Paklausa ir pasiūla
5 (100%) 1 vote

Paklausa ir pasiūla

Paklausa ir pasiūla. Paklausos analizė ir įvertinimas. Elastingumas.

Paklausos ir pasiūlos esmė

Paklausa – prekės (ar paslaugos) kiekio, kurį pirkėjai nori ir gali nusipirkti per tam tikrą laiką ryšys su prekės (paslaugos) kaina, kai visi kiti paklausą veikiantys veiksniai nesikeičia.

Prekės paklausa – ne vienkartinis aktas, bet nuolat vykstantis procesas prekių ir paslaugų rinkoje, kurrį galima apibūdinti prekių (paslaugų) srautu per laiko vienetą.

Mums, kaip vadybininkams, svarbu žinoti prekių paklausos srautą per trumpesnį laikotarpį – mėnesį, savaitę. Tuo tarpu parduotuvės savininkui – tam tikromis valandomis.

Prekių paklausa suinteresuota ir vyriausybė, nes nuo jos kiekio priklauso mokesčių suma, taigi ir biudžeto pajamos.

Remiantis paklausa galima spręsti ir apie bendrą krašto būklę. Jai didėjant, didėja ir ekonominis aktyvumas ir atvirkščiai.

Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru įsigyti konkrečią prekę, jai pirkti reikia ir turėti pakankamai pinigų. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja ne tik kaina, bet ir kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis, mada ir kiti veiksniai.

Nors prekių paklausa santykinai savarankiška, bet ji negali egzistuoti be prekių pasiūlos.

Pasiūla – prekių bei paslaugų kiekis, kurį gali pasiūlyti gamintojai už tam tikrą kainą per tam tikrą laikotarpį.

Paklausos – pasiūlos grandinėje svarbiausias vaidmuo tenka paklausai, nes nuo jos priklauso gamybos apimtis, didėjimo tempas, struktūra. Matematiškai prekės paklausa aprašoma paklausos funkcija.

Paklausos funkcija vadiname paklausos priklausomybę nuo ją lemiančių veiksnių

QX =f(PX, PY…PZ,Y,T,A…);

QX –X prekės paklausos kiekis,

PX – X prekės kaina;

PY…PZ – kitų prekių kainos;

Y –pirkėjų piniginės pajamos;

T – skonis ir mada;

A – reklama

… – kiti veiksniai.

Tai labai supaprastinta paklausos funkcija. Apie ją lemiančius veiksnius kalbėsim truputį vėliau. Apibūdinsime paklausos rūšis.

Paklausos rūšys

Skiriama faktinė ir laukiama (prognozuojama) paklausa.

Faktinė prekių (paslaugų) paklausa – pirkėjų nupirktos prekės per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar pinigai sumokėti ar jos parduotos kreditan.

Laukiama paklausa – tai būsimos prekių paklausos prognozė. Ji remiasi faktinės paklausos analize, tačiau daugelis paklausos veiksnių sunkiai numatomi, todėl galimos klaidos, laukiamos paklausos neatitikimas faktinei paklausai būsimame laikotarpyje.

Vadybininkams ypač rūpi būsima paklausa, ji reikšmingesnė verslo įmonei, nes jos darbo sėkmė priklauso nuo būsimos paklausos prognozių tikslumo. Tada verslo įmonės gali pasiruošti gamybos padidinimui arba sumažinimui, laiku pakeisti gaminamos produkcijos asortimentą, užsakyti reikiamas žaliavas, įrengimus ir t.t.

Galima išskirti tiesioginę ir išvestinę (netiesioginę) prekių paklausą.

Tiesioginę prekių paklausą sudaro vartojimo reikmenys, skirti betarpiškam pirkėjo vartojimui. Pastaroji skirstoma į trumpalaikio vartojimo prekes (maistas, rūbai, avalynė ir t.t.) ir ilgalaikio vartojimo prekes (gyvenamieji namai, automobiliai, šaldytuvai, skalbimo mašinos).

Išvestinė paklausa apibūdina gamybos priemonių paklausą. Ji priklauso nuo tiesioginės prekių paklausos, kuriom pagaminti reikalingi resursai. Pavyzdžiui: jei sumažėja paklausa batams, tai sumažėja paklausa ir odai.

Faktinės ir laukiamos, tiesioginės ir išvestinės, trumpalaikio ir ilgalaikio vartojimo prekių paklausos išskyrimas turi labai svarbią praktinę reikšmę, nes nuo to priklauso paklausos veiksnių poveikis prekių, kurias perka pirkėjas, kiekiui.

Paklausos dėsnis ir veiksniai, nuo kurių priklauso paklausa.

Kaip jau anksčiau minėta, paklausos funkcija vadiname jos priklausomybę nuo ją lemiančių veiksnių.Tarp šių veiksnių galime paminėti ir tokius, kaip reklama, prekės kokybė, kurie gali būti svarbūs nagrinėjant atskirų prekių paklausą.

Jeigu nagrinėjame priklausomybę tarp prekės kiekio ir prekės kainos, kai visi kiti veiksniai išlieka nepasikeitę, tai tokiu atveju paklausos analizėje taikoma „ceteris paribus“ terminas, kuris sako, kad visi veiksniai, išskyrus vieną laikomi pastoviais.

QX=f(PX)

Ši funkcija rodo prekė s kainos ir prekės kiekio, kurį pirkęjas nori ir gali pirkti, priklausomybę. Šią priklausomybę apibūdina paklausos dėsnis.

Paklausos dėsnis – tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant:

∂QX∕∂PX <0

Mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais‘ antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus.

Galima įsivaizduoti, kad paklausos dėsnis aprašo individualaus pirkėjo, kurio pajamos yra pastovios, elgesį rinkoje: pirkėjas nori daugiau pirkti pigesnių šios prekes vienetų. Pirkėjo reakciją į skirtingas kainas galima pavaizduoti paklausos lentelėje:

Paklausos lentelė

Variantai Kaina(P)

Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis(q) vnt./mėn.

A 10 3

B 8 4

C 6 5

D 4 6

E 2 7

Lentelės duomenys rodo, kad kiekvieną kainą atitinka tam tikras prekių kiekis, kurį pirkėjas gali pirkti kas mėnesį.

Paklausos kiekis – prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai nekintami.

Geometrinis paklausos modelis, vaizduojantis paklausos kiekio (Q) ir kainos (P) tarpusavio priklausomybę , esant ceteris paribus, vadinamas paklausos kreive.

Koordinačių sistemoje vertikalioje ašyje pažymėjus kainą (P), o horizontalioje – prekių paklausą (Q) per mėnesį, galima nubrėžti:



P

Lt/vnt.

10

8

6

4

2 0

2 3 4 5 6 7 8 q, vnt./mėn.

Paklausos kreivė

Daugelio prekių paklausos kreivę yra žemėjanti. Neigiamas paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į kainos pokyčius: mažesnė kaina atitinka didesnį paklausos kiekį q, o mažesnę reikšmę q – didesnė kaina. Paklausos kreivė taip pat rodo maksimalią kainą, kurią pirkėjas pasirengęs sumokėti už įvairius prekės kiekius.

Pasikeitus bet kuriam iš veiksnių, kurie buvo priimti kaip ceteris paribus, brėžiant paklausos kreivę, kesis prekės paklausa, ji gali didėti arba mažėti. Jei paklausa didėja, kreivė slenkasi į dešinę, o jei mažėja – į kairę. Tai vadinama paklausos pokyčiais.

Panagrinėsime įvairių veiksnių poveikį X prekės paklausai.

Kitų prekių kainų pasikeitimai.

Tai apibūdins paklausos funkcija:

QX= f(PX, PY…PZ,Y,T,A…)

Šio veiksnio įtaka X prekių paklausai priklausys nuo to, kokia priklausomybė yra tarp prekės X, ir prekės, kurios kaina pasikeitė. Vartotojų požiūriu, prekės skirstomos į dvi grupes: prekes substitutus, ir prekes komplementus.

Prekės substitutai – tai tokios prekės, kurias vartotojas gali pakeisti vieną kita, tenkindamas tą patį poreikį. Tai būna dažniausiai panašios prekės (apelsinai ir mandarinai) arba tos pačios rūšies, bet skirtingų savybių ir kokybės prekės (skirtingos skalbimo miltelių rūšys).

Pastebėtas dėsningumas: kuo mažesnė substituto kaina, lyginant su pakeičiamos prekės kaina, tuo didesnė tikimybė, kad pirkėjai skirs pirmenybę šios prekės pakaitalui. Substituto kainai mažėjant, mažėja X prekės paklausa. Pavyzdžiui, dauguma pirkėjų perka tirpią kavą, nes ji pigesnė už natūraliąją.

Jeigu prekėms substitutams kainos padidėja, tai pirkėjai grįžta prie pakeistų prekių. Substitutui brangstant, paklausa prekei X didėja.

Prekių vartojimo substitucija priklauso nuo pirkėjo pajamų. Dideles pajamas gaunančiom šeimom prieinama ir natūrali kava, nes ji yra sveikiau. Taip pat pakeitimo galimybes dažnai nulemia vartotojų skoniai. Todėl ne visiems apelsinai ir mandarinai yra pakaitalai.

Bet yra nemažai prekių, kurių vartojimas neįmanomas be kitų prekių. Pavyzdžiui, kompiuterio neįmanoma naudoti be monitoriaus.

Dvi ar daugiau prekių, kurios viena kita papildo arba negali būti naudojamos vienos be kitų, vadinamos prekėmis komplementais. Tarp prekių komplementų kainos ir paklausos yra ryšys: komplemento kaina padidėja, tai X prekės paklausa sumažėja ir atvirkščiai. Minėti dėsningumai tarp kainų pokyčio ir prekių substitutų bei komplementų paklausos galioja, jeigu kitos sąlygos nekinta. Jeigu didėja gyventojų pajamos sparčiau, nei kyla prekių komplementų kainos arba sukuriamos naujos, žymiai pigesnės prekės komplementai, tai paklausa X prekei gali padidėti.

Vartotojų pajamų pasikeitimas. Keičiantis šiam veiksniui, paklausą apibūdina funkcija:

QX =f(PX,PY…Pz,Y,T,A…)

Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir normalios kokybės, brangesnes prekes. Kaip parodyta grafike, paklausos kreivė d vaizduoja pradinį pirkėjo pajamų lygį. Pajamoms išaugus, pirkėjai gali pirkti už tą pačią kainą daugiau tos rūšies prekės vienetų. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa prekei išauga, nes padidėja pajamos. Paklausos padidėjimą rodys paklausos kreivės poslinkis į dešinę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1382 žodžiai iš 4389 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.