Kkompiuterių tinklų laidai
5 (100%) 1 vote

Kkompiuterių tinklų laidai

Šiaulių universitetas

Technologijos fakultetas

Tinklo kabeliai

REFERATAS


Dėstytojas :

Šiauliai

2005 metai

TURINYS

1. Įvadas ……………………………………………………………………………………………………………………………..1

2. Vyta pora ………………………………………………………………………………………………………………………….

3. Neekranuota vyta pora…………………………………………………………………………………………………………

4. Ekranuota vyta pora ……………………………………………………………………………………………………………

5. Vytos poros sujungimai ………………………………………………………………………………………………………

6. Koaksialinis kabelis……………………………………………………………………………………………………………

7. Koaksialas………………………………………………………………………………………………………………………….

8. Thinnet……………………………………………………………………………………………………………………………..

9. Thiknet ……………………………………………………………………………………………………………………………..

10. Koaksialo sujungimai………………………………………………………………………………………………………….

11. Koaksialinio kabelio charakteristikos ……………………………………………………………………………………..

12. Optiniai kabeliai ,Stiklo pluoštas…………………………………………………………………………………………..

13. Optiniai kabeliai ir jų sandara………………………………………………………………………………………………..

14. Patalpų vidaus optiniai kabeliai………………………………………………………………………………………………

15. Oriniai optiniai kabeliai………………………………………………………………………………………………………..

16. Povandeniniai optiniai kabeliai………………………………………………………………………………………………

17. Kabelio parinkimas……………………………………………………………………………………………………………..

18. Kaip pasirinkti tinkamą kabelį…………………………………………………………………………………………………

19. Architektūrų palyginimas……………………………………………………………………………………………………….

20. Išvada…………………………………………………………………………………………………………………………………..

21. Literatūra ………………………………………………………………………………………………………………………………..

Įvadas

Nelabai seniai vienintelis kelias duomenims perduoti iš vieno kompiuterio į kitą buvo magnetinės juostos ir diskeliai. Tai buvo nepatogus, tačiau rinktis nebuvo iš ko. Ir nors, pavyzdžiui, magnetinės juostos (1 juosta talpindavo apie 7 GB) pralaidos juosta buvo puiki, tačiau ji turėjo labai didelį vėlinimo laiką (kol būdavo pernešama prie kito kompiuterio ar nuvežama į kitą miestą). Žymiai patogiau kompiuterių tinkluose naudoti laidus kaip pirminę priemonę sujungti kompiuterius, kadangi jie yra nebrangūs ir lengvai pritaikomi. Nors laidai gali būti pagaminti iš įvairių metalų, daug tinklų naudoja varinius laidus, nes jie turi mažiausią varžą elektros srovei ir dėl to signalas gali sklisti toliau.

Patį kompiuterių tinklą dažniausiai įsivaizduojame kaip keletą (keliolika, keliasdešimt ir t.t.) kompiuterių bei kitų įrenginių, įvairaus tipo ryšio linijomis sujungtų į vieną bendrą organizacijos ar privačių asmenų tinklą. Kompiuteriai jungiami į tinklus dėl labai paprastų ir visiems suprantamų priežasčių: tinklai leidžia darbuotojams patogiai keistis įvairia informacija, bendrai naudotis centralizuotai kau-piamomis duomenų bazėmis bei įvairiausiomis kompiuterinėmis programomis. Kadangi kompiuterių tinkle teoriškai kiekvienas kompiuteris gali „matyti“ visus kitus kompiuterius, esančius tame tinkle bei jų išorinę įrangą,
kompiuterių sujungimas į tinklą teikia dar vieną privalumą: leidžia efektyviai ir tau-piai naudoti įvairiausią išorinę įrangą – spausdintuvus, skenerius, modemus ir t.t. (pvz., vienu ir tuo pačiu spausdintuvu galima naudotis iš kelių skirtingų kompiuterių).

Vartotojui, dirbančiam personaliniu kompiuteriu su daugeliu dokumentų, nepatogu keistis informacija su kolegomis – tenka daug ką spausdinti arba kopijuoti informaciją į įvairiausias laikmenas. Sujungus bent du kompiuterius taip, kad jie tarpusavyje galėtų keistis informacija, gauname kompiuterių tinklą.

Kompiuterių tinklą galime apibudinti kaip tarpusavyje sujungtus 2 ar daugiau kompiuterių, galinčių keistis esama informacija. Tačiau platesnis apibrėžimas sako, kad kompiuterių tinklas tai netik keli kompiuteriai sujungti tarpusavyje, tai ir serveris, ir darbo vietų kompiuteriai sujungti į vieningą siste-mą, kompiuterinio tinklo įrangos (kabelių ir tinklo aparatūros) pagalba siekiant užtikrinti vartotojams operatyvų apsikeitimą informacija, kolektyvinį kompiuterinės ir programinės įrangos naudojimą bei Interneto paslaugas. Vietinių lokaliųjų kompiuterių tinklų (angl. LAN – local area network) darbo sto-tys ir serveriai paprastai yra sujungiami kabeliais. Tai yra pagrindinė duomenų perdavimo erdvė.

Yra galimybė turėti tinklą ir nenaudojant jungimo kabeliais. Šie bevieliai tinklai naudojasi infraraudo-nųjų spindulių pagalba, radijo ryšiu arba mobiliuoju ryšiu, tačiau atitinkamai jie turi savo trūkumų. Bevielį tinklą įdiegti yra labai brangu ir sudėtinga. Bevieliai tinklai, sujungti infraraudonųjų spindulių pagalbą turi nuolat turėti kontaktą. Taip pat bevielis tinklas negali užtikrinti pakankamo greičio, ryšio kokybės ir saugumo, t.y. „nepageidaujamų svečių“. Todėl šiuo metu populiariausi ir patikimiausi lai-diniai tinklai, t.y. kabeliais sujungti tinklai.

KABELIŲ SKIRSTYMAS

Kaip jau minėjau, duomenys gali būti perduodami nebūtinai per kabelius. Fizine duomenų perdavimo aplinka gali būti skaidoma į:

 Laidus ir kabelius;

 Optinį pluoštą (šviesolaidžiai);

 Radijo kanalus (antžeminiai ir palydoviniai).

Visos šios fizinės aplinkos šiuo metu yra naudojamos duomenims perduoti. Tačiau kabeliai yra popu-liariausi.

Kompiuterių tinklų kabelių įvairovė yra labai plati. Ir norint geriau juos suprasti bei išnagrinėti tinklo kabeliai paprastai skirstomi į grupes. Kiekvienos grupės kabeliai turi sau būdingų savybių. Dabar ga-minamų kabelių asortimentas siekia 2200 tipų. Tačiau praktiškai, duomenų perdavimo terpėje naudo-jamos trys pagrindinės kabelių grupės:

 Koaksialiniai kabeliai.

 vytosios poros kabeliai.

 optiniai kabeliai.

Kiekvienos grupės kabeliai dar gali būti savaip skirstomi.

Laidų sudėjimo vieno su kitu būdai, naudojami kompiuterių tinkluose skirti trukdžių sumažinimui. Tarpusavio sąveika atsiranda dėl to, kad keliaudamas laidu elektrinis signalas veikia kaip miniatiūrinė radijo stotis – laidas išspinduliuoja mažą kiekį elektromagnetinės energijos, kuri gali sklisti oru. Kai tik ji kerta kitą laidą, indukuojamas silpnas elektrinis signalas. Šios srovės dydis priklauso nuo elektromagnetinės bangos stiprumo ir laido padėties. Dažniausiai laidai neina per daug arti, kad atsirastų tarpusavio sąveikos problema. Pavyzdžiui, jei du laidai yra šalia vienas kito stačiu kampu, tai vieno laido signalas generuoja kitame laide praktiškai nepastebimą signalą. tačiau kuomet du laidai eina greta, lygiagrečiai, tai stiprus signalas viename, generuoja panašų signalą kitame laide. Kadangi kompiuteriai negali atskirti atsitiktinai sugeneruoto signalo nuo tikrojo, tai toks signalas, jei jis yra pakankamo stiprumo, gali nutraukti ar sutrukdyti normaliam kompiuterių komunikavimui. Ši problema yra pakankamai didelė, nes laidai, kurie sudaro kompiuterių tinklus, dažnai yra dedami šalia daugelio kitu laidų. Pavyzdžiui, laidai nuo vieno kompiuterio guli šalia kito kompiuterio laidų, arba šalia kito tinklo laidų ir pan.

Trukdžių sumažinimui tinkluose naudojami dviejų pagrindinių rūšių laidų montavimo būdai ir patys laidai, tai suvyta pora ir koaksialiniai kabeliai. Suvyta pora taip pat naudojama ir telefonų tinkluose. Šis terminas yra kilęs iš to, kad laidą apvilkus izoliacine medžiaga, du tokie laidai yra susukami, suvejami vienas su kitu

Pav. 1. Suvytos poros laidų iliustracija (pagal D. Comer)

Tarpusavio sąveika atsiranda dėl to, kad keliaudamas laidu elektrinis signalas išspinduliuoja mažą kiekį elektromagnetinės energijos, kuri gali sklisti oru. Kai tik ji kerta kitą laidą, indukuojamas silpnas elektrinis signalas. Šios srovės dydis priklauso nuo elektromagnetinės bangos stiprumo ir laido padėties. Dažniausiai laidai neina per daug arti, kad neatsirastų tarpusavio sąveikos problema. Pavyzdžiui, jei du laidai yra šalia vienas kito stačiu kampu, tai vieno laido signalas generuoja kitame laide praktiškai nepastebimą signalą. tačiau kai du laidai eina greta, lygiagrečiai, tai stiprus signalas viename generuoja panašų signalą kitame laide. Kadangi kompiuteriai negali atskirti atsitiktinai sugeneruoto signalo nuo tikrojo, tai toks signalas, jei jis yra pakankamo stiprumo, gali nutraukti ar sutrikdyti normalų kompiuterių komunikavimą. Ši problema yra pakankamai
laidai, kurie sudaro kompiuterių tinklus, dažnai yra dedami šalia daugelio kitų laidų. Pavyzdžiui, laidai nuo vieno kompiuterio guli šalia kito kompiuterio laidų, arba šalia kito tinklo laidų ir pan.

.

VYTA PORA

Vyta pora tai pati paprasčiausia kabelių rūšis, ji susideda iš dviejų izoliuotų vario laidų kurie yra suvyti vienas aplink kitą. Yra dvi rūšys vytų porų ekranuota vyta pora (STP) ir neekranuota vyta pora (UTP).Vita pora taip pat naudojama ir telefonų tinkluose. Šis terminas yra kilęs iš to, kad laidą apvilkus izoliacine medžiaga, du tokie laidai yra susukami, suvejami vienas su kitu.

Paprastas susukimas pakeičia laido elektrines savybes ir leidžia jį panaudoti tinkluose. Pirma, yra sumažinama laido išspinduliuojama elektromagnetinė energija, tuo pačiu sumažinama įtaka kitiems laidams. Antra, tai sumažina iš kitų laidų sklindančios energijos poveikį suvytai porai.

Suvytos poros laidais signalus galima perduoti kelių kilometrų atstumu be stiprinimo, tačiau didesniems atstumams reikia kartotuvų. Suvytos poros laidais galima perduoti analoginius ir skaitmeninius signalus. Pralaidos juosta priklauso nuo laidų storio ir perdavimo atstumo. Galima pasiekti įvairų greitį Mbps eilės keleto kilometrų atstumu. Dėl savo pigumo ir gerų pralaidumo savybių suvytos poros laidai plačiai naudojami.

NEEKRANUOTA VYTA PORA

Neekranuota vyta pora (UTP) yra naudojama 10BaseT kompiuteriniuose tinkluose. Tai pats populiariausias vytos poros modelis. Ir ateityje taps labiausiai naudojamas. Maksimalus kabelio ilgis viename segmente gali būti iki 100 metrų.

• Kategorija 1 (Category 1). Žemo dažnio signalams. Nėra jokių kriterijų. Paprasčiausia, tai įprastas telefono kabelis.

• Kategorija 2 (Category 2). Nustatytas 1 MHz dažnis, naudojamas telefono linijoms ir duomenų perdavimui iki 4 Mbit/s. Sudarytas iš keturių vytų porų.

• Kategorija 3 (Category 3). Nustatytas 16 MHz dažnis naudojamas 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 10 Mbit/s. Sudarytas iš keturių vytų porų.

• Kategorija 4 (Category 4). Nustatytas 20 MHz dažnis naudojamas Token Ring, 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 16 Mbit/s. Sudarytas iš keturių vytų porų.

• Kategorija 5 (Category 5). Nustatytas 100 MHz dažnis naudojamas 100BaseT, 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 100 Mbit/s. Sudarytas iš keturių varinių laidų vytų porų.

• Kategorija 5e (Category 5e, raidė e reiškia enhanced – išplėstas). Ne mažiau 100 MHz naudojamas kaip ir 5 kategorijos, bet tinka ir 1000BaseT.

• Kategorija 6 (Category 6 (TIA)/ Class E (ISO)). 200 MHz dažnis (galima 250 MHz dažniu) naudojamas 1000BaseT.

• Kategorija 7 (Category 7 (TIA)/ Class F (ISO)). 600 MHz dažnis. 7 kategorijos kabelis skiriasi nuo kitų kategorijų, nes turi būti pilnai ekranuotas, “fully shielded”, todėl yra storesnis ir mažiau lankstus, naudojami specialūs geros kokybės antgaliai.

Visi 2 – 5 kategorijos kabeliai yra sudaryti iš 4 vytų porų (9 vijos vienam ilgio metrui. Šiuo metu praktikoje dažniausiai sutinkamas 5–tos kategorijos kabelis.

Pav.2 Paprasčiausia vytos poros kabelių sandara

EKRANUOTA VYTA PORA

Ekranuota vyta pora (STP) naudoja aukštos kokybės varinį ekraną, kuris yra žymiai saugesnis, negu UTP tipo kabeliuose. Ekranuotos susuktos poros kabelis susideda iš poros laidų, apgaubtų metaliniu šarvu. Kiekvienas laidas yra apgaubtas izoliacine medžiaga, taigi nesiliečia tarpusavyje. Šarvas tiesiog sudaro barjerą elektromagnetiniam spinduliavimui iš laido ir į laidą. Dažnai naudojamas papildomas šarvuotų susuktų porų ekranavimas, kai jos praeina pro įrenginius, kurie generuoja stiprų elektrinį ar magnetinį laukus. STP tipo kabeliai yra pilnai apsaugoti nuo pašalinių triukšmų ir trukdžių. STP užtikrina saugesnį ir tikslesnį duomenų perdavimą įvairiose aplinkose ir didesniais atstumais.

Vytosios poros naudojamos dviem skaitmeninių paslaugų rūšims. Skaitmeninis visuminių paslaugų tinklas (ISDN – Integrated Services Digital Network) yra skaitmeninė 144 kb/s paslauga, kuri egzistuoja jau daugelį metų, bet niekuomet nebuvo ypatingai populiari; tuo tarpu skaitmeninė abonentinė linija (DSL – Digital Subscriber Line) yra nauja paslauga, leidžianti dažniais, esančiais virš standartinės balso dažnių juostos, perduoti duomenis didesne sparta.

VYTOS POROS SUJUNGIMAI

Kabelį sudaro keletas vytų porų (paprastai 1, 2 ar 4) apvelkamos apsauginiu PVC apvalkalu bei galuose tam tikra tvarka užspaudžiami RJ–45 tipo jungčių antgaliai. Nuo telefoninių antgalių (RJ–11) jie skiriasi tuo, kad vietoje 4 turi 8 kontaktus ir yra šiek tiek didesni.

Pav.3 RJ–45 tipo jungtis

Laidžių gyslų jungimas

ATM 155 Mbit/s naudoja poras 2 ir 4 (kontaktus 1–2, 7–8).

Ethernet 10BaseT naudoja poras 2 ir 3 (kontaktus 1–2, 3–6).

Ethernet 100BaseT4 naudoja poras 2 ir 3 (4T+) (kontaktus 1–2, 3–6).

Ethernet 100BaseT8 naudoja poras 1,2,3 ir 4 (kontaktus 4–5, 1–2, 3–6, 7–8).

Token Ring naudoja poras 1 ir 3 (kontaktus 4–5, 3–6).

TP PMD naudoja poras 2 ir 4 (kontaktus 1–2, 7–8).

100VG–AnyLAN naudoja poras 1,2,3 ir 4 (kontaktus 4–5, 1–2, 3–6, 7–8).

Pav.4 7–tos kategorijos kabelio antgaliai

Gyslų prijungimo schema prie
aprašyta lentelėje nr. 1, atskiras gyslas žymint spalvotai.

Lentelė nr.1

Kabelio gyslų spalvos ir numeracija Signalo tipas Gyslos išdėstomos sujungimui:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1745 žodžiai iš 5806 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.