Ovs tipai
5 (100%) 1 vote

Ovs tipai

TURINYS

Įvadas 3

1. Organizacijos samprata 4

2. Organizavimas, jo esmė 5

3. Organizacinės valdymo struktūros (OVS) samprata 5

4. Organizacijų valdymo struktūrų tipai 6

4.1 Tradicinė valdymo struktūra 6

4.1.1. Patriarchalinė valdymo struktūra 6

4.1.2 Linijinė struktūra 6

4.1.3 Funkcinė valdymo struktūra 8

4.1.4. Linijinė-štabinė valdymo struktūra 11

4.2. Naujoviška valdymo struktūra 13

4.2.1 Funkcinė-linijinė valdymo struktūra 14

4.2.2. Projektinė valdymo struktūra 15

4.2.3. Matricinė valdymo struktūra 16

4.2.4. Mišri valdymo struktūra 17

4.2.5 Inovacinė struktūra 18

4.2.6 Segmentinė organizacijos struktūra 18

4.2.7. Tikslinė valdymo struktūra 20

Išvados 22

Literatūros sąrašas 23

ĮVADAS

Vadyba – tai angliško termino „management“ atitikmuo, pasiūlytas Vytauto Andriaus Graičiūno. Formuluojant vadybos uždavinį, galima naudotis 1938 metais sukurtos Mokslinės vadybos draugijos tikslu: „Kelti lietuvių ūkinį pajėgumą ir ekonominę gerovę, praktiškai taikant vadybos dėsnius“. Be vadybos neišsiversi jokioje organizacijoje (ar tai būtų pramonės, žemės ūkio įmonė, ar šeima), jos reikia bet kuriame procese (ir socialiniame, ir techniniame). Principiniai vadybos teiginiai yra analogiški ir nepriklauso nuo valdymo proceso ar objekto, tačiau atskiri ypatumai neabejotinai nepasireiškia.

Vadyboje išskiriamos septynios svarbiausios valdymo funkcijos, kurios neapseinamos vadyboje:

 Planavimas;

 Organizavimas;

 Apskaita;

 Kontrolė;

 Vadovavimas. (6, psl. 15)

Planavimas – viena svarbiausių vadybos funkcijų. Jos tikslas – parengti veiksmų planus organizacijos misijai įvykdyti ir tikslams įgyvendinti. Priklausomai nuo to, kokiu tikslu ir kokiam laikotarpiui veiksmų planai sudaromi, jie vadinami verslo, strateginiais arba einamaisiais.Bet kurio valdymo sėkmė priklauso ir nuo laiku atliktos kontrolės. Reikia ne tik priimti optimalų sprendimą, tinkamai suorganizuoti jo vykdymą, bet ir kontroliuoti jo vykdymą ir laiku gauti informaciją reikalingoms korektūroms atlikti.Vadovavimui būdingi asmeniniai valdymo aspekatai, skatinantys bendradarbius deramai suvokti organizacijos tikslus, derinti juos su savais tikslais ir padėti efektyviai juos pasiekti.

Darbo tikslas – supažindinti su organizacijos valdymo struktūromis atvaizduoti ja grafiškai.

Darbo uždaviniai:

 Supažindinti su organizacijos samprata;

 Apibūdinti organizavimo esmę;

 Apibrėžti organizacinio valdymo struktūros sampratą;

 Supažindinti su organizacijos struktūros tipais.

1. ORGANIZACIJOS SAMPRATA

Žmonės jau gilioje senovėje suprato, kad susitelkę gali atlikti tokius darbus, kokių vienas žmogus nepajėgtų padaryti. Jie suprato ir tai, kad jų pastangos turi būti suderintos, kad kiekvienas turi žinoti, ką jis turi daryti. Ir geriausia, kai yra žmogus, kuris kiekvienam tą nurodo. Tai ir buvo priežastis organizacijoms atsirasti.

Visuomenėje yra daugybė organizacijos apibrėžimų. Iš jų paprastai išskiriami tie, kurie organizacijas apibūdina kaip racionalias sistemas arba kaip sistemas, nukreiptas į kažkokių tikslų įgyvendinimą.

Ch. Barnad (1938m.) teigia, jog organizacija – tai tokia žmonių korporacijos rūšis, kuri skiriasi nuo kitų socialinių grupių sąmoniningumu, nuspėjamumu ir kryptingumu. Ch. Barnad ir jo šalininkai daugiausia dėmesio kreipė į bendrus žmonių veiksmus, jų korporaciją, o tik po to buvo pabrėžiamas tikslo siekimas.

P. Blau ir W.Scott (1963m.), apibūdindami susiformavusią organizaciją, teigia, jog ji, norėdama įgyvendinti specifinius tikslus, privalo turėti formalią struktūrą.

A.Etzioni (1961m.) nuomone, organizacija – tai socialinis junginys (arba žmonių grupės), sąmoningai sudaromas ir perdaromas siekiant specifinių tikslų. Daugiausia dėmesio skiriama narystės organizacijoje sąmoningumui bei sąmoningiems žmonių veiksmams.

Analizuojant išvardytas organizacijos apibrėžimo kryptis, galima išskirti du specifinius bruožus, atskiriančius organizaciją nuo kitų socialinių grupių:

 Organizacijos – tai visų pirma socialinės grupės, orientuotos į tarpusavyje susijusių ir specifinių tikslų įgyvendinimną. Kiekviena organizacija yra tikslinga ta prasme, kiek jos narių veiksmai koordinuoti siekiant bendro tikslo konkrečioje žmonių veiklos srityje.

 Organizacijos – tai tokios grupės, kurioms būdinga didelė formalizacija. Jos vidinė struktūra labai formalizuota, nes taisyklės ir reglamentai apima beveik visą jos narių elgesį. Ji aiškiai ir tiksliai suformuluoja ir apima visus vaidmenis, numato žmonių elgesį, neatsižvelgiant į asmenines individo savybes, jo vietą organizacijos struktūroje.(5, psl. 25)

Atsižvelgiant į pagrindinius specifinius bruožus, galima teigti, kad organizacija – tai socialinė grupė, orientuota į tarpusavyje susijusių specifinių tikslų įgyvendinimą ir didelės formalizacijos struktūrų sudarymą.

2. ORGANIZAVIMAS, JO ESMĖ

Organizavimas, bendrąja prasme, yra ko nors surengimas, sutvarkymas į vieną visumą ar griežtą sistemą; kieno nors sandara ar struktūra. Tai vientisų žmonių, įrengimų ir medžiagų sistemų projektavimas, tobulinimas ir įgyvendinimas. Darbas irgi yra tokių sistemų elementas. Darbus nudirba žmonės, o organizavimo paskirtis yra nurodyti kiekvienam
darbuotojui jo darbą, bei suteikti jam įgaliojimus, tai yra teises ištekliams panaudoti. Šiuolaikinis organizavimas remiasi sisteminiu požiūriu ir nuolatiniu bei visuotiniu procesų racionalizavimu.

Organizavimas akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su daugeliu uždavinių. Įmonėse organizavimas – tai sudarymas ir tobulinimas jos struktūros, kuri leidžia žmonėms bendrai ir rezultatyviai dirbti įgyvendinant įmonės tikslus. Organizavimas turi du pagrindinius aspektus: pirma – įgaliojimų suderinimas; antra – organizacijos padalinių sutvarkymas pagal strtegiją ir tikslus.

3. ORGANIZAVIMO STRUKTŪROS SAMPRATA

Organizacinė valdymo struktūra (toliau OVS) – tai:

 Santykiai savarankiškų elementų atliekančių tam tikras jiems priskirtas funkcijas tam tikros kompetencijos ribose, visuma, susieta tam tikrais formaliais ryšiais, būtinais organizacijos tikslams pasiekti;

 Pareigų, teisių ir atsakomybės pasiskirstymas tarp susijusių funkcinių vietų;

 Tam tikrų bendrų funkcinių vietų, sujungtų į valdymo grandis ir lygius, visuma (tarpusavio sąrišyje ir pavaldume).(7, psl. 59)

Tai keletas OVS apibrėžimų pavyzdžių, iš kurių matyti, kad OVS kategorija vadyboje vartojama, kai kalbama apie valdymo funkcijų, valdymo tikslų realizavimo formą, apie formaliąją (kietąją) socialinės organizacijos, jos valdymo sistemos dalį. Kitaip sakant, kai grupė žmonių, sudarančių socialinės organizacijos personalinę dalį ir siekiančių tam tikrų tikslų, pasidalija valdymo darbais, t.y. valdymo veikla suskyla į keletą specifinių sričių – valdymo funkcijų, o šių viduje – į valdymo lygius, kur numatytas atsakomybės lygis, teisės ir pareigos, jų ryšiai, jau susiklosto OVS. Tada socialinėje organizacijoje atsiranda būtinumas formalizuoti, struktūrizuoti valdymo veiklos turinį, tai yra sukurti OVS.

Pagrindinė OVS elementas – funkcinė vieta. Tai atskiras, elementas OVS elementas. Valdymo grandis – tai tikra funkcinių vietų visuma

4. ORGANIZACIJŲ VALDYMO STRUKTŪRŲ TIPAI

4. 1. Skiriamos tradicinės valdymo struktūros

 Patriarchalinė struktūra;

 Linijinė valdymo struktūra;

 Funkcinė valdymo struktūra;

 Linijinė – štabinė valdymo struktūra. (7, psl. 61)

4. 1. 1. Patriarchalinė struktūra

Tai šeimos modelis. Vadovas yra vienas ir aprėpia viską. Jam vienam pavaldūs administracija ir visi darbuotojai. Šią strukltūrą galima naudoti nedidelėje įmonėje, kai vienas žmogus dar sugeba atlikti visas vadybos funkcijas. Ši įmonė gyvybinga tik tol, kol firma maža, vėliau gali būti naudojami tik simboliai (pvz., puoselėjamas firmos įkūrėjo kultas). (Žr. 1 pav)

1pav. Patriarchalinė struktūra

4. 1.2. Linijinė valdymo struktūra

Linijinė struktūra, kai kiekvienam padaliniui vadovauja vienas vadovas, atliekantis visas valdymo formas. Padalinio narys pavaldus tik šiam vadovui. Taigi vadovo nurodymai vykdytojui ir vykdytojo ataskaita vadovui vyksta „viena vienintele linija“.

Linijinė struktūra pozytivi tuo, kad pavaldiniai visada gauna vienareikšmiškus nurodymus, užtikrinamas vadovavimo vieningumas visuose hierarchiniuose lygiuose. Pagrindinis šios struktūros trūkumas – vadovas turi būti kompetentingas visais veiklos klausimais, o sudėtingose, didelėse organizacijose tai praktiškai neįmanoma.

Poveikis valdovajam objektui. Valdymo procese dalyvauja organizacijos struktūros elementai (padaliniai) iš visų hierarchijos lygių – nuo auksčiausio iki žemiausio. Kiekvienas vadovas turi visus įgaliojimus vykdyti visas valdymo funkcijas savo valdomo objekto atžvilgiu: planavimą, apskaitą, kontrolę, reguliavimą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1172 žodžiai iš 3841 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.