Organizaciju valdymo strukturos
5 (100%) 1 vote

Organizaciju valdymo strukturos

Tikslai

Mano darbo tikslas buvo kuo daugiau sužinoti apie organizacijų valdymo

struktūrą. Literatūroje rasti kuo daugiau skirtingų nuomonių šia tema ir

jas palyginti (rasti panašumus ir skirtumus), aptarti, išskirti jų

privalumus ir trūkumus bei suformuluoti savo nuomonę šiuos klausimu ir

padaryti išvadas.

Organizacija – tai…

– grupė žmonių, kuriuos sieja bendras tikslas ir kurių veikla sąmoningai

koordinuojama bendram tikslui ar tikslams siekti (Paliulis N.,

Chlivickas E. Vadybos pagrindai. Vilnius: „Technika“, 1998);

– grupė žmonių, susietų kokio nors pobūdžio ryšiais (Zakarevičius P.

Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas, pasekmės. Kaunas: VDU,

2003);

– grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama bendram tikslui

pasiekti (Damašienė V. Valdymo pagrindai. Šiauliai: Šiaurės Lietuva,

2002).

Mano nuomone, remiantis šiais apibrėžimais, organizacija – tai grupė

žmonių, kurie siekia vieno, konkretaus, užsibrėžto tikslo kartu (pvz.:

pagaminti prekę, gauti pelną, padėti skurstantiems ir t. t.).

Valdymas – tai…

– poveikis visuomenei, turint tikslą ją tvarkyti, tobulinti (Damašienė

V. Valdymo pagrindai. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2002);

– žmonių, dirbančių vadybinius darbus, informacinė veikla, kurią

vykdydami jie reguliuoja veiklą kitų žmonių, tiesiogiai dalyvaujančių

socialiniuose, ekonominiuose ir gamybiniuose-technologiniuose

procesuose (Zakarevičius P. Vadyba: genezė, dabartis, tendencijos.

Kaunas: VDU, 2002);

– organizuojantis darbą procesas siekiant nustatyto tikslo pagal iš

anksto parengtą planą (Paliulis N., Chlivickas E. Vadybos pagrindai.

Vilnius: „Technika“, 1998).

Pirmajame apibrėžime yra pabrėžiamas poveikis visuomenei, nors, mano

nuomone, organizacijos valdomos pagal užsibrėžtą tikslą, o tik reklama

siekiama paveikti visuomenę. P.Zakarevičiaus apibrėžimas yra nelabai

lengvai suprantamas, painus. Man atrodo kad, N.Paliulio ir E.Chlivicko

knygoje pateiktas valdymo apibrėžimas yra aiškiausias ir tiksliausias.

Struktūra – tai…

– ko nors sudėtinių dalių tarpusavio išsidėstymas ir ryšys tarp jų;

sandara, sąranga (Tarptautinių žodžių žodynas. Redagavo Lemchenas Ch.

Vilnius: Mintis, 1969);

Taigi, mano nuomone, organizacijų valdymo struktūra – žmonių grupės,

kuri siekia bendro, konkretaus, užsibrėžto tikslo, darbą organizuojančio

proceso sandara.

Organizacinė valdymo struktūra paprastai formuojasi keičiantis

valdymo darbų sudėčiai bei turiniui, atsirandant naujiems šio pobūdžio

darbams, tai yra vykstant valdymo darbų pasidalijimo procesui.

Povilo Zakarevičiaus knygoje „Vadyba: genezė, dabartis, tendencija“

yra išskiriamos trys pagrindinės organizacijų valdymo struktūros:

1. linijinė;

2. funkcinė;

3. linijinė-funkcinė.

Tačiau N.Paliulio ir E.Chlivicko knygoje „Vadybos pagrindai“ be šių

trijų, kaip ir P.Zakarevičiaus knygoje, tarp pagrindinių organizacijų

valdymo struktūrų yra priskiriama dar viena – linijinė štabinė struktūra. O

Sauliaus Gudo knygoje „Organizacijų veiklos modeliavimas“ yra išskiriamos

net aštuonios organizacijų valdymo struktūros:

1. linijinė;

2. funkcinė;

3. linijinė-funkcinė;

4. linijinė-štabinė;

5. projektinė;

6. matricinė;

7. mišri projekto;

8. tikslinė.

Kadangi visuose trijuose mano perskaitytose knygose yra minimos trys

(linijinė, funkcinė, linijinė-funkcinė) organizacijų valdymo struktūros,

jas ir panagrinėsiu plačiau ir giliau, bei aprašysiu jų privalumus bei

trūkumus.

Linijinė valdymo struktūra

Tai viena seniausių valdymo struktūrų. Visose trijuose mano skaitytose

knygose yra pabrėžiama, kad šiai valdymo struktūrai būdinga tai, jog

aukštesnio lygio vadovui yra pavaldūs keli žemesnio lygio vadovai.

N.Paliulio ir E.Chlivicko knygoje nurodoma, kad jai būdingas vienvaldiškumo

principas: pavaldinys gauna nurodymus iš vieno vadovo ir jam atsiskaito, o

vadovo nurodymai pavaldiniui yra privalomi. Tą patį teigia ir

P.Zakarevičius bei S.Gudas savo knygose. Linijinės valdymo struktūros

schemų pavyzdžiai pateikti 1, 2 ir 3 paveikslėliuose.

P.Zakarevičius rašydamas apie linijinę organizacijų valdymo struktūrą

išskiria du pagrindinius jos privalumus: 1) pavaldiniai visuomet gauna

vienareikšmius nurodymus; 2) užtikrinamas vadovavimo vieningumas per visus

hierarchinius lygius. S.Gudo knygoje radau dar vieną privalumą, nepaminėtą

P.Zakarevičiaus knygoje: ryšio kanalai organizacijos komunikacinėje

sistemoje yra santykinai trumpi, todėl vadovui yra nesunku gauti

reikalingus duomenis. O N.Paliulio ir E.Chlivicko knygoje be šių privalumų

yra paminėta ir tai, kad vadovas yra asmeniškai atsakingas už jam pavaldaus

padalinio darbą.

Taigi, pagrindinai linijinės valdymo struktūros privalumai yra:

1. pavaldiniai gauna vienareikšmius nurodymus;

2. griežtas vienvaldiškumo
principų taikymas;

3. vadovas nesunkiai gauna reikalingą informaciją;

4. vadovas asmeniškai atsakingas už jam pavaldaus padalinio darbą.

Be to aš prie šių privalumų pridėčiau dar vieną – vadovas lengvai gali

kontroliuoti savo pavaldinius, nes kiekvienas darbuotojas pavaldus tik

vienam vadovui ir yra susijęs su valdymo sistema tik per savo tiesioginį

viršininką.

Tačiau be privalumų, kaip bebūtų, ši valdymo struktūra turi ir

trūkumų. P.Zakarevičius pateikia tik vieną trūkumą: vadovas turi būti

kompetentingas visais veiklos klausimais, o tai sudėtingose, didelėse

organizacijose praktiškai neįmanoma. Tačiau ir S.Gudas, ir N.Paliulis bei

E.Chlivickas trūkumų įžvelgia daug daugiau. S.Gudas nurodo, kad:

1. atsakomybė už strateginius ir operatyvius sprendimus tenka vien

tik aukštesniojo lygio vadovui;

2. ši struktūra nepritaikyta kompleksinių problemų sprendimui (nėra

štabo grandies, kuri koordinuotų įvairiems vadovams priklausančius

padalinius);

3. kadangi informacija yra perduodama tik dviem kryptimis: iš

viršaus žemyn bei iš apačios į viršų, padaliniams susisiekti yra

sudėtinga, nes jų horizontalūs ryšiai yra neįteisinti.

N.Paliulis ir E.Chlivickas išvardina net penkis trūkumus, kurių vienas

yra toks pat kaip ir pateiktas P.Zakarevičiaus knygoje. Taip pat jie

teigia, kad mažai reikšmingų klausimų sprendimai yra perkeliami į aukštesnį

valdymo lygį, nes žemesnio lygio vadovai dažnai yra praradę savarankiškumą

ir iniciatyvą; yra didelis vadovo informacinis perkrovimas bei nėra griežto

vadovų ir pavaldinių darbo reglamento.

Aš labiausiai pritarčiau N.Paliulio ir E.Chlivicko knygoje „Vadybos

pagrindai“ bei S.Gudo knygoje „Organizacijų veiklos modeliavimas“

išvardintiems trūkumams, nes P.Zakarevičius įvardino tik vieną trūkumą,

nors jų tikrai yra daugiau.

Mano nuomone, ši valdymo struktūra nėra optimaliausias variantas

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 955 žodžiai iš 1891 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.