Paklausa veiksmingoms normoms
5 (100%) 1 vote

Paklausa veiksmingoms normoms

1121

Turinys

1. Dominuojančios sociologinėje teorijoje normų sampratos

kritika………… 3

2. Colemano normos

apibrėžimas………………………………………………………..

…. 3

3. Skirtumai tarp

normų……………………………………………………………..

…………… 3

4. Veiksmų eksternalumai ir paklausa

normai…………………………………………. 5

5. Coase apie negatyvių šalutinių pasekmių problemos sprendimą rinkos

metodais…………………………………………………………..

…………………………………… 6

6. Interesų struktūrų, kurias sukuria šalutinės veiksmo pasekmės, modeliai

lošimų teorijos priemonėmis: dviejų ir trijų veikėjų

atvejai………………………. 6

7. Normos sukuriančios pozityvias šalutines

pasekmes………………………….. 7

8. Normų socialinio efektyvumo

problema………………………………………………. 8

9. Galia, socialinis efektyvumas ir normų

pažeidinėjimas………………………… 9

1. Dominuojančios sociologinėje teorijoje normų sampratos kritika

Daug sociologinių teorijų priima normas kaip duotas ir neklausia kodėl

ir kaip jos kyla. Norma laikoma sistemos bruožu, o ne veikėju. Norma

sociologinėse teorijose leidžia aiškinti individų elgesį, bet tai užtikrina

tik perėjimą nuo makro prie mikro ir neleidžia grįžti atgal (pozityvistai).

Funkcionalistai normą nagrinėja iš vis tik makro lygyje. Norma imama kaip

aksioma, aiškinant ja socialinį elgesį, bet nepaaiškinant jos pačios. RPT

sistemas aiškina individų interesais, siekiant maksimizuoti naudą, jiems

normos sąvoka tampa nebenaudinga. Tačiau tokiu atveju yra skurdinama

teorija. Coleman normų nelaiko aksiomomis ir savo teorijoje nepriima jų

kaip duotų, o aiškina ie jų atsiradimą.

2. Colemano normos apibrėžimas

(1) Normos apibrėžia, ką tam tikri asmenys nustato kaip gera ir bloga

(2) jos tikslingai sukurtos (3) normos stiprinamos sankcijomis (4)

”laikantys” normą turi teisę taikyti sankcijas, kiti tai pripažįsta (5)

normos “taikiniai” į jas atsižvelgia veikdami ir pasveria jos

laikymosi/nesilaikymo kaštus ir naudą.

Norma – tai konsensusas, esantis sistemoje, kai kai teisė į elgesio

kontrolę priklauso kitiems asmenims, o ne tam asmeniui, kurį tai liečia.

3. Skirtumai tarp normų

Normų ir sankcijų pavyzdžiai:

(1) 3 metų vaikas, vaikšto su savo mama Berlyno šaligatviu ir numeta

popieriuką. Moteris, einanti šalia, už tai vaiką pabara ir ragina motiną

auklėti vaiką. Ta pati situacija New Yorke (NY). Moteris praeina pro šalį

ir nieko nesako, net nepastebi vaiko veiksmo. Šiame pavyzdyje iškyla keli

klausimai: kodėl moteris Berlyne mano turinti teisę barti vaiką ir motiną?

Kodėl tokioje pačioje situacijoje moteris NY nesielgia taip pat? Kodėl

moteris NY nesijaučia turinti teisę barti vaiko, o gal jos veikimo

stoka/trūkumas kyla ir kitų šaltinių?

(2) Organizacijoje, kurioje kava tiekiama nemokamai darbuotojams,

vienas jų, kuris geria arbatą nusileidžia žemyn su savo puodeliu prie

karšto vandens aparato. Arbatos pakelių nebėra, bet šis nenuliūsta ir

pasako kitam „tai dažnai nutinka, bet aš turiu pasiėmęs keletą arbatos

pakelių į savo kabinetą tokiam atvejui“. Kitas asmuo reaguoja nepritariamai

„tokie žmonės kaip tu, imantys arbatos pakeliu ir sukuriat problemą“. Čia

taip pat kyla klausimai:kodėl antrasis jaučia turįs teisę išreikšti

nepasitenkinimą? Kodėl pirmasis nereaguoja į šią pastabą? Kodėl jis priima

antrojo nepasitenkinimą, visiškai pripažindamas jo teisę pasinaudoti šia

sankcija?

(3) Aukštosios mokyklos studentė atėjo į vakarėlį ir pastebi, kad visi

aplinkui, įskaitant ir jos berną, rūko marihuaną. Aplinkiniai ją skatina

elgtis taip pat, nepatenkinti ir niekinantys jo nenorą. Jos nenoras

įtakotas žinojimo, kad jos tėvai tam nepritartų. Kyla klausimai apie

konfliktą: ar gali egzistuoti dvi konfliktiškos normos, valdančios tą patį

veikimą? Jei taip, tai kuri nustato, kuri iš jų valdys toliau? Jei

konfliktiškos normos pasirodo, kokioje situacijos vietoje jos kyla?

(4) Šiaurės vakarų Graikijoje tarp Sarakatsanų egzistuoja labai

stiprios normos. Kaip teigia Campbell „Vienoje labai vargingoje šeimoje,

tėvas atsisakė ginti savo sūnų už įžeidimą (apmėtė jį kitas mažas berniukas

mėšlu) parodydamas aplinkiniam negalėjimą apginti savo šeimos garbės. Tas

pats žmogus atrodo purvinas, šiukšlinas nepaisant kalbų apie jo

nepriekaištinga išvaizdą, o jo žmona kritikuojama už juokimąsi ir

pokštavimą, ir tai suprantama, kad ji gali būti kaltinama seksualiniu

nepadorumu. Nežiūrint, kad jų duktė yra dora ir nekalta, ją apjuodina jos

motinos nepadorumas, ir joks save gerbiantis vyras neprašys jos rankos“.

Šis pvz. kelia kl apie normų efektyvumą. Čia yra aiškios normatyvinės

sankcijos, kuriomis naudojasi kiti prieš įvairius šios šeimos veiksmus,

tačiau sankcijos pasirodo esančios mažiau efektyvios, nei kas nors gali

tikėtis.

(5) Vienose Izraelio kolonijose, tvirtos normos
reikalauja

bendruomenės vyrų melstis sinagogoje kiekvieną dieną. Vieni vyrai tai daro,

kiti ne. Šis pvz. iškelia konflikto tarp kasdienio gyvenimo poreikio ir

normų reikalavimų, problemą. Kaip normos išlieka susidūrusios su tokiu

konfliktu? Kaip normos yra palaikomos?

(6) Elias tiria normų evoliuciją domėdamasis Prancūzų provincijų stalo

manieromis, jis rašo apie etiketą. Elias parodo, kaip šios normos,

prasidedančios bjaurių veiksmų uždraudimu (tokių kaip kosėti ir spjaudytis

mėsos gabalais) baigiasi sudėtingiausiomis taisyklėmis. Be to normos yra

skirtingos skirtinguose soc grupėse, egzistuoja jų hierarchija, atitinkanti

soc statusą, viršunė- karaliaus kiemas. Kyla klausimas kodėl ir kaip normos

auga ir vystosi laike, kodėl manieros yra sudėtingesnės aukštesniuose soc

statusuose?

Taigi normos skirstomos pagal:

1) veiksmą: a) draudžiančios tam tikrą veiksmą, jos turi neigiamą

poveikį sistemoje, išstumdamos nepageidaujamus veiksmus. b) įgalinančios

tam tikrą veiksmą, turi teigiamą poveikį sistemoje, skatinančios

pageidaujamus veiksmus.

Norma gali būti tuo pat metu ir draudžianti ir įgalinanti.

2) veikėjus, interesą: a) disjunkcinė norma, kai normos taikiniai ir

normos beneficininkai yra skirtingos asmenų grupės; b) konjunkcinė norma,

kai normos taikiniai ir normos beneficininkai yra ta pati asmenų grupė,

t.y. kai normos beneficininkas ją taiko ir sau, arba kai normos taikinys

taip pat gauna naudos iš normos (taip pat yra ir beneficininkas).

Tam tikroje grupėje normos beneficininkų ir taikinių santykis gali

būti skirtingas (žr pav.) [pic]

a b c d e

A,b,c ir d atvejais, kai kurie asmenys tuo pat metu yra ir

naudotojai ir objektai. B atveju kai kurie naudotojai nėra objektai. Pvz.;

norma prieš seksą prieš vedybas, kurio laikosi ne tik nevedę asmenys –

objektai, bet ir vedę. C atveju yra objektų, kurie nėra naudotojai. Pvz.

normos susiję su bendruomenės įprastinėmis normomis yra nukreiptos ne tik į

bendruomenės narius- -objektus, bet ir į svetimus. D atveju kai kurie

naudotojai nėra objektai, ir kai kurie objektai – naudotojai.

3)pasirinkimo galimybę: a) arbitralios normos, kai asmenų grupė

išsirenka, koks veiksmas bus fokalinis (draudžiamas ar skatinamas), pvz bus

draudžiama važiuoti kaire, arba dešine kelio puse, t.y. nėra skirtumo kuria

važiuot, svarbu, kad kuria nors viena; b) esminės normos, kai labai svarbu,

kuris veiksmas bus fokalinis. Jos gali būti konjunkcinės (kalinio dilema)

ir disjunkcinės (šališkumo normos-nulinės sumos lošimas, kai vieni gali

gauti tiek, kiek gali pralošti kiti).

4. Veiksmų eksternalumai (šalutinės pasekmės) ir paklausa normai

Tam tikrų veiksmų šalutinės pasekmės būna teigiamos, kai duoda naudos

ir neigiamos, kai sukelia žalą. Gali būti, kad veiksmas duos teigiamą

šalutinį poveikį vienai asmenų grupei ir neigiamą kitai tuo pačiu metu.

Veiksmas turintis eksternalumų sukelia tam tikrą interesą žmonių, kurie

tuos eksternalumus patiria, tarpe. Problema: kaip sumažinti neigiamus

eksternalumus ir skatinti teigiamus. Viešosios gėrybės atveju tų veiksmų,

kurie sukelia teigiamus eksternalumus, vienam asmeniui kaštai gali būti

didesni, nei nauda. Todėl jis gali nebūti suinteresuotas to veiksmo

atlikti. Kai asmens veiksmas turi eksternalumą, galima spręsti

individualiomis priemonėmis problemą, siūlyti veikiančiam asmeniui mainus

to, kas jį sudomintų arba grasinti, bet čia problema, kad su visais

nesusitarsi. Taigi kai yra eksternalumas atsiranda interesas, kad tas

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1239 žodžiai iš 2471 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.