Turinys
1. Dominuojančios sociologinėje teorijoje normų sampratos
kritika………… 3
2. Colemano normos
apibrėžimas………………………………………………………..
…. 3
3. Skirtumai tarp
normų……………………………………………………………..
…………… 3
4. Veiksmų eksternalumai ir paklausa
normai…………………………………………. 5
5. Coase apie negatyvių šalutinių pasekmių problemos sprendimą rinkos
metodais…………………………………………………………..
…………………………………… 6
6. Interesų struktūrų, kurias sukuria šalutinės veiksmo pasekmės, modeliai
lošimų teorijos priemonėmis: dviejų ir trijų veikėjų
atvejai………………………. 6
7. Normos sukuriančios pozityvias šalutines
pasekmes………………………….. 7
8. Normų socialinio efektyvumo
problema………………………………………………. 8
9. Galia, socialinis efektyvumas ir normų
pažeidinėjimas………………………… 9
1. Dominuojančios sociologinėje teorijoje normų sampratos kritika
Daug sociologinių teorijų priima normas kaip duotas ir neklausia kodėl
ir kaip jos kyla. Norma laikoma sistemos bruožu, o ne veikėju. Norma
sociologinėse teorijose leidžia aiškinti individų elgesį, bet tai užtikrina
tik perėjimą nuo makro prie mikro ir neleidžia grįžti atgal (pozityvistai).
Funkcionalistai normą nagrinėja iš vis tik makro lygyje. Norma imama kaip
aksioma, aiškinant ja socialinį elgesį, bet nepaaiškinant jos pačios. RPT
sistemas aiškina individų interesais, siekiant maksimizuoti naudą, jiems
normos sąvoka tampa nebenaudinga. Tačiau tokiu atveju yra skurdinama
teorija. Coleman normų nelaiko aksiomomis ir savo teorijoje nepriima jų
kaip duotų, o aiškina ie jų atsiradimą.
2. Colemano normos apibrėžimas
(1) Normos apibrėžia, ką tam tikri asmenys nustato kaip gera ir bloga
(2) jos tikslingai sukurtos (3) normos stiprinamos sankcijomis (4)
”laikantys” normą turi teisę taikyti sankcijas, kiti tai pripažįsta (5)
normos “taikiniai” į jas atsižvelgia veikdami ir pasveria jos
laikymosi/nesilaikymo kaštus ir naudą.
Norma – tai konsensusas, esantis sistemoje, kai kai teisė į elgesio
kontrolę priklauso kitiems asmenims, o ne tam asmeniui, kurį tai liečia.
3. Skirtumai tarp normų
Normų ir sankcijų pavyzdžiai:
(1) 3 metų vaikas, vaikšto su savo mama Berlyno šaligatviu ir numeta
popieriuką. Moteris, einanti šalia, už tai vaiką pabara ir ragina motiną
auklėti vaiką. Ta pati situacija New Yorke (NY). Moteris praeina pro šalį
ir nieko nesako, net nepastebi vaiko veiksmo. Šiame pavyzdyje iškyla keli
klausimai: kodėl moteris Berlyne mano turinti teisę barti vaiką ir motiną?
Kodėl tokioje pačioje situacijoje moteris NY nesielgia taip pat? Kodėl
moteris NY nesijaučia turinti teisę barti vaiko, o gal jos veikimo
stoka/trūkumas kyla ir kitų šaltinių?
(2) Organizacijoje, kurioje kava tiekiama nemokamai darbuotojams,
vienas jų, kuris geria arbatą nusileidžia žemyn su savo puodeliu prie
karšto vandens aparato. Arbatos pakelių nebėra, bet šis nenuliūsta ir
pasako kitam „tai dažnai nutinka, bet aš turiu pasiėmęs keletą arbatos
pakelių į savo kabinetą tokiam atvejui“. Kitas asmuo reaguoja nepritariamai
„tokie žmonės kaip tu, imantys arbatos pakeliu ir sukuriat problemą“. Čia
taip pat kyla klausimai:kodėl antrasis jaučia turįs teisę išreikšti
nepasitenkinimą? Kodėl pirmasis nereaguoja į šią pastabą? Kodėl jis priima
antrojo nepasitenkinimą, visiškai pripažindamas jo teisę pasinaudoti šia
sankcija?
(3) Aukštosios mokyklos studentė atėjo į vakarėlį ir pastebi, kad visi
aplinkui, įskaitant ir jos berną, rūko marihuaną. Aplinkiniai ją skatina
elgtis taip pat, nepatenkinti ir niekinantys jo nenorą. Jos nenoras
įtakotas žinojimo, kad jos tėvai tam nepritartų. Kyla klausimai apie
konfliktą: ar gali egzistuoti dvi konfliktiškos normos, valdančios tą patį
veikimą? Jei taip, tai kuri nustato, kuri iš jų valdys toliau? Jei
konfliktiškos normos pasirodo, kokioje situacijos vietoje jos kyla?
(4) Šiaurės vakarų Graikijoje tarp Sarakatsanų egzistuoja labai
stiprios normos. Kaip teigia Campbell „Vienoje labai vargingoje šeimoje,
tėvas atsisakė ginti savo sūnų už įžeidimą (apmėtė jį kitas mažas berniukas
mėšlu) parodydamas aplinkiniam negalėjimą apginti savo šeimos garbės. Tas
pats žmogus atrodo purvinas, šiukšlinas nepaisant kalbų apie jo
nepriekaištinga išvaizdą, o jo žmona kritikuojama už juokimąsi ir
pokštavimą, ir tai suprantama, kad ji gali būti kaltinama seksualiniu
nepadorumu. Nežiūrint, kad jų duktė yra dora ir nekalta, ją apjuodina jos
motinos nepadorumas, ir joks save gerbiantis vyras neprašys jos rankos“.
Šis pvz. kelia kl apie normų efektyvumą. Čia yra aiškios normatyvinės
sankcijos, kuriomis naudojasi kiti prieš įvairius šios šeimos veiksmus,
tačiau sankcijos pasirodo esančios mažiau efektyvios, nei kas nors gali
tikėtis.
(5) Vienose Izraelio kolonijose, tvirtos normos
reikalauja
bendruomenės vyrų melstis sinagogoje kiekvieną dieną. Vieni vyrai tai daro,
kiti ne. Šis pvz. iškelia konflikto tarp kasdienio gyvenimo poreikio ir
normų reikalavimų, problemą. Kaip normos išlieka susidūrusios su tokiu
konfliktu? Kaip normos yra palaikomos?
(6) Elias tiria normų evoliuciją domėdamasis Prancūzų provincijų stalo
manieromis, jis rašo apie etiketą. Elias parodo, kaip šios normos,
prasidedančios bjaurių veiksmų uždraudimu (tokių kaip kosėti ir spjaudytis
mėsos gabalais) baigiasi sudėtingiausiomis taisyklėmis. Be to normos yra
skirtingos skirtinguose soc grupėse, egzistuoja jų hierarchija, atitinkanti
soc statusą, viršunė- karaliaus kiemas. Kyla klausimas kodėl ir kaip normos
auga ir vystosi laike, kodėl manieros yra sudėtingesnės aukštesniuose soc
statusuose?
Taigi normos skirstomos pagal:
1) veiksmą: a) draudžiančios tam tikrą veiksmą, jos turi neigiamą
poveikį sistemoje, išstumdamos nepageidaujamus veiksmus. b) įgalinančios
tam tikrą veiksmą, turi teigiamą poveikį sistemoje, skatinančios
pageidaujamus veiksmus.
Norma gali būti tuo pat metu ir draudžianti ir įgalinanti.
2) veikėjus, interesą: a) disjunkcinė norma, kai normos taikiniai ir
normos beneficininkai yra skirtingos asmenų grupės; b) konjunkcinė norma,
kai normos taikiniai ir normos beneficininkai yra ta pati asmenų grupė,
t.y. kai normos beneficininkas ją taiko ir sau, arba kai normos taikinys
taip pat gauna naudos iš normos (taip pat yra ir beneficininkas).
Tam tikroje grupėje normos beneficininkų ir taikinių santykis gali
būti skirtingas (žr pav.) [pic]
a b c d e
A,b,c ir d atvejais, kai kurie asmenys tuo pat metu yra ir
naudotojai ir objektai. B atveju kai kurie naudotojai nėra objektai. Pvz.;
norma prieš seksą prieš vedybas, kurio laikosi ne tik nevedę asmenys –
objektai, bet ir vedę. C atveju yra objektų, kurie nėra naudotojai. Pvz.
normos susiję su bendruomenės įprastinėmis normomis yra nukreiptos ne tik į
bendruomenės narius- -objektus, bet ir į svetimus. D atveju kai kurie
naudotojai nėra objektai, ir kai kurie objektai – naudotojai.
3)pasirinkimo galimybę: a) arbitralios normos, kai asmenų grupė
išsirenka, koks veiksmas bus fokalinis (draudžiamas ar skatinamas), pvz bus
draudžiama važiuoti kaire, arba dešine kelio puse, t.y. nėra skirtumo kuria
važiuot, svarbu, kad kuria nors viena; b) esminės normos, kai labai svarbu,
kuris veiksmas bus fokalinis. Jos gali būti konjunkcinės (kalinio dilema)
ir disjunkcinės (šališkumo normos-nulinės sumos lošimas, kai vieni gali
gauti tiek, kiek gali pralošti kiti).
4. Veiksmų eksternalumai (šalutinės pasekmės) ir paklausa normai
Tam tikrų veiksmų šalutinės pasekmės būna teigiamos, kai duoda naudos
ir neigiamos, kai sukelia žalą. Gali būti, kad veiksmas duos teigiamą
šalutinį poveikį vienai asmenų grupei ir neigiamą kitai tuo pačiu metu.
Veiksmas turintis eksternalumų sukelia tam tikrą interesą žmonių, kurie
tuos eksternalumus patiria, tarpe. Problema: kaip sumažinti neigiamus
eksternalumus ir skatinti teigiamus. Viešosios gėrybės atveju tų veiksmų,
kurie sukelia teigiamus eksternalumus, vienam asmeniui kaštai gali būti
didesni, nei nauda. Todėl jis gali nebūti suinteresuotas to veiksmo
atlikti. Kai asmens veiksmas turi eksternalumą, galima spręsti
individualiomis priemonėmis problemą, siūlyti veikiančiam asmeniui mainus
to, kas jį sudomintų arba grasinti, bet čia problema, kad su visais
nesusitarsi. Taigi kai yra eksternalumas atsiranda interesas, kad tas