Organizacijos strateginio planavimo organizavimas
5 (100%) 1 vote

Organizacijos strateginio planavimo organizavimas

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………….1

1. STRATEGINIO PLANAVIMO IR VALDYMO TEORINIAI ASPEKTAI 3

1.1 Strateginio planavimo samprata ir esmė 3

1.2 Strateginis valdymas ir jo modeliai 5

2. VERSLO STRATEGIJOS ANALIZĖ UAB “ TOŠVA “ 8

2.1. UAB „Tošva“ apžvalga 8

2.2. UAB „Tošva“ tikslų formulavimas 9

2.3 UAB “Tošva” padėties analizė 10

2. 3.1 Išorinės aplinkos veiksnių analizė 10

2.3.2. UAB “Tošva” vidaus aplinkos analizė 13

2.4. UAB „Tošva“ ūkinės – finansinės veiklos rezultatų analizė 16

2.5 UAB „Tošva“ verslo strategijos parinkimas ir įgyvendinimas 20

IŠVADOS 22

REKOMENDACIJOS 23

LITERATŪRA 24

SANTRUMPOS 25

LENTELĖS 26

ILIUSTRACIJOS 27

ĮVADAS

Dinamiškai kintančioje aplinkoje bei “aštrioje” konkurencinėje kovoje įmonės gali aktyviau veikti, jeigu jos apibrėžia tikslinę orientaciją didesnei perspektyvai, parengia veiksmų ir priemonių programas numatytų tikslų ir priemonių įgyvendinimui, strateginių pokyčių valdymui. Visa tai sujungia įmonės strateginio planavimo ir valdymo sistemos. Strateginis planavimas padeda numatyti ir spręsti svarbiausias problemas, susijusias su produktų, paslaugų struktūros, elgesio permainomis. Strateginis valdymas – problemų sprendimo procesas, siekiant pritaikyti įmonę jos ateities aplinkai.

Įmonės, veikiančios rinkos ekonomikos sąlygomis, susiduria su didesniu ar mažesniu konkurencijos mastu. Konkurencijos plėtra spartina formų ir metodų atsinaujinimą, naujų pardavimo rinkų paiešką. Įmonei, norinčiai išlikti ir sėkmingai tęsti veiklą, būtina įgyti konkurencinį pranašumą konkrečioje verslo veikloje. Tai įgyvendinti padeda verslo strategijos.

Temos pavadinimas. UAB “Tošva” veiklos strateginis planavimas

Temos aktualumas. Pasaulyje vyksta spartūs technologiniai pokyčiai, rinkos vis labiau įgyja pasaulinį mastą, todėl vadovavimą įmonei būtina papildyti strateginio planavimo ir valdymo įgūdžiais. Tai ypač aktualu Lietuvai, naujajai Europos Sąjungos narei, nes tarptautinėje rinkoje vyrauja kiti ekonominiai ir techniniai verslo standartai. Lietuvos įmonėms atsiveria naujos rinkos bei jų segmentai, tačiau tuo pat metu susiduriama ir su didesne konkurencija. Todėl reikia numatyti įvykius ir spręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad įmonė pasinaudotų galimybėmis, gautų naudos bei apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ar gresia išlikimui. Tinkamas strategijos pasirinkimas garantuoja įmonei išlikimą sunkiomis konkurencingomis sąlygomis, todėl ši tema yra labai aktuali didžiajai daugumai Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių. Darbe pateikiami įvairių mokslinių tyrimų, susijusių su verslo planavimu ir valdymu, rezultatai, kurie gali būti pritaikyti UAB“Tošva”planavimo bei valdymo veikloje.

Darbo tikslas – atskleisti verslo strategijos formavimo esmę, atlikti verslo strategijų analizę, bei ištirti smulkios įmonės, UAB „Tošva“, verslo strategijų pritaikymo galimybes.

Darbo objektas. Verslo strateginės padėties analizė UAB „Tošva“.

Darbo uždavinys – pagrįsti nedidelės įmonės veiklos strategijų formavimo komplekso metodologiją, tuo tikslu teoriškai pagrindžiant veiklos strategiją įtakojančius veiksnius, išryškinant jų reikšmingumą bei aptariant jų raišką, reikalingą veiklos strategijų formavimo procese.

1. Suformuoti tyrimo instrumentarijų, pagrįsti metodiką ir pravesti tyrimą;

2. Atlikti UAB „Tošva“ analizę, išryškinant įmonės veiklos ypatumus;

3. Remiantis tyrimo rezultatais suplanuoti UAB „Tošva“ verslo strategijas.

Tyrimo metodai ir priemonės. Darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje atliekama literatūros analizė – verslo strategijos formavimas. Antroje tyrimų ir rezultatų dalyje atliekama pasirinktos įmonės, tai yra UAB „Tošva“, verslo strategijų analizė, įvertinama įmonės dabartinė situacija, jos išorinė ir vidinė aplinka, apibrėžti tikslai ir uždaviniai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonė turėtų plėtoti išskirtinę strategiją rinkos atžvilgiu bei funkcines verslo strategijas, kurios padėtų įmonei įgyti konkurencinį pranašumą ir sėkmingai eiti į priekį.

Darbo rezultatai. Atliekant šį darbą, supratau, kad strateginis planavimas ir valdymas yra labai reikšmingas bet kokiai įmonei sudėtingoje šiuolaikinio ūkio sistemoje. Supratę jo svarbą ir perpratę esmę, įmonių vadovai gali sėkmingiau įtakoti įmonės produkcijos gamybą ir realizaciją, įveikti kitus ekonominius sunkumus, kurie kyla dėl išorinių ir vidinių veiksnių, išlaikyti stabilų pelną bei jį padidinti .

Rašant darbą naudoti įmonės sukaupti duomenys, analizuota mokslinė literatūra.


1. STRATEGINIO PLANAVIMO IR VALDYMO TEORINIAI ASPEKTAI

1.1 Strateginio planavimo samprata ir esmė

Kiekvieną rinkos sąlygomis dirbančią firmą veikia daugybė išorinių jėgų: politinių, ekonominių, socialinių, bei technologinių. Be to, rinkoje susiduriama su produkcijos ar paslaugų kainomis, konkurencija, žaliavų stygiumi ir daugybe kitų faktorių, kurie atskiru atveju, gali nulemti firmos likimą. Ne mažiau
svarbu teisingai įvertinti ir firmos vidaus situaciją. Čia lemiamą vaidmenį vaidina žmonės, informaciniai, finansiniai bei materialiniai ištekliai, kurių stoka arba nepatenkinama kokybė taip pat gali vienaip ar kitaip paveikti firmos būseną. Todėl firma rinkos sąlygomis gali funkcionuoti tik tada, kada jos savininkas ir visi dirbantieji sugeba objektyviai įvertinti minėtas išorines ir vidaus sąlygas, prognozuoti ateitį, organizuoti numatyta linkme savo veiksmus ir nuolatos kontroliuoti esamą padėtį. Visa tai padeda atlikti valdymo funkcija – planavimas, kuri yra visų valdymo sprendimų pagrindas [5,181-182]

Planavimas – valdymo ciklo funkcija, kurią realizavus apibrėžiami įmonės tikslai ir nustatomi veiksmai bei priemonės tiems tikslams įgyvendinti [7, 18]

Pasaulio patirtis įrodė, kad visos firmos, didelės ir mažos, žymiai efektyviau dirba, kurios turi rašytinius planus. Priimta planus vadinti ilgalaikiais, trumpalaikiais ir operatyviniais.

Ilgalaikiai planai sudaromi penkerių ir daugiau metų laikotarpiui ir vadinami strateginiais planais[7, 182]

Strateginis planavimas – formalus procesas, kuriuo vadovai tiksliai apibrėžia savo planus, analizuoja įvairių strategijų santykius, pranašumus ir susitinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybė, krypčių. Problemos sprendimo procesas, reikalaujantis iš firmos numatyti įvykius ir nustatyti, kaip geriausiai panaudoti galimybes ir apsisaugoti nuo grėsmių. Priemonė, naudojama įmonei prisitaikyti prie ateities aplinkos[5, 26].

Tai apibudina trys funkcijos: organizavimas ( vykdytojų parinkimas, funkcijų perdavimas, grupių formavimas ir t.t.); įtakos darymas (motyvacija , komandavimas, komunikacijos ir kt.); kontrolė ( plano vykdymo matavimas, nukrypimų aiškinimas, plano koregavimas ir kt.)

Tik parengus planą atsiranda galimybė parengti vykdytojus, sudaryti struktūrą, perduoti funkcijas ir paskirstyti užduotis, motyvuoti vykdytojus ir jiems vadovauti, užtikrinti komunikacijas tarp vykdytojų, vertinant jų darbo kokybę. Planavimas ir kontrolė yra glaudžiai susiję procesai. Nors kontrolė labiausiai telkia dėmesį į nukrypimus nuo nustatytų standartų, tačiau turi būti glaudžiai susijusi su planuojamais apibrėžtais tikslais. Pagrindinis kontrolės tikslas yra garantuoti planų įgyvendinimą.

Strateginio planavimo procesas susideda iš dviejų stadijų: analizės ir veiklos. Pirmiausia viskas priklauso nuo išorinės ir vidinės aplinkos analizės nustatyto organizacijos profilio kitimo. Tolesnę veiklą sudaro: tikslo nustatymas, veiklos strategijos formulavimas, strategijos įgyvendinimas ir gautų rezultatų įvertinimas.

Planavimas yra intelektinis procesas, kuris leidžia sukurti veiksmų planą. Jį sudaro 1 paveiksle pateikta žingsnių seka[7, 19-20]

Proceso ini-

cijavimas

Planavimo prielaidų apibrėžimas

Tikslų formulavimas

Atraminių planų

kūrimas

Plano

įgyvendinimas

Alternatyvų identifikavi-mas

Geriausios alternatyvos

parinkimas

Alternatyvų

įvertinimas



1pav. Strateginio planavimo procesas

Šaltinis: Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. – V.: Enciklopedija, 2002 – 47 p.

1) Proceso inicijavimas. Planavimas nevyksta savaime, o turi būti inicijuotas. Proceso inicijavimas gali būti dvejopas. Jį gali inicijuoti aukštesnio rango vadovai firmoje, pavesti pavaldiniams parengti planus, kurie detalizuoja aukštesnio lygio planą. Planavimo procesą taip pat gali pradėti funkciniai darbuotojai be nurodymo vadovų, kai diagnozuoja galimybes arba grėsmes, tiesiogiai susijusias su jų funkcijomis.

2) Planavimo prielaidų apibrėžimas. Planavimo prielaidos siejasi su ateities situacijos, kurioje bus įgyvendinamas planas, įvertinimu. Šios prielaidos gali būti siejamos tiek su vidine, tiek su išorine firmos aplinka. Rengiant veiksmų planą, nėra galimybių įvertinti visų vidinių ir išorinių veiksnių, kurie gali daryti įtaką būsimo plano įgyvendinimui. Todėl apibrėžiant planavimo prielaidas, dėmesys telkiamas į svarbiausius veiksnius, kurie gali nulemti plano sėkmę ar nesėkmę.

3)Tikslų formulavimas. Tikslai konkrečiai apibūdina kas turi būti pasiekta ir apibrėžia kryptį tolesniems veiksmams sudaryti.

4)Alternatyvų nustatymas. Šiame žingsnyje nustatomi alternatyvūs keliai ir būdai, kurie garantuoja, kad apibrėžti tikslai bus įgyvendinti. Visuomet rekomenduojama išryškinti alternatyvas, kurios nėra lengvai matomos. Tačiau jau šiame žingsnyje patartina atmesti netinkamas alternatyvas, kad būtų sutaupyta laiko analizuojant alternatyvas.

5)Alternatyvų įvertinimas. Kiekviena alternatyva yra analizuojama siekiant įvertinti silpnybes ir stiprybes bei suformuluoti tikslus ir planavimo prielaidas.

6)Geriausios alternatyvos parinkimas. Šiame žingsnyje nusprendžiama dėl geriausios alternatyvos, garantuojančios apibrėžtų tikslų įgyvendinimą. Sprendimo kokybė priklauso nuo to, kaip kruopščiai atlikti ankstesni žingsniai.

7)Atraminių planų kūrimas. Patvirtinus planą, būtina parengti išvestinius arba atraminius planus, kurie detalizuoja ir sukonkretina bendrąjį planą. Kiekvieno
atraminio plano rengimas pradeda naują plano ciklą, apimantį visus apibūdintus planavimo proceso žingsnius. Bendrasis ir atraminiai planai yra papildomi biudžeto planai, kuriais remiantis paskirstomi finansiniai ištekliai ir kurie sudaro bazę planų įgyvendinimui.

8)Plano įgyvendinimas. Jis realizuojamas per kitas valdymo funkcijas: organizavimą, įtakos darymą ir kontrolę.

Strateginis planavimas turi prasmę tik tada, kai jis yra praktiškai įgyvendinamas, todėl jo vykdymui būtina skirti reikiamus materialinius ir finansinius išteklius [Seilius, 1994, p. 204].

1.2 Strateginis valdymas ir jo modeliai

Valdymas – tai planavimo, organizavimo, motyvacijos ir kontrolės procesas būtinas firmos tikslams suformuluoti ir pasiekti [6, 153].

Strategijos kūrimas yra besitęsiantis procesas, kurio metu visų lygių vadovai skatinami strategiškai mąstyti, kelti ilgalaikius ir su jais susijusius taktinius bei operatyvinius tikslus. Taip vietoj strateginio planavimo atsiranda nauja, platesnė sąvoka – strateginis valdymas, kuri iš esmės yra strateginio planavimo modifikacija. Strateginis valdymas pasižymi planavimo funkcijų perdavimu žemesnių lygių vadovams, nuolatiniu rinkos ir konkurentų elgsenos tyrimu, technologinės aplinkos stebėjimu, į strategijos planavimo procesą įtraukiamos ir įmonės vidinės firmos personalo politikos veiksniai.

Strateginio valdymo procesas leidžia parengti ir įgyvendinti firmos strategijas – svarbiausius firmos tikslus apibrėžiančią sprendimų visumą ir veiksmus bei priemones jiems pasiekti. Strateginio valdymo modeliai išskiria strateginio proceso elementus ir parodo jų tarpusavio ryšį. Modeliai supaprastintai aprašo strateginį procesą ir gali būti įvairaus suskaidymo lygio. ( žr. 2 pav.).2pav. Strateginio valdymo modelis

Šaltinis: Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. – V.: Enciklopedija, 2002 – 47 p.

• Aplinkos analizė. Ji apima aplinkos pokyčių dinamikos analizę, politinių, teisinių, ekonominių ir socialinių veiksnių tyrinėjimą, rinkos sąlygų, konkurentų ir klientų analizę. Aplinkos analizės rezultatai leidžia nustatyti naujas galimybes ir galimas grėsmes firmai;

• Išteklių analizė. Anlizuojamos svarbiausios firmos išteklių potencialo sudėtinės dalys: žmonių ištekliai, finansiniai ištekliai, operaciniai ištekliai. Išteklių sudėtis, struktūra ir vaidmuo tiriami, siekiant vertinti išteklių potencialo indėlį į pridėtinės vertės kūrimą firmoje ir firmos konkurencinių pranašumų plėtojimą. Išteklių analizės rezultatai leidžia identifikuoti firmos silpnybes ir stiprybes;

• Vizija, misija ir tikslai. Apibrėžiama firmos perspektyvinė tikslinė orientacija. Vizija yra firmos tolesnės ateities paveikslas, atskleidžiantis, kodėl ir kaip firma konkuruos su kitomis firmomis. Misija ir tikslai jau konkrečiau aprašo vaidmenį ir užduotis, kurias firma pasirenka vidutinės trukmės perspektyvai, remdamasi dabartine situacija;

• Alternatyvų rengimas. Tai strateginių alternatyvų parengimas, siekiant užtikrinti misijos ir tikslų įgyvendinimą. Skiriamos ištekliais pagrįstos strateginių sprendimų alternatyvos, kurios išryškėja analizuojant firmos aplinką ir išteklių potencialą;

• Sprendimų parinkimas. Strateginės alternatyvos yra vertinamos ir lyginamos tarpusavyje pagal iš anksčiau pasirinktus kriterijus atrenkant galutinių sprendimų variantus, kurie bendrai sudaro nustatytinę strategiją;

• Strateginių trajektorijų analizė. Tai tolesnis racionaliai parinktos strategijos nagrinėjimas. Būtinybė toliau nagrinėti gali atsirasti todėl, kad išryškėjo naujos aplinkybės ir gauta naujos informacijos, kurių nebuvo išaiškinta aplinkos ir išteklių analizės stadijoje. Ši papildoma informacija gali parodyti, kad tikslinga koreguoti racionaliai parinktą strategiją arba, patikslinus viziją, misiją ir tikslus, dar kartą parengti alternatyvas ir pakartoti racionalų parinkimą. Papildomai nagrinėti gali prireikti dėl sunkumų, išryškėjusių taikant nustatytinę strateginio valdymo metodologiją;

• Valdymo struktūros analizė. Šiuo atveju nagrinėjama, kiek ir kaip racionaliai parinkta nustatytinė strategija atitinka firmos galimybes pakeisti savo struktūrą, kultūrą, valdymo bei veiklos stilių. Jeigu tos galimybės ribotos, gali reikėti koreguoti ir tikslinti firmos tikslinę orientaciją, strategijos alternatyvas ir galutinį strategijų parinkimą;

• Strategijos įgyvendinimas. Bendri firmos strateginiai tikslai pertvarkomi į konkrečių funkcinių sričių (rinkodara, gamyba, žmonių ištekliai, finansai, tyrimai ir projektavimas) specifinius tikslus, parengiami funkcinėms sritims konkrečių veiksmų planai, kuriuose nustatomos užduotys, jų vykdytojai, atlikimo terminai, paskirstomi ištekliai vykdytojams, vykdomos būsenos ir kontrolės procedūros. Ir čia gali iškilti būtinybė patikslinti ir koreguoti ankščiau atliktus žingsnius.

Apibendrinant nagrinėjamus strateginio planavimo ir valdymo teorinius aspektus galima padaryti tokias išvadas:

• Strateginis planavimas ir valdymas – tai įdomus ir patrauklus procesas, nes niekas neturi tokio didelio ir nuolatinio poveikio firmai bei jos veiklai kaip numatoma jos ateities plėtros kryptis ir strategijos įgyvendinimo
sprendimai;

• Strategija ypač svarbi rinkos ekonomikos sąlygomis, numatant plėtros kryptis, gaminamos produkcijos ar paslaugų paklausą, įsitvirtinant rinkose ir gaunant pelną;

• Kai strateginiai tikslai išreikšti konkrečiais, išmatuojamais terminais, gali vykti tikslinga veikla. Tikslai aiškiai nusako, kas ir kada turi būti atlikta, nurodo matą firmos strateginės veiklos kokybei nustatyti.

• Strategiją įmonėje formuoja ir įgyvendina žmonės. Strateginiai pokyčiai veikia įmonės darbuotojų funkcijas, užduotis ir statusą.

• Tik gerai parengta strategija užtikrina veiklos sėkmę.

2. VERSLO STRATEGIJOS ANALIZĖ UAB “ TOŠVA „

2.1. UAB „Tošva“ apžvalga

UAB „Tošva“, įkurta 1996m. spalio 4d., sėkmingai užsiima gamybine – prekybine veikla. Pagrindiniai bendrovės veiklos ramsčiai tai: nestandartinių baldų gamyba, baldinės furnitūros prekyba ir baldinių detalių apdirbimo operacijos. Nors bendrovės specializacija yra pakankamai plati, tačiau joje dirba tik 11 darbuotojų, todėl įmonė priskirtina smulkių įmonių tipui. Per aštuonerius nepertraukiamo darbo metus buvo įrengtos prekybinės bei administracinės patalpos, nupirktos ir įrengtos gamybinės patalpos, įsigyta ir įsisavinta moderni AMDP apdirbimo technika, buvo sukurtos papildomos darbo vietos.

UAB „Tošva“ užsiima baldų iš apdailintos medžio drožlių plokštės (AMDP) gamyba. Tačiau orientuojasi į nestandartinių karkasinių baldų skirtų biurams, parduotuvėms, kavinėms, buitinėms patalpoms projektavimą, gamybą ir montavimą. Tuo pačiu bendrovė turėdama stiprią technologinę bazę, užsiima ir plokštės apdirbimo paslaugų suteikimu kitiems staliams bei privatiems užsakovams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2281 žodžiai iš 7405 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.