Pagrindiniai filosofijos kilmės šaltiniai
5 (100%) 1 vote

Pagrindiniai filosofijos kilmės šaltiniai

LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS

VALSTYBINIO VALDYMO FAKULTETAS

FILOSOFIJOS KATEDRA

Jurgita Mirauskaitė

Vakarinio sk. Teisės ir valdymo studijų programos 216 gr. studentė

PAGRINDINIAI FILOSOFIJOS KILMĖS ŠALTINIAI

Rašto darbas

Darbo vadovas- Asist. Irmantas Baltūsis

Vilnius 2003

PAGRINDINIAI FILOSOFIJOS KILMĖS ŠALTINIAI

Filosofijos kilmė

Filosofijos kilmės sudėtingumas. Klausti filosofijos kilmės galima dvejopai: galima ieškoti jos laikinės pradžios ir galima žvelgti į jos nuolatinę tėkmę. Pirmuoju atveju norime suprasti, kada ir kur yra prasidėjusi filosofija kaip istorinė apraiška arba „ mąstymo kultūra“ .Antruoju atveju stengiamės atskleisti tą sritį, iš kurios kaip iš kokio šaltinio teka filosofija kaip žmogiškojo būvio apraiška. Pradžia yra istorinis įvykis, turintis daugiau ar mažiau tikslų kalendorinį metą, kuriuo prasideda ir juo baigiasi. O kilmė nusako trunkančią paskatą, kuri paskatintajame būna kaip jo pagrindas. Kilmė yra nuolatos dabartinė ir tuo pačiu nepraeinanti, todėl ji yra ne istorinė, o esminė apraiška. Kyla klausimas dėl filosofijos: ar ji yra sykį kilusi ir pasilikusi,ar ji kyla kiekvieną kartą vis iš naujo?

Filosofija- išminties meilė; kuklus vardas,nes patys išminčiai esą,pasak Platono, tik dievai; žmogus galįs išminties tik siekti ir dėl to būti tik jos( filosofijos) draugas.

Jei kalbėtume apie istorinę filosofijos pradžią, nukeldami į VI šimtmetį pr. Kr. Graikijon, tai nusakytume tik vakarietiškos filosofijos pradžią, o ne filosofijos apskritai, nes kaip žmogiškojo būvio apraiška neturi laikinės pradžios, o tik esminę kilmę. Ji prasideda ne istorijoje, o su istorija.

Žmogus filosofuoja net nežinodamas, kad filosofuoja. Susimąstymas ar apmąstymas stovi pačioje žmogaus būvio pradžioje kaip jo tapsmo gairė. Taip vis dažniau į mūsų pasąmonę skverbiasi filosofijos esminės kilmės klausimas. Čia ieškoma šaltinio, iš kurio filosofija nuolatos teka, pagrindo, kuris ją laiko bei istorijos eigoje neša, paskatos, kuri žadina mąstantįjį filosofiškai klausti.

Viena filosofija nuo kitos skiriasi ne tiek turiniu, kiek iš kokio pagrindinio patyrimo ji kyla ir kaip ji į ši patyrimą sureaguoja.

Filosofijos kilmė nėra vienalytė. Ji apima tris pradmenis arba tris pagrindinius pergyvenimus bei patyrimus, tai filosofijos kilimas iš nuostabos, filosofijos kilimas iš abejonės ir filosofijos kilimas iš kančios- esminė filosofijos kilmė. kurie akstina žmogų klausti ir taip kildina filosofiją. Negalime sakyti kategoriškai, kad negalėtų būti tokių šaltinių ir daugiau. Kadangi dar yra toks filosofijos santykis su dviem dalykais, tai būtent su mitologija ir su klausimu, kurie ne kartą buvo taip pat laikomi filosofijos šaltiniais.

Truputį pabandysiu šį santykį apibūdinti. XIX a. pozityvizmas atstovavo pažiūrai, kad graikų filosofija kilus iš lūžio su mitologija. Filosofija yra loginio mąstymo pergalė rungtynėse su mitiniu vaizdavimusi. Filosofija nėra mitologijos nutraukimas, o savotiškas jos pratęsimas. ir šita prasme filosofija nėra lūžis su mitologija, nes mitų pradų yra kiekvienoje filosofijoje. Kyla klausimas: kas yra mitas? Mitas yra suprantamas ne kaip tikrovinis įvykis, nes jei būtų suprantamas kaip tikrovinis įvykis,tai jis neatliktų savo uždavinio, kuriam buvo sukurtas. Filosofijos uždavinys yra įžvelgti bendrinę idėją ir nusakyti ją filosofine ištara. Mitas yra amžinas savo prasme, dėl to filosofija negali būti nei mitologijos paneigimas, nei jos pratęsimas. Ji tik apibendrina tai kas mite slypi. Kalbėti apie filosofijos kilmę iš mitologijos yra tautologija: pati mitologija yra viena iš filosofavimo lyčių.

O kas dėl klausimo, tai filosofija iš klausimo kylanti ir klausimu išsisemianti. Klausimu gyvena ir metafizika, kurios pradžioje stovi klausimas, kas esanti pradžia. Klausimas irgi yra filosofavimo lytis, bet ne filosofavimo kilmės šaltinis. Mes filosofuojame klausdami. Tačiau, kad klaustume, turime turėti daug prielaidų, kurių nesant mes iš viso neklaustume. Klausimą galima laikyti pradine filosofavimo ištara. Be to, jį kaip filosofavimo šaltinį paneigia neklausančiosios būklės tikrovė žmogaus būvyje.

Filosofijos kilimas iš nuostabos. Pirmasis iš pagrindinių patyrimų, kurie suardo neklausiančiąją būklę ir pažadina klausimą, yra nuostaba. Nuostaba turi galios sugriauti užsiėmimo ir buvimo tapatybę, atskleisdama buvimo matmens skirtingumą nuo užsiėmimo matmens. Nuostaba, pasak Hegelio, yra žmogiškosios dvasios atbudimas „ iš atbukimo bei apdujimo“; tai jos atpalaidavimas „ nuo tiesioginio grynai praktinio santykio su pasauliu“ ir atsitraukimas nuo savo pačios „pavienio būvio“, kad paregėtų tai, kas bendra, esmiška ir pastovu. Nuostabos ištiktam žmogui pasaulis atsiskleidžia kaip dvimatis: lėkštumas kaip būsena yra nuostabos pakeičiama gelmės sąmonė. Kasdienybės akivaizdumas dingsta, ir būties aiškumo tariamybė išnyra kaip aiški apgaulė.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 780 žodžiai iš 2214 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.