 5). Nustatytas 100 MHz dažnis naudojamas 100BaseT, 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 100 Mbit/s. Sudarytas iš keturių varinių laidų vytų porų.

• Kategorija 5e (Category 5e, raidė e reiškia enhanced – išplėstas). Ne mažiau 100 MHz naudojamas kaip ir 5 kategorijos, bet tinka ir 1000BaseT.

• Kategorija 6 (Category 6 (TIA)/ Class E (ISO)). 200 MHz dažnis (galima 250 MHz dažniu) naudojamas 1000BaseT.

• Kategorija 7 (Category 7 (TIA)/ Class F (ISO)). 600 MHz dažnis. 7 kategorijos kabelis skiriasi nuo kitų kategorijų, nes turi būti pilnai ekranuotas, “fully shielded”, todėl yra storesnis ir mažiau lankstus, naudojami specialūs geros kokybės antgaliai.

Visi 2 – 5 kategorijos kabeliai yra sudaryti iš 4 vytų porų (9 vijos vienam ilgio metrui. Šiuo metu praktikoje dažniausiai sutinkamas 5–tos kategorijos kabelis.

Pav.2 Paprasčiausia vytos poros kabelių sandara

EKRANUOTA VYTA PORA

Ekranuota vyta pora (STP) naudoja aukštos kokybės varinį ekraną, kuris yra žymiai saugesnis, negu UTP tipo kabeliuose. Ekranuotos susuktos poros kabelis susideda iš poros laidų, apgaubtų metaliniu šarvu. Kiekvienas laidas yra apgaubtas izoliacine medžiaga, taigi nesiliečia tarpusavyje. Šarvas tiesiog sudaro barjerą elektromagnetiniam spinduliavimui iš laido ir į laidą. Dažnai naudojamas papildomas šarvuotų susuktų porų ekranavimas, kai jos praeina pro įrenginius, kurie generuoja stiprų elektrinį ar magnetinį laukus. STP tipo kabeliai yra pilnai apsaugoti nuo pašalinių triukšmų ir trukdžių. STP užtikrina saugesnį ir tikslesnį duomenų perdavimą įvairiose aplinkose ir didesniais atstumais.

Vytosios poros naudojamos dviem skaitmeninių paslaugų rūšims. Skaitmeninis visuminių paslaugų tinklas (ISDN – Integrated Services Digital Network) yra skaitmeninė 144 kb/s paslauga, kuri egzistuoja jau daugelį metų, bet niekuomet nebuvo ypatingai populiari; tuo tarpu skaitmeninė abonentinė linija (DSL – Digital Subscriber Line) yra nauja paslauga, leidžianti dažniais, esančiais virš standartinės balso dažnių juostos, perduoti duomenis didesne sparta.

VYTOS POROS SUJUNGIMAI

Kabelį sudaro keletas vytų porų (paprastai 1, 2 ar 4) apvelkamos apsauginiu PVC apvalkalu bei galuose tam tikra tvarka užspaudžiami RJ–45 tipo jungčių antgaliai. Nuo telefoninių antgalių (RJ–11) jie skiriasi tuo, kad vietoje 4 turi 8 kontaktus ir yra šiek tiek didesni.

Pav.3 RJ–45 tipo jungtis

Laidžių gyslų jungimas

ATM 155 Mbit/s naudoja poras 2 ir 4 (kontaktus 1–2, 7–8).

Ethernet 10BaseT naudoja poras 2 ir 3 (kontaktus 1–2, 3–6).

Ethernet 100BaseT4 naudoja poras 2 ir 3 (4T+) (kontaktus 1–2, 3–6).

Ethernet 100BaseT8 naudoja poras 1,2,3 ir 4 (kontaktus 4–5, 1–2, 3–6, 7–8).

Token Ring naudoja poras 1 ir 3 (kontaktus 4–5, 3–6).

TP PMD naudoja poras 2 ir 4 (kontaktus 1–2, 7–8).

100VG–AnyLAN naudoja poras 1,2,3 ir 4 (kontaktus 4–5, 1–2, 3–6, 7–8).

Pav.4 7–tos kategorijos kabelio antgaliai

Gyslų prijungimo schema prie
aprašyta lentelėje nr. 1, atskiras gyslas žymint spalvotai.

Lentelė nr.1

Kabelio gyslų spalvos ir numeracija Signalo tipas Gyslos išdėstomos sujungimui:

EIA/TIA–568A EIA/TIA–568B HUB – tinklo plokštė Plokštė – plokštė

1 Baltas/Žalias 1

Baltas/Oranžinis Kai signalas perduodamas keturiomis gyslomis iš aštuonių:

1 – TD+

2 – TD–

3 – RD+

6 – RD– 1 – 1 1 – 3

2 Žalias 2 Oranžinis 2 – 2 2 – 6

3 Baltas/Oranžinis> 3 Baltas/Žalias 3 – 3 3 – 1

4 Mėlynas 4 Mėlynas 4 – 4 4 – 4

5 Baltas/Mėlynas 5

Baltas/Mėlynas 5 – 5 5 – 5

6 Oranžinis 6 Žalias 6 – 6 6 – 2

7 Baltas/Rudas 7 Baltas/Rudas 7 – 7 7 – 7

8 Rudas 8 Rudas 8 – 8 8 – 8

Neekranuotos vytos poros linijos labai jautrios įvairiausiems elektriniams trikdžiams, todėl atsakinguose tinkluose naudojamas ekranuotas vytos poros kabelis STP. Šis kabelis turi vario laidelių ekranuojančią pynę ir papildomai apvyniojamas aliuminio folijos sluoksniu. Tokia izoliacija patikimai saugo kabelį nuo trikdžių ir leidžia perduoti signalą gerokai toliau Viena iš gresiančių problemų, naudojant UTP kabelius yra šalia einančio kabelio signalo įtaka kompiuterinio tinklo kabeliui. Tai gali pakenkti duomenų perdavimui.

koaksialinis kabelis

Kitas laidų tipas yra koaksialinis kabelis. Toks pat, kuris naudojamas televizijoje. Koaksialinis kabelis apsaugo nuo interferencijos žymiai geriau, nei suvyta pora. Jis susideda iš vieno laido, kuris yra apgaubtas sunkiojo metalo šarvu.

Koaksialinis kabelis yra pats seniausias. Pirmasis koaksialinis kabelis buvo išrastas 1929 metais. 1936 m. koaksialiniu kabeliu buvo sujungti 2 Jungtinių Amerikos Valstijų miestai – Niujorkas ir Filadelfija. 1941 m. koaksialinis kabelis pirmąkart panaudotas komercijoje. Kadangi jie yra seniausi tai jie yra ir bene populiariausi vietiniuose tinkluose. Koaksialiniai kabeliai tapo labai populiarūs, nes yra gana ne-brangūs, mažos jų tiesimo sąnaudos. Šie kabeliai pasižymi gera triukšmų izoliacija bei dideliu kanalo pločiu, todėl informacijos perdavimo greitis tokiais ryšio kanalais gana aukštas. Iš tokių kabelių, pana-šiai kaip iš telefoninių porų, gali būti gaminami storesni kabelių pluoštai.

Koaksialinis kabelis gali būti 50 ir 75 omų. Pirmasis naudojamas skaitmeniniam perdavimui, o antrasis – analoginiam perdavimui. Jis būna 10 – 12 mm skersmens ir yra nelabai lankstus. Koaksiali-niu kabeliu galima perduoti informaciją nuo 1 iki 2 Gbps greičiu. Ilgesni negu 500 m kabeliai taip pat yra naudojami, tačiau pasiekiamas mažesnis greitis arba įrengiami stiprintuvai. Koaksialiniai kabeliai naudojami ir telefonų tinkluose, tačiau dabar daug kur keičiami optiniais kabeliais. Jie dar plačiai nau-dojami kabelinėje televizijoje. Kaina svyruoja maždaug nuo 0,7 iki 3 Lt/m.

Pav. 5.Koaksialinio kabelio pjūvis (pagal D. Comer)Koaksialinio kabelio šarvas, tai lankstus metalinis cilindras apie vidinį laidą, kuris sudaro barjerą elektromagnetiniam spinduliavimui. Jis apsaugo vidinį laidą nuo išorinio lauko poveikio ir neleidžia jam pačiam spinduliuoti. Kadangi jis apgaubia vidinį laidą ištisai, iš visų pusių, tai šarvas koaksialiniame kabelyje yra labai efektyvus. Jis gali būti šalia kitų laidų, sulenktas, susuktas ir pan. Šarvas visada lieka savo vietoje.

Šarvo panaudojimo idėja buvo taip pat pritaikyta susuktoms poroms. Ekranuotos susuktos poros kabelis susideda iš poros laidų, apgaubtų metaliniu šarvu. Kiekvienas laidas yra apgaubtas izoliacine medžiaga, taigi nesiliečia tarpusavyje. Šarvas tiesiog sudaro barjerą elektromagnetiniam spinduliavimui iš laido ir į laidą. Dažnai naudojamas papildomas koaksialinių kabelių ir šarvuotų susuktų porų ekranavimas, kai jie praeina pro įrenginius, kurie generuoja stiprų elektrinį ar magnetinį laukus.

KOAKSIALAS

Anksčiau koaksialinis kabelis buvo vienas iš labiausiai naudojamų kabelių diegiant kompiuterinius tinklus. Tam buvo keletą priežasčių: tai, kad koaksialinis kabelis buvo pigus, lengvas, lankstus ir todėl buvo lengva su juo dirbti. Jis buvo toks populiarus, kad tapo saugiausias ir lengviausiai suinstaliuojamas kompiuterinio tinklo kabelis.

Pav.6 koaksialinis kabelis

Koaksialinis kabelis yra sudarytas iš kelių sluoksnių: magistralės – šerdies, ją juosiančio teflono izoliacijos sluoksnio, metalinio pinto šarvo arba ekrano bei viską dengiančiu gumos ar kitokios medžiagos sluoksnio.

Pav.7 koaksialinio kabelio sandara

Ekranavimas atliekamas pinto metalo sluoksniu kuris apgaubia pagrindinę magistralė ar šerdį. Taip yra apsaugomas signalinis kabelis nuo išorinių trukdžių bei triukšmų.

Koaksialinis kabelis yra geresnis negu vytos poros kabelis jeigu kalbėsime apie laidumą. Kuo didesnis atstumas nuo signalo siuntėjo iki gavėjo tuo labiau signalas silpsta ir prieiną tokią ribą kai gavėjas jo nebegali priimti ir apdoroti. Taigi koaksialinis kabelis mažiau slopina signalą ir todėl signalą gali perduoti žymiai didesniu atstumu negu vytos poros kabelis.

Koaksialiniai kabeliai yra skirstomi į dvi pagrindines
� THICKNET

Rūšis kurią reikia pasirinkti priklauso nuo kompiuterinio tinklo pobūdžio.THINNET

Thinnet yra lankstus koaksialinis kabelis, kurio storis yra apie 0,25 colio. Kadangi šito tipo koaksialinis kabelis yra lankstus ir lengvai apdorojamas, todėl jis gali būti naudojamas praktiškai visuose kompiuterinių tinklų topologijų instaliavimuose. Kompiuteriniuose tinkluose kurie naudoja thinnet tipo koaksialinį kabelį, kabelis yra tiesiogiai jungiamas prie kompiuterio tinklo adapterio.

Thinnet koaksialinis kabelis gali perduoti signalą jo neiškraipydamas iki 185 metrų atstume. THICKNET

THICKNET koaksialinis kabelis yra pakankamai storas apie 0,5 colio diametro. Kartai jis yra vadinamas Standartinis Ethernet, kadangi tai buvo pirmasis kabelis panaudotas populiariuose Ethernet kompiuteriniuose tinkluose. Šiuose kompiuteriniuose tinkluose varinė magistralė yra žymiai storesne negu thinnet tipo koaksialiniuose tinkluose.

Pav.8 thicknet,thinnet kabeliai

Storesnė magistralinė šerdis, o tai reiškia mažesnį pasipriešinimą bei mažesnę varžą negu thinnet, todėl signalas normaliai gali būti perduodamas iki 500 metrų atstumu. Kadangi thicknet topologija gali perduoti duomenis tokiu atstumu, todėl kartais jis yra naudojamas sujungti kelis thinnet kompiuterinius tinklus į vieną. KOAKSIALO SUJUNGIMAI

Tiek thinnet tiek thicknet koaksialiniams kabeliams jungti naudojame jungtis vadinamas BNC (British Naval Connector). Šios jungtys sujungia kompiuterį su pačiu kabeliu.

BNC T–jungtys (T–connector);

Pav. 9 BNC T–jungtis

BNC vamzdeliai (barrel connector);

Pav.10 BNC vamzdeliai

BNC kabelio jungtis, kuri yra tvirtinama kabelio gale. Pav.11

BNC T jungtis, kuri jungia tinklo kortos jungtį su koaksialiniu kabeliu. Pav.12

BNC barrel jungtis, kuri jungia du koaksialinio kabelio galus kartu. Pav. 13

BNC terminatorius, užbaigia kiekvieno kabelio galus. Be šio elemento Bus kompiuterinis tinklas negalėtų funkcionuoti. Pav.14

Koaksialinio kabelio charakteristikos 1lentelė

Tipas Z, Om Temp. koef. talpa pf/m sker- smuo mm Medžiaga Max Uef kV Slopinimas Db/m,MHz: 27/300/900

RG-8A/U 52,0 0,66 88,5 10,3 ПЭ 5,0 ,32 1,6 3,0

RG-8/U 50,0 0,80 76,2 10,3 ППЭ 1,5 ,26 1,0 1,7

RG-11A/U 75,0 0,66 61,8 10,3 ПЭ 5,0 ,35 1,6 3,0

RG-11/U 75,0 0,80 50,7 10,3 ППЭ 1,6 ,25 1,0 1,7

RG-58A/U 53,5 0,66 85,5 5,0 ПЭ 1,9 ,65 3,5 6,0

RG-58B/U 53,5 0,66 85,5 5,0 ПЭ 1,9 ,65 3,5 7,0

RG-58C/U 50,0 0,66 92,4 5,0 ПЭ 1,9 ,65 3,5 7,0

RG-58/U 53,5 0,79 85,5 5,0 ППЭ 1,9 ,60 2,2 3,0

RG-59B/U 73,0 0,66 69,0 6,2 ПЭ 1,9 ,60 2,2 3,0

RG-59/U 75,0 0,79 50,7 6,2 ППЭ 0,8 ,50 1,6 2,8

RG-71A/U 93,0 0,66 46,0 6,2 ПЭ 1,8 ,50 1,6 2,8

RG-71B/U 93,0 0,66 46,0 6,2 ПЭ 1,8 ,50 1,6 2,8

RG-71/U 93,0 0,84 92,4 6,2 ППЭ 0,8 ,26 1,0 1,7

RG-174A/U 50,0 0,66 92,0 2,5 ПЭ 1,5 2,0 5,5 >10

RG-178B/U 50,0 0,70 95,0 1,5 ПЭ 1,2 2,2 8,0 >10

RG-179B/U 75,0 0,70 63,0 2,5 ПЭ 1,2 1,9 5,0 8,5

RG-213/U 50,0 0,66 92,0 10,3 ПЭ 5,0 ,32 1,6 3,0

RG-216/U 75,0 0,66 71,8 10,8 ПЭ 5,0 ,32 1,6 3,0РК-50-2-12 50,0 0,76 3,2 МС/ПЭ/МС 2,0

РК-50-2-16 50,0 0,76 3,2 МЛ/ПЭ/МЛ 1,0

РК-50-3-13 50,0 0,76 4,4 М/ПЭ/МЛ ,70

РК-50-4-11 50,0 0,76 9,6 М/ПЭ/М ,50

РК-50-7-11 50,0 0,76 10,0 М/ПЭ/М ,40

РК-50-7-12 50,0 0,76 11,2 М/ПЭ/М ,40

РК-50-9-11 50,0 0,76 12,2 М/ПЭ/М ,34

РК-50-1111 50,0 0,76 14,5 М/ПЭ/М ,28

PE – polietilenas, S-PE – penopolietilenas, M – varinė gysla,

МЛ – varinė cinkuota gysla, СтМ – plieninė-varinė gysla,

МС – varinė pasidabruota gysla.

Optiniai kabeliai ,Stiklo pluoštas

Optiniai kabeliai savo metu sukėlė tikrą revoliuciją duomenų perdavimo srityje. Jų pagalba žymiai padidėjo interneto sparta, pagreitėjo duomenų perdavimas, atsirado galimybė kokybiškam vaizdo perdavimui.

(Glass Fibers). Per paskutiniuosius dešimtmečius didelį šuolį padarė kompiuterių gamybos technologija. Jei aštuntajame dešimtmetyje greičiausias kompiuteris vieną komandą galėjo atlikti per 100 nanosekundžių, tai jau po dvidešimt metų greičiausias kompiuteris Cray – per 1 nanosekundę. Didėjimas yra dešimt kartų per dešimtmetį. Per tą patį laiką duomenų perdavimas nuo 56 kbps (ARPANET) išaugo iki 1 Gbps (modernus optinis perdavimas). Didėjimas daugiau nei 100 kartų per dešimtmetį. Tuo pačiu klaidų tikimybė sumažėjo nuo 10-5 vienam bitui iki beveik nulio.

Optinės skaidulos praktikoje retai panaudojamos be papildomos apsaugos. Dažniausiai panaudojami optiniai kabeliai. Kabelio konstrukcija labai priklauso nuo jo paskirties. Bene sudėtingiausia konstrukcija pasižymi povandeninėms ryšio linijoms skirti kabeliai. Optinį kabelį sudaro viena ar pluoštelis skaidulų įmontuotų į tam tikrą karkasą, apsaugantį jas nuo mechaninių pažeidimų ir deformacijų bei cheminio aplinkos poveikio. Optiniame kabelyje gali būti nuo kelių tūkstančių optinių skaidulų. Kabelių konstrukcijos gali būti įvairios.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2972 žodžiai iš 5806 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.