Paaugliu profesinis karjeros vizijos formavimosi pedagoginis veiksnys
5 (100%) 1 vote

Paaugliu profesinis karjeros vizijos formavimosi pedagoginis veiksnys

1121314151617181

zz

TURINYS

ĮVADAS …………………………………………………………………………………………………………………………….3

1.TYRIMO TEORINIS KONTEKSTAS……………………………………………………………………………..7

1.1. Profesinės karjeros vizija ir ją lemiantys veiksniai……………………………………………7

1.1.1. Profesinės karjeros vizijos samprata………………………………………………………7

1.1.2. Profesinės karjeros viziją lemiantys veiksniai……………………………………….11

1.1.3 Pedagoginiai veiksniai – specifinė profesinės karjeros viziją lemiančių veiksnių grupė…………………………………………………………………………………….14

1.2. Pagrindinės vaikų globos namuose augančių paauglių ugdymo profesinei karjerai prielaidos……………………………………………………………………………………………………………….16

1.2.1. Vaikų globos namuose augančių paauglių raidos ypatumai kaip ugdymo profesinei karjerai prielaida………………………………………………………………………………………………………16

1.2.2. Ugdytojų veikla kaip vaikų globos namuose augančių paauglių ugdymo profesinei karjerai prielaida………………………………………………………………………………………………………22

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………………………..26

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………….27

ĮVADAS

Temos aktualumas. Mūsų visuomenei iškovojus valstybingumą, intensyviai žengiant demokratijos keliu bei tapus atviram pasauliui yra pastebima, jog intensyviai didėjanti konkurencija nuolat kintančioje darbo rinkoje, ekonominis nestabilumas, žymūs mokslo ir technikos pasiekimai bei sparčiai besikeičianti kasdieninio gyvenimo realybė, išryškina jaunų žmonių problemas, jas sąlygojančius veiksnius, kurie įtakoja žmogaus profesinės karjeros vizijų susikūrimui, karjeros pasirinkimui, planavimui ar projektavimui.

Profesinė karjera – asmens darbo karjeros kelias žmogaus gyvenimo eigoje (Laužackas, 1997). Pasak K. Pukelio (2002), profesinė karjera (vocational career) – tai racionalaus profesijos pasirinkimo ir karjeros planavimo rezultatas. A. Valackienė (2003) tikina, jog profesinės karjeros samprata aiškina tinkamą asmens profesijos pasirinkimą ir efektyvias karjeros planavimo strategijas: individo gebėjimus, vertybes, interesus. Planuojant profesinę karjerą, konstruojama vertybių sistema, kuri padeda pasirinkti darbą, padaro jį prasmingesnį, tikslingesnį. Profesinės karjeros vizijos susikūrimas – tai nuolatinės žmogaus pastangos numatyti būsimus darbo rinkos pokyčius ir numatomų padarinių kontekste realizuoti savo asmeninės veiklos tobulinimo procesus, paremtus turimų prigimtinių gabumų įvairove, stengiantis išsilaikyti nuolat kintančioje darbo rinkoje (Pukelis, 2002).

Vaikų globos namuose dirbančių auklėtojų veikla kaip vaikų globos namų paauglių profesinės karjeros vizijos formavimosi pedagoginis veiksnys yra aktuali problema Lietuvoje ir kitose šalyse, kuriose Švietimo įstatymais yra nustatyta, jog reikia išugdyti asmenį, kuris būtų pasirengęs profesinei veiklai, pasiryžęs ir gebantis adaptuotis besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime. Lietuvos Švietimo koncepcijoje (1992), teigiama, jog tai ypač aktualu 7 – 8 klasėse, kai paaugliams tenka spręsti, kur toliau mokytis, kurią profesiją pasirinkti. O tiems, kurie tęs mokymąsi 9 klasėje – prieš akis profilinis mokymasis – profilio pasirinkimas. A. Vaičiulienė (2004) pažymi, jog jau ankstyvoji vaikystės patirtis, kurioje kaip pagrindiniai veikėjai figūruoja tėvai, vaidina svarbų vaidmenį tolimesniame žmogaus karjeros gyvenime. Dar paauglystėje fiksuojami pirmieji profesijos pasirinkimai, karjeros planavimai. Būtent šiame amžiaus tarpsnyje žmogus pradeda daryti pirmuosius sprendimus dėl būsimos profesijos, kitų ateities planų. Šie nauji savasties aspektai vėliau daro įtaką visoms gyvenimo sritims, nuo jų priklauso pasirinkimai ir veiksmų kryptis, jie nustato ir apibrėžia tikslą bei gyvenimo prasmę.

Kaip pastebime, pastaruoju metu Lietuvoje vis didėja vaikų, gyvenančių globos namuose (2004 m. – 5369 vaikai, 2005 m. – 5778 vaikai, 2006 m. – 5926 vaikai, remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2007), skaičius, todėl negalime likti abejingi jaunų, o ypatingai pažeistų – vaikų globos namuose augančių paauglių profesinės karjeros vizijų kūrimosi procese, sekančiam per visą jų gyvenimą, kurį kaip procesą sąlygoja įvairūs ekonominiai, socialiniai, politiniai, kultūriniai, psichologiniai, o ypatingai pedagoginiai veiksniai. Vaikų globos namuose augantys paaugliai – ypač pažeidžiama socialinė grupė. Šios grupės paaugliai neturi svarbiausios atramos – tėvų, kurie padėtų paaugliams rinktis profesiją, planuoti savo karjerą, ją kuruoti atsižvelgiant į nuolat kintančią darbo rinką. To pasėkoje profesinė karjeros vizija ir
ją lemiantys pedagoginiai veiksniai yra ypatingai svarbus aspektas vaikų globos namuose augančiam paaugliui, nes jau ne tolimoje ateityje šio paauglio profesinė karjera bus vienintelis jo savarankiško gyvenimo atspirties taškas bei pragyvenimo šaltinis.

Lietuvoje nemažai dėmesio skiriama karjeros sampratos analizei. Apie karjerą rašė ir pateikė jos sampratą daugelis Lietuvos ir užsienio autorių: N. Petkevičiūtė (2003), D. Super (2003), K. Pukelis (2002), V. Stanišauskienė (1999), N. Večkienė (1999), J. Holland (1973), ir kt. Karjeros apibūdinimai pateikiami įvairiuose žodynuose.

Šiuolaikinę profesinės karjeros teoriją įvairiais aspektais nagrinėjo šie mokslininkai: K. Pukelis (2002), A. Valackienė (2003). J. Laužikas (1997), S.H.Cramer (1984), B.Hesketh, (1982), V.Harren (1979), K.B.Hoyt (1979) ir kt.

L. Jovaišos (1999), L. Laužiko (1997), R. Žukauskienės (1998), A. Gučo (1990) teigimu, pirmiausia profesinės karjeros žvalgyba įvyksta paauglystėje, kai žmogus išmėgina save keliose laikinose darbo vietose, įsisavina tinkamus darbinius veiklos įgūdžius, nuostatas ir elgseną bei pradeda galvoti apie profesinę karjerą. Šiame etape jaunuoliams yra reikalinga ugdytojų pagalba. Mokslininkių tyrimų (Lepuitė, Žukauskienė (2004), R. Braslauskienė (2000)) duomenimis, vaikų globos namuose augantys paaugliai yra labiau nusivylę savimi, neturintys gerų ateities prognozių, papildantys bedarbių ir nusikaltėlių gretas. R. Braslauskienės (2000) tyrimais nustatyta, kad jie turi emocinių sutrikimų, patiria įvairiausius stresus, turi individualių pažeidžiamų vietų ir trūkumų. Šie paaugliai negyvena tradicinėje šeimoje, neturi pastovių bendravimo santykių, neturi į ką lygiuotis ir siekti gyvenimo tikslų.

Taigi susipažinus su anksčiau minėtais tyrimais, pastebima, kad vaikų globos namuose augantiems paaugliams būtinas ypatingas dėmesys profesinės karjeros atžvilgiu. Tiek teorinis pagrindimas, tiek praktinis itin reikalingas vaikų globos namų paaugliams, nes šiuo metu yra nedaug vaikų iš globos namų, kurie baigę mokyklą nežino ką norėtų studijuoti ir veikti tolimesniame gyvenimo etape, ypač paauglystės amžiuje. Svarbu žinoti, kokias profesinės karjeros vizijas turi vaikų globos namuose augantys paaugliai? Kokia vaikų globos namuose dirbančių auklėtojų veikla kaip pedagoginis veiksnys ir kaip sąlygoja vaikų globos namuose augančių paauglių profesinės karjeros viziją? Koks yra ugdytojų vaidmuo, padedant susikurti paaugliams iš vaikų globos namų profesines karjeros vizijas? Būtent šie klausimai ir buvo pasirinkti moksliniam tyrimui, kurios yra pristatomas šiame magistro darbe.

Tyrimo objektas – vaikų globos namų auklėtojų veikla kaip vaikų globos namų paauglių profesinės karjeros vizijos formavimosi pedagoginis veiksnys.

Darbo tikslas – atskleisti ir išnagrinėti vaikų globos namų auklėtojų poveikį vaikų globos namų paauglių profesinės karjeros vizijos formavimuisi.

Šio tikslo numatome siekti, atsakydami į tokius mokslinius probleminius klausimus:

1. Kaip vaikų globos namuose dirbančios auklėtojos aiškina ir įvertina vaikų globos namų paaugliams daroma įtaką formuojant jų profesinės karjeros vizijas?

2. Kokia vaikų globos namuose dirbančių auklėtojų veikla ir kaip veikia vaikų globos namuose augančių paauglių profesinės karjeros vizijas formavimąsi?

3. Kokia vaikų globos namuose dirbančių auklėtojų veikla, veikiant paauglių profesinės karjeros vizijos formavimąsi, yra sėkmingiausia ir kodėl?

4. Kokia vaikų globos namuose dirbančių auklėtojų veikla, veikiant paauglių profesinės karjeros vizijos formavimąsi, yra nesėkmingiausia, ir kodėl?

5. Kokios kyla vaikų globos namuose dirbančioms auklėtojoms problemos, padedant paaugliams formuoti profesinės karjeros vizija, ir kodėl?

Pagrindinio darbo tikslo buvo siekiama įgyvendinant šiuos dalinius uždavinius:

1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą;

2. Nustatyti profesinės karjeros vizijos ir ją lemiančių veiksnių sampratą;

3. Apibūdinti paauglystės amžiaus tarpsnio, vaikų globos namuose augančių paauglių raidos ypatumus;

4. Išanalizuoti ugdytojų veiklos reikšmę tiriamojo objekto atžvilgiu;

Tyrimo metodai:

• Mokslinės literatūros analizė taikytina analizuojant mokslininkų, nagrinėjusių karjeros, profesinės karjeros ir profesinės karjeros vizijos ypatumus, pedagoginius veiksnius, įtakojančius paauglių profesinę karjeros viziją, vaikų globos namų paauglių raidos ypatumus, pagrindžiant vaikų globos namų paauglių profesinės karjeros vizijos ir ją lemiančių veiksnių aktualumą ir pan.

• Dokumentų analize siekta argumentuotai pagrįsti vaikų globos namų paauglių teises, pareigas, profesinio informavimo reikalavimus ugdymo institucijose ir pan.

Mokslinis, teorinis ir praktinis darbo reikšmingumas. Teoriškai pagrįsta vaikų globos namuose dirbančių auklėtojų veikla kaip vaikų globos namų paauglių profesinės karjeros vizijos formavimosi pedagoginis veiksnys ir jos būtinybė – tai efektyvios pagalbos paaugliams prielaida. Išanalizuoti pagrindiniai vaikų globos namų paauglių profesinės karjeros vizijos raiškos aspektai. Ištirta vaikų globos namuose dirbančių auklėtojų veikla veikianti paauglių profesinės karjeros vizijos formavimąsi ir jos galimybės. Tai padėjo atskleisti
realią vaikų globos namų paauglių profesinės karjeros vizijos ir ją įtakojančių pedagoginių veiksnių raiškos padėtį Lietuvos vaikų globos namuose.

I. TYRIMO TEORINIS KONTEKSTAS

1.1. Profesinės karjeros vizija ir ją lemiantys veiksniai

1.1.1. Profesinės karjeros vizijos samprata

Pradedant nagrinėti VGN paauglių profesinės karjeros vizijas ir jas lemiančius pedagoginius veiksnius pirmiausia reikia įsigilinti į profesinės karjeros vizijos sampratą, atskleidžiant karjeros, profesinės karjeros bei vizijos sąvokos ypatumus.

Kas yra karjera? Apie karjerą rašė ir pateikė jos sampratą daugelis Lietuvos ir užsienio autorių: J.Holland (1973), K.Pukelis (2002, 2003), N.Petkevičiūtė (2003), V.Stanišauskienė (1999), D.Super (2003), N.Večkienė (1999) ir kt. Karjeros apibūdinimai pateikiami įvairiuose žodynuose.

Pvz., Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (2000), karjeros sąvoką apibūdina kaip sėkmingą kilimą tarnyboje ir visuomeniniame darbe. Panašiai ją apibūdina ir kiti žodynai. Pvz., Tarptautinių žodžių žodyne (2001) ir Sociologijos žodyne (1993) teigiama, jog karjera – [pranc. carrier – veiklos dirva ar sritis] greitas ir sėkmingas kilimas tarnyboje ir visuomenėje, mokslinėje veikloje bei pasisekimas gyvenime.

Kiek kitokį požiūrį į karjerą galima aptikti mokslininkų darbuose. Pvz., anot P.Adamonienės (2006), karjera yra individualiai suvokiama, suprantama nuostatų ir elgsenų seka, kuri yra susijusi su darbine veikla ir patirtimi, įtakojančia žmogaus gyvenimo eigą ir modelį, per visą žmogaus gyvenimo laikotarpį. D.Super (imta iš R. Kučinskienės, 2003), savo veikaluose karjeros terminą apibrėžia kaip viso žmogaus gyvenimo metu atliekamų įvairių vaidmenų, darbovietėse užimamų pareigų, pakopų, lygmenų visumą. N.Petkevičiūtė (2003) mano, jog karjera atspindi žmogaus gyvenimo pilnatvę darbinėje aplinkoje.

A.Gumuliauskienė, D.Augienė ir kt. (2002) teigia, kad karjera – tai individualus tobulėjimas sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi ir pozityvus jos vertinimas tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu požiūriais. Anot V.Stanišauskienės, N.Večkienės (2000), karjerą sėkmingai pasiekti galima tik turint tam tikrų asmeninių (savęs pažinimas ir tinkamas pateikimas), socialinių (geri santykiai su aplinkiniais), edukacinių (gebėjimai, skatinantys žmogų save ugdyti), profesinių (susijusių su darbine žmogaus veikla) savybių.

N.Petkevičiūtė (1988), karjerą priskiria procesui, kuris apima nuoseklią su darbu susijusios patirtis seką. Autorė pateikia keletą skirtingų karjeros sampratų: karjera, kaip laimėjimai (samprata daugiausia vartojama darbo aplinkoje); karjera, kaip profesija, kuri gali būti daugiau ar mažiau prestižinė; kaip nuolatinio darbo nuosekli tąsa arba viso gyvenimo įvairių vaidmenų seka.

Anot R. Kučinskienės (2003), kiekvienu atveju karjera yra daugiau negu darbas ar profesinė veikla. Tai laimėjimai, prestižiškumas, tęstinumas, nuolatinis kilimas pareigų atžvilgiu (laiko ir proceso dimensija), darbo ir kitų vaidmenų sąveika. Karjera, autorės nuomone, – tai kokybiškai atliekamų, socialiai reikšmingų profesinių ir kitų vaidmenų kaita žmogaus gyvenime. Žmogus yra svarbiausias karjeros kūrėjas, įgyvendintojas ir vertintojas. Karjera apibūdinama kaip nuolatinis asmenybės tobulėjimo ir saviraiškos būdas, turintis optimistinę kokybinės kaitos perspektyvą, kryptį ir paskirtį.

W.Patton, M.McMahon (1999), karjeros sampratą pateikia keturiomis pagrindinėmis prasmėmis:

• Karjera kaip laimėjimai darbinėje aplinkoje;

• Karjera kaip profesija, kuri gali būti daugiau ar mažiau prestižinė;

• Karjera kaip nuosekli nuolatinio darbo tąsa: kiekvienas žmogus turi savo darbo istoriją;

• Karjera kaip patirties, sukauptos visą gyvenimą atliekant įvairius vaidmenis, visuma.

A.Zdanevičius (2004) išskiria dvi pagrindines karjeros sampratas: objektyviąją ir subjektyviąją. Objektyvioji karjeros samprata siejama su tam tikromis kultūriškai nulemtomis normomis ir tam tikrais objektyviaisiais socialiniais rodikliais, tokiais kaip prestižinė profesija, aukštas statusas, didelis atlyginimas, vadovaujančios pareigos ir pan. Šiuo atveju apie karjerą kalbama kaip apie laimėjimą ir profesiją. Subjektyvioji karjera siejama su individo vertybinėmis orientacijomis, nuostatomis, asmeniniais pasirinkimais. Todėl kiekvieno individo supratimas apie tai, kas yra karjera, skiriasi, nors galima rasti ir bendrų bruožų, nulemtų aplinkos konteksto.

Minėtų ir kitų šaltinių analizė rodo, kad karjeros sąvoka labai dažnai yra traktuojama tradiciškai – kaip kilimas organizacijos pareigybių hierarchijoje. Tačiau yra ir modernesnė karjeros samprata, pagal kurią karjera apibrėžia visą žmogaus gyvenimo ir darbo kelią, pagrįstą permanentiniu ir neišvengiamu mokymosi procesu bei nuolatiniu tobulėjimu, naujų įgūdžių įvaldymu. Tokia plati karjeros samprata leidžia įžvelgti didesnę asmens autonomiją, atsakomybę bei savarankiškumą planuojant savo karjerą.

Žmogaus karjera plėtojama organizacijose ar kitose visuomeninėse struktūrose. Galima sutikti su V.Stanišauskiene (2004), kad pastarųjų pertvarkymo iš biurokratinių į alternatyvias (šiuolaikines, lanksčias ar postmodernias) tendencija leidžia, tradicinę karjeros
sampratą įvardinti kaip biurokratinę, o naująją pavadinti šiuolaikine (žr. 1 lentelę). Tai dvi iš esmės skirtingos karjeros sampratos, tačiau nė viena iš jų nėra gera ar bloga. Šiuolaikinei karjerai, M. Fullan nuomone (1998), svarbios karjeros kompetencijos. Jų ugdymas nėra baigtinis. Karjeros kompetencijos puoselėjamos ir plėtojamos pereinant į saviugdą, mokantis visą gyvenimą.

1 lentelė

Biurokratinės ir šiuolaikinės karjeros sampratos skirtumai (Stanišauskienė, 2004)

Karjeros sampratos analizės kriterijai Biurokratinė karjeros samprata Šiuolaikinė karjeros samprata

Karjeros modelis – vientisa hierarchinė struktūra, įtvirtinta organizacijoje; „karjeros laiptai”. – lanksti nevientisa struktūra, neįtvirtinta organizacijoje.

Karjeros sėkmės matas – individualūs pasiekimai (statusas, atlyginimas ir kt.) tam tikrame amžiuje lyginami su kitų tokio pat amžiaus žmonių pasiekimais. – savirealizacijos;

– asmens laisvės;

– individualaus požiūrio į sėkmę tenkinimas.

Karjeros ateitis – numatoma, aiški, susijusi su organizacija. – sunkiai nuspėjama, susijusi su žmogaus kompetencija pasirinktų tikslų atžvilgiu.

Socialinis (materialinis) saugumas – stabilus aiškios ateities progresijos kontekste. – reliatyvus, priklauso nuo daugelio personalinių ir socialinių veiksnių.

Žmogui keliami reikalavimai – paklusnumas, sugebėjimas gerai atlikti įprastą užduotį;

būtini specifiniai profesiniai įgūdžiai. – novatoriškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas neapibrėžtoje darbo aplinkoje; būtinas karjeros „portfelis” (karjeros kompetencija, kai derinami specifiniai ir universalūs įgūdžiai).

Kuo skiriasi biurokratinės ir šiuolaikinės karjeros modelis? Kaip aiškina V.Stanišauskienė (2004) biurokratinės karjeros modelis pasižymi dviem aspektais. Pirmasis jų – hierarchinė struktūra. Karjera apibrėžiama kaip eilė darbų, išrikiuotų hierarchiškai pagal prestižą, kuriais darbuotojas kyla tvarkinga, numatyta seka. Antrasis ypatumas – karjeros progresijos modelis yra įtvirtinamas organizacijoje. Šie du ypatumai yra susiję, nes kilimas hierarchinėje struktūroje lengviausiai įgyvendinamas toje pačioje organizacijoje. Biurokratinės karjeros modelį tiksliai apibūdina plačiai paplitęs posakis “karjeros laiptai”.

Šiuolaikinės karjeros modelis, V.Stanišauskienės (2004) supratimu, neturi stabilios struktūros ir nėra įtvirtinamas organizacijoje. Dėl darbo nepastovumo ir įsidarbinimo patirčių įvairovės žmonių karjeros tampa vis lankstesnės. Rinkos sąlygomis žmogus patiria nedarbo periodus, kartais jam pačiam tenka susikurti darbo vietą, dalyvauti rizikingame verslo starto etape. Todėl šiuo atveju sunku tikėtis linijinio judėjimo ar organizacinio pastovumo. Biurokratinės karjeros ateitis yra aiški ir toli bei tiksliai planuojama. Tai užtikrina organizacijų stabilumas ir jų hierarchinė struktūra. „Lipimas karjeros laiptais” iš žmogaus reikalauja pastangų ir tobulėjimo, tačiau „nuopelninė karjeros progresija”, žmogui leidžia numatyti, kokio „laiptelio” jis gali tikėtis po dešimties ar penkiolikos metų. Žmogaus karjeros ateitis biurokratinėje organizacijoje priklauso nuo žmogaus savybių, bet labiausiai – nuo tos organizacijos ateities.

Išanalizavus mokslinę literatūrą galime teigti, jog karjera – tai yra atitinkamomis žiniomis, mokėjimais ir įgūdžiais grįsti žmonių veiklos deriniai, teikiantys pasitenkinimą, materialinio aprūpinimo ir aktyvaus įsitraukimo į visuomeninio gyvenimo struktūras prielaida.

Žmogaus karjera dažniausiai siejama su jo profesija, tačiau tapatinti karjeros ir profesinės karjeros sąvokų būtų neteisinga. Kadangi šio darbo objektu pasirinktos paauglių profesinės karjeros vizijos, tikslinga pasigilinti į profesinės karjeros sampratą.

Kas yra profesinė karjera? Profesinė karjera – asmens darbo karjeros kelias žmogaus gyvenimo eigoje (Laužackas, 1997). Pasak K.Pukelio (2002), profesinė karjera (vocational career) – tai racionalaus profesijos pasirinkimo ir karjeros planavimo rezultatas. A.Valackienė (2003) tikina, jog profesinės karjeros samprata aiškina tinkamą asmens profesijos pasirinkimą ir efektyvias karjeros planavimo strategijas: individo gebėjimus, vertybes, interesus. Planuojant profesinę karjerą, konstruojama darbo vertybių sistema, kuri padeda pasirinkti darbą, padaro jį prasmingesnį, tikslingesnį. Remiantis A.Valackiene (2003) galima teigti, jog sėkminga profesinė karjera yra lemiama sąlyga sėkmingai asmenybės raidai bei socialinei adaptacijai.

Kaip rašo J.Laužikas (1997), profesinė karjera – asmens darbo karjeros kelias. Karjera – įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seka, kylanti iš darbo, mokymosi, saviraiškos ir laisvalaikio veiklų bei apimanti asmens profesinį gyvenimą, darbo vietas, pareigas ir pasiekimus.

Išanalizavus mokslinę literatūrą, profesinės karjeros sąvoką galima apibūdinti kaip žmogaus darbo karjeros kelią, kuris yra profesijos pasirinkimo ir karjeros planavimo rezultatas bei sėkmingos asmenybės raidos bei socialinės adaptacijos prielaida.

Atskleidus profesinės karjeros sampratą svarbu išanalizuoti ir vizijos sąvoką.

Kas yra profesinės karjeros vizija? Vizija Tarptautinių žodžių žodyne (2005), [lenk. wizija, lot. visus] apibrėžiama kaip menamas vaizdas, regėjimas, fantazijos sukurtas
paveikslas, ko nors įsivaizdavimas (vaizdinys) ar svajonė. Lietuvių kalbos žodyne (1999), vizija – menamas vaizdas, esamas vaizduotės paveikslas (vaizdinys). Vizija, tai svajonė bei troškimas, ateities uždavinių bei idealo numatymas.

M. Fürst (2000) teigimu, vizijos sąvokoje didelį vaidmenį vaidina svajonė bei vaizduotė (vaizdinys). Svajonė – kuriamosios vaizduotės savita rūšis. Mūsų svajonėse kuriami tolesnės bei trokštamos ateities vaizdiniai.

Dar vaikystėje vaikai pradeda svajoti apie būsimą darbą ir kuria ateities profesinės karjeros vizijas: kokią profesiją pasirinks, kuo dirbs, kurioje vietoje, kokias darbines funkcijas atliks.

Apibendrinimas. Išanalizavus karjeros, profesinės karjeros ir vizijos sąvokų aiškinimus, profesinės karjeros vizija galėtų būti suvokiama kaip žmogaus vaizdiniai ir svajonės apie savo darbo karjeros kelią, kaip nuolatinį asmenybės tobulėjimo ir saviraiškos būdą, turintį optimistinę kokybinės kaitos perspektyvą, kryptį ir paskirtį. Profesinės karjeros vizijos turėjimas – vienas svarbiausių darbo sėkmę sąlygojančių veiksnių, suteikiančių galimybę maksimaliai koncentruotis į tas veiklas, kurios susijusios su turimos vizijos realizavimu.

1.1.2. Profesinės karjeros viziją lemiantys veiksniai

Mokslinėje literatūroje (pvz., Valeckienė, 2007; Palujanskienė, Pugevičius, 2004; Kučinskienė, 2003; Sakalas, Šalčius, 1997; Petrauskaitė, 1996; Jovaiša, 1981) nurodoma, kad profesinę karjerą lemia įvairūs ekonominiai, socialiniai, politiniai, kultūriniai ir kt. veiksniai.

R.Kučinskienė (2003) siūlo visus šiuos veiksnius skirstyti į dvi pagrindines grupes:

• objektyviuosius arba išorinius veiksnius;

• subjektyviuosius arba vidinius veiksnius.

Anot R.Kučinskienės (2003), objektyvieji (išoriniai) veiksniai – visa žmogų supanti ir betarpiškai veikianti socialinė aplinka. Tai šiuolaikinio globalinio, nacionalinio ir regioninio vystimosi tendencijos bei atitinkami ekonominio ir socialinio gyvenimo, bendrojo lavinimo ir profesinio ugdymo, darbo rinkos, užimtumo ir pan. sistemų ir posistemių parametrai.

Subjektyvieji (vidiniai) veiksniai – žmogaus gyvenimo ir karjeros tikslų sąsajos, atitinkamos nuostatos savo karjeros ir jos vystymo atžvilgiu, žmogaus asmeninio tapatumo suvokimas, kūrimas ir kt. Tai žmonių asmeninio tapatumo suvokimas ir kūrimas, jų gyvenimo ir karjeros tikslų sąsajos, išsilavinimas, nuostatos savo karjeros ir jos vystymo atžvilgiu ir kt.

Kiek kitokią profesinės karjeros veiksnių klasifikaciją galima aptikti A. Sakalo, A. Šalčiaus (1997), L. Jovaišos (1981) darbuose.

A.Sakalas ir A.Šalčius (1997), išoriniams veiksniams priskiria: šeimos įtaka (šeimos vertybės, socialinis – ekonominis lygis), ekonominė įtaka (ekonominės sąlygos, padėtis ir tendencijos darbo rinkoje), visuomenės įtaka (darbo vertinimas, vertybių sistema), įmonės įtaka (darbo sąlygos, požiūris į bendradarbius). Vidiniams autoriai priskiria: išsilavinimas ir kvalifikacija (akademinis, profesinis išsilavinimas, profesinė kvalifikacija), tikslai, lūkesčiai (noras vadovauti, darbinės veiklos įvairovė, poreikis dirbti su informacija ar žmonėmis), vietinės nuostatos (atlyginimas, statusas, garbės troškimas, galimybė padėti šeimai) (žr. 1 schemą.).

Karjeros veiksniai

1 pav. Vidiniai ir išoriniai veiksniai

(parengta pagal „Karjeros valdymas“, A. Sakalas, A. Šalčius, 1997, p. 29)

L. Jovaiša (1981) išskiria šiuos veiksnius: socialiniai – ekonominiai veiksniai – tai gyvenamoji aplinka: tėvų socialinė – ekonominė bei kultūrinė padėtis, gamybinė – kultūrinė aplinka, atlyginimas, mokslinė – techninė pažanga. Visuomeniniai veiksniai išskiriami šie: išsilavinimas, darbas, vertybių sistema. Psichologiniai veiksniai būtų tokie: profesinis subrendimas, intelektas, poreikiai, interesai, vertybės bei charakteris. Fiziniai veiksniai – fizinė sveikata, o dvasiniai veiksniai – tai vertybinės ir moralinės nuostatos.

Anot A. Sakalo, A. Šalčiaus (1997), didelę įtaką profesinei karjerai daro šeima, draugai, socialinė grupė, bendra ekonominė situacija šalyje ir konkrečioje įmonėje/institucijoje. Labai stipri ir visuomeninių nuostatų įtaka. Tarp vidinių ir išorinių veiksnių visada yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau juos galima ir suderinti, jei vadovaujamasi pažangiomis idėjomis, neabejotinai yra svarbus asmenybės vaidmuo.

Taigi galima sutikti su R.Kučinskiene (2003), kad šie abiejų grupių veiksniai tampriai sąveikauja tarpusavyje ir tam tikrais atvejais įtakoja vienas kitą. Todėl galima daryti prielaidą, jog šių veiksnių vienas nuo kito atskirti negalima, nes tiek žmogus sąveikauja su aplinka, tiek aplinka įtakoja žmogų.

Taigi kaip matome mokslininkai (Palujanskienė, Pugevičius, 2004; Kučinskienė, 2003; Sakalas, Šalčius, 1997; Jovaiša, 1981) nagrinėjo profesinei karjerai įtaką darančius veiksnius. Tačiau pastebėta ir mokslininkų tyrinėjimų (Barkauskaitė; 2004; Kučinskienė, 2003; Pukelis, Garninė, 2003), jog yra veiksnių, kurie įtakoja profesinės karjeros vizijas. Paauglystėje formuojasi vaizdiniai apie ateitį, savęs realizavimą tam tikroje profesinėje veikloje ir pan. D. Myers (2000) teigimu, vaizdiniai – tai vaizdai tų daiktų ir reiškinių, kuriuos suvokiame. Ypatinga
rūšis yra reiškinių vaizdai, kuriuos sukuria pats žmogus – vaizduotės vaizdiniai. Vaizdiniai gali būti aiškūs, tikslūs konkrečių reiškinių vaizdai. Dažnai vaizdiniais apibendrinama tų pačių ir panašių reiškinių daug įspūdžių ir atsiranda bendras vaizdinys (pavyzdžiui, namo, profesijos pasirinkimo ir pan.). Paauglystėje yra kuriami vaizdiniai susiję su jų ateitimi: Kokį darbą aš ketinu dirbti? Kokia bus mano karjera? Kokia bus mano profesija? ir pan. Taigi jau paauglystėje, jei sėkmingai įveikiama jos krizė, žmogus ima kurti savosios profesinės karjeros vizijas. Jei tapatumas neįtvirtinamas, žmogus yra nepajėgus sąmoningai rinktis tolesnės savo mokymosi ar darbinės veiklos. Tokio žmogaus karjera negali būti sėkminga, nes, paprasčiausiai, jis pats nežino, ko siekia ir kas jam yra profesinės karjeros sėkmė. Anot R. Kučinskienės (2003), profesinės karjeros vizijų formavimuisi įtakos turi psichinių, socialinių, psichofizinių, edukacinių veiksnių visuma. Siekiant susikurti profesinės karjeros vizijas yra reikšmingi tokie veiksniai kaip:

• Vertybės;

• Sprendimų priėmimo stilius;

• Vaidmenų integravimas;

• Sugebėjimų pažinimas;

• Karjeros kelio kūrimas;

• Profesijos (-ų) pasirinkimas;

• Asmeninis ir karjeros tapatumas;

• Išsilavinimas bei išsimokslinimas;

• Ugdytojo vaidmuo.

Galime teigti, jog dažnai paaugliams didelę įtaką profesinės karjeros vizijų susikūrimui daro išoriniai veiksniai kaip prestižas, uždarbis, statusas ir pan. Tačiau, jei profesinės karjeros vizijas lemia išoriniai veiksniai, tai žmogų skatina dirbti įsikalbėjimas, didelis valingas nusistatymas, o visa tai asmenybei gali sukelti įvairius konfliktus. Norint to išvengti, būtina kurti profesinės karjeros vizijas racionaliai, sistemingai – siekiant vidinės harmonijos, kuri įmanoma tik gerai pažinus savo polinkius, interesus, gebėjimus, darbo turinį ir vadovaujantis vidiniais motyvais (Stanišauskienė, 2000; Laužackas, 1999; Arnold, 1997; Petrauskaitė, 1996; Malizia, 1995 ir kt.).

Apibendrinimas. Išanalizavus profesinę karjerą lemiančius veiksnius, galime teigti, jog kiekvieno žmogaus profesinę karjerą įtakoja daugelis mus supančių išorinių ir veikiančių vidinių veiksnių. Tai ekonominiai, socialiniai, visuomeniniai, fiziniai ir pan. Didžiausią įtaką profesinei karjerai daro šeima, draugai, socialinė grupė, bendra ekonominė situacija šalyje. Tačiau pastebėta ir mokslininkų tyrinėjimų, jog yra veiksnių, kurie įtakoja profesinės karjeros vizijas. Paauglys jau pirmąsias profesinės karjeros vizijas pradeda kurti mokykloje, todėl pirmiausia patartina pačiam paaugliui suvokti savo gebėjimus ir polinkius, profesinius ketinimus, siekti asmeninio profesinio tikslo. Galime teigti, jog profesinės karjeros vizijų formavimuisi įtakos turi psichinių, socialinių, psichofizinių, edukacinių veiksnių visuma: vertybės, tapatumas, asmeniniai norai, išsilavinimas, ugdytojo vaidmuo ir pan.

1.1.3. Pedagoginiai veiksniai – specifinė profesinės karjeros viziją lemiančių veiksnių grupė

Mokslinėje literatūroje (Valackienė, 2007; Martišauskienė, 2004; Rajeckas 2004; Aramavičiūtė, 1999; Jovaiša, 1993) nurodoma, jog pedagoginiai veiksniai yra specifinė profesinės karjeros viziją lemiančių veiksnių grupė. Anot E. Martišauskienės (2004), pedagoginiai veiksniai – tai ugdymas (kryptingas lavinimas, veiklos individualizavimas ir diferencijavimas, pedagoginis meistriškumas ir pašaukimas) bei jo rezultatai (žinios, gebėjimai, vertybės). Pasak L. Jovaišos (1993), vieni iš svarbiausių pedagoginių veiksnių komponentų, lemiančių paauglių profesinės karjeros vizijos kūrimuisi, yra:

• Žmogaus asmeninių savybių bei tam tikroje veiklos srityje keliamų reikalavimų dermė;

• Ugdytojų vaidmuo;

• Ugdymo procesas.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme (1991) traktuojama, jog ugdymas suprantamas kaip mokymas, lavinimas, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas. Pasak L. Jovaišos (1993), ugdymas – tai asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Paauglius ugdant sistemingai ir kryptingai, sėkmingai susiformuoja žinios, gebėjimai, vertybės, kurių dėka paaugliai gali kurtis savo profesinės karjeros vizijas, ateities planus.

Paauglių profesinės karjeros vizijos kūrime svarbų vaidmenį atlieka ugdytojai (tėvai, mokytojai ir kiti pedagogai). Anot R. Žukauskienės (1998), ypač aktualus jų vaidmuo paauglystėje, kai pradeda ryškėti paauglio saviraiškos laisvės ir savęs ieškojimo metas. Pedagogų įtaka, formuojant paauglių profesinės karjeros vizijas, akcentuojama Lietuvos Respublikos dokumentuose, mokyklai skirtuose dokumentuose, metodiniuose leidiniuose: „Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme“ (1991), „Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose“ (1997), „Profesinio rengimo baltojoje knygoje“ (1999), „Lietuvos švietimo reformos gairėse“ (2003 – 2012), „Lietuvos profesinio konsultavimo strategijoje“ (2003), Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimo reikalavimų apraše (2005) ir kt. Anot V. Rajecko (2004), ugdytojai yra vienas iš pagrindinių pedagoginių veiksnių komponentų, padedančių paaugliams kurti savo profesinės karjeros vizijas. Jie padeda įgyti žinių, įgūdžių,
formuojasi svajonės ir vaizdiniai profesinės karjeros aspektu. Todėl ugdytojų pagalba yra itin svarbi paaugliams iš vaikų globos namų, kurie neturi šeimos, pastovaus bendravimo, tėvo/mamos autoriteto ir pan. Tokia ugdytojų veikla, padedant kurti profesinės karjeros vizijas yra prielaida paauglių asmeninei ir socialinei kompetencijoms, kurios yra būtinos profesinės karjeros procese, ugdytis. Taigi galime daryti prielaidą, jog pedagogai įtakoja paauglių profesinės karjeros vizijos kūrimuisi.

Apibendrinimas. Išanalizavus mokslinę literatūrą, galime teigti, jog pedagoginiai veiksniai yra specifinė profesinės karjeros viziją lemiančių veiksnių grupė. Pedagoginiai veiksniai – tai ugdymas ir jo rezultatai (žinios, gebėjimai, vertybės). Ugdytojai yra vienas iš pagrindinių pedagoginių veiksnių komponentų, padedančių paaugliams kurti savo profesinės karjeros vizijas. Jie padeda įgyti žinių, įgūdžių, formuojasi svajonės ir vaizdiniai profesinės karjeros vizijos aspektu.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4281 žodžiai iš 8487 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.