Paliatyvi pagalba
5 (100%) 1 vote

Paliatyvi pagalba

TURINYS

ĮVADAS 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA 9

1.1 PALIATYVIOS PAGALBOS SAMPRATOS ATSIRADIMAS 9

1.2 PALIATYVIOS PAGALBOS APIBRĖŽIMAS 9

1.3 PALIATYVIOS PAGALBOS TIKSLAS IR PRINCIPAI 10

1.4 PALIATYVIOS PAGALBOS ORGANIZAVIMO FORMOS 12

1.5 KODĖL NEPAKANKA PALIATYVIOS PAGALBOS BENDRO PROFILIO LIGONINĖSE? 13

1.6 SITUACIJOS ANALIZĖ, PROBLEMOS AKTUALUMO POŽIŪRIU LIETUVOJE 15

1.6.1 GYVENTOJŲ SENĖJIMAS…………………………………………………………………………………………………………………………15

1.6.2 SERGAMUMO IR MIRTINGUMO DIDĖJIMAS…………………………………………………………………………………………………18

1.6.3 STACIONARINES SLAUGOS PASLAUGAS TEIKIANČIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ UŽIMTUMAS……….19

1.6.4 TERMINALINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ PACIENTŲ POREIKIAI………………………………………………………………………20

1.6.5 ŠEIMA IR LIGONIS KAIP VISUMA………………………………………………………………………………………………………………22

1.7 PALIATYVI PAGALBA LIETUVOJE IR EUROPOJE 26

1.8 PALIATYVIĄ PAGALBĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISINIAI AKTAI 29

1.9 SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO INTERDISCIPLININĖJE KOMANDOJE 32

2.TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 35

3. TYRIMO REZULTATAI IR TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS 37

3. 1. TIRIAMOJO KONTINGENTO APIBŪDINIMAS…………………………………………………………………………………………………37

3.2 PALIATYVIOS PAGALBOS POREIKIS KAUNO MIESTE………………………………………………………………………………………39

3.2.1.Sunkiai sergančių pacientų fiziologiniai poreikiai……………………………………………………………………………….39

3.2.2Sunkiai sergančių pacientų psichologinių – fiziologinių poreikių sąveika……………………………………………….44

3.2.2. Dvasiniai poreikiai…………………………………………………………………………………………………………………………49

3.2.3. Paramos slaugantiesiems poreikis……………………………………………………………………………………………………50

3.2.4. Paslaugos, kurias gauna šiuo metu sunkiai sergantys pacientai…………………………………………………………..50

3.2.5. Paslaugos, kurių pageidauja sunkiai sergantys pacientai……………………………………………………………………52

3.3. KIEK SUNKIAI SERGANTYS RESPONDENTAI INFORMUOTI APIE PALIATYVIĄ PAGALBĄ………………………………………55

IŠVADOS 57

REKOMENDACIJOS 58

LITERATŪRA 59

PRIEDAI 61

Zusammenfassung

Mickevičiūtė A. „Der Bedarf an palativer Betreuung in Kaunas in Bezug auf Schwerkranke“, Abschlussarbeit als Bachelor, die wissenschaftliche Leiterin – L.Danusevičiene; Akademie für Medizin in Kaunas, die Fakultät für Pflege, Lehrstuhl der Pflege und Versorgung. – Kaunas, 2006.

Ziel der Arbeit ist: den Bedarf der palativen Betreuung in der Stadt Kaunas einzuschätzen.

Aufgaben:

1. Analyse des Bedarfs an der palativen Betreuung (theoretisch)

2. Untersuchung des Bedarfs an der palativen Betreuung in Kaunas (empirisch)

3. Herausfinden, wie weit die Schwerkranken über die palative Betreuung informiert sind (empirisch).

Untersuchungsmethoden: es wurde eine quantitative Untersuchung von mir durchgeführt, um den Bedarf an der palativen Betreuung in Kaunas in Bezug auf Schwerkranke zu schätzen. Als zu Untersuchenden wurden die Patienten auserwählt, die an Bluterkrankungen, bösartigen Tumoren, neuro-motorischen Krankheiten leiden. Eine anonyme Umfrage ist im Januar – April 2006 durchgeführt worden. Daran haben sich 113 Patienten beteiligt, die in Kaunas wohnhaft sind und bei der Praxis „Corpus sanum“ angemeldet sind. Für die Analyse wurden 60 Respondenten auserwählt; und zwar diejenigen, die ihren Gesundheitszustand als schlecht und sehr schlecht fanden. Die Angaben wurden anhand des Programms SPSS 13.0 for Windows bearbeitet.

Ergebnis. Der Bedarf an palativer Pflege wird deutlich durch:

Den physischen Zustand der Schwerkranken: Schmerzen – 75%; Ersticken – 51%; Übelkeit – 19%; Probleme des Sich-Entlehrens – 35%; Wunden am Körper vom langen Liegen – 25%; Keine Bewegungsfreiheit – 45%;Schlafstörungen – 41%.

Besonderheiten des psycho-sozialen Zustands – 52% Depression; erschwertes Sich-Abfinden mit der Diagnose – 51%; Das Gefühl der Lästigkeit – 38%; Probleme im Umgang mit Menschen – 38%; das Gefühl der Isoliertheit, Absonderung – 19%.

Ein scharfer Gegensatz besteht zwischen der Nachfrage und dem Angebot den Schwerkranken an Hilfeleistungen: erhalten keine Hilfeleistungen – 75%; möchten gerne die Hilfeleistungen der interdisziplinären Gruppe bekommen – 72%

Besitzen keine Information über die palative Hilfe – 86,4%

Schlussfolgerungen. Die Untersuchung hat Folgendes ergeben:

1. Besonderheiten des Gesundheitszustandes und die Komplexität der Bedürfnisse, die von der interdisziplinären Gruppe für palative Betreuung, bestehend aus einem Pfleger, Geistlichen, Psychologen, Sozialbeamten und anderen Fachleuten, – je nach Bedarf –gedeckt werden können.

2. Die Last der Pflege fällt meistens auf die Schulter der Kinder oder die des Ehegatten.
Aus diesem Grund muss das System so funktionieren, dass auch sie eine gewisse Hilfe erhalten, denn von ihrem Gesundheitszustand ist der Wohlstand der Schwerkranken stark abhängig.

3. Es besteht ein scharfer Gegensatz zwischen der Nachfrage und dem Angebot den Schwerkranken an Hilfeleistungen, deswegen soll man die Infrastruktur der Hilfeleistungen stark entwickeln, wobei man die größte Aufmerksamkeit der meist verletzbaren Gruppe unserer Gesellschaft – alleinstehenden schwer kranken Menschen – schenken.

4. Information über palative Hilfe/Betreuung erreicht den größten Teil der Patienten nicht.

SANTRAUKA

Mickevičiūtė A. „Paliatyvios pagalbos poreikis Kauno mieste, sunkiai sergančių pacientų požiūriu”, bakalauro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė L. Danusevičienė; Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2006

Darbo tikslas – įvertinti paliatyvios pagalbos poreikį Kauno mieste.

Uždaviniai:

1. Teoriškai išnagrinėti paliatyvios pagalbos poreikį;

2. Empyriškai išnagrinėti paliatyvios pagalbos poreikį Kauno mieste;

3. Empyriškai išnagrinėti kiek sunkiai sergantys pacientai informuoti apie paliatyvią pagalbą.

Tyrimo metodika: siekiant įvertinti paliatyvios pagalbos poreikį Kauno mieste, sunkiai sergančių pacientų požiūriu, atliktas kiekybinis tyrimas. Tiriamuoju kontingentu pasirinkti kraujo sistemos ligomis, piktybiniais navikais, neuromotorinėmis ligomis sergantys pacientai. Anoniminė anketinė apklausa buvo atlikta 2006 m. sausio – balandžio mėnesiais. Apklausoje dalyvavo 113 pacientų gyvenančių Kauno mieste ir lankančių šeimos kliniką„Corpus Sanum“. Duomenų analizei atrinkta 60 respondentų, kurie savo sveikatos būklę vertino kaip blogą ar labai blogą. Gauti duomenys buvo apdoroti naudojant statistinę duomenų apdorojimo programą SPSS 13.0 for Windows.

Rezultatai. Poreikį paliatyviai slaugai atskleidžia:

Sunkiai sergančių ligonių fizinė būklė – skausmas buvo būdingas 75%, dusulys – 51%, pykinimas – 19%, tuštinimosi, šlapinimosi problemos – 35%, pragulos – 25%, negalėjimas judėti – 45%, miego problemos – 41% respondentų.

Sunkiai sergančių pacientų psichosocialinės būsenos ypatumai – 52% apklaustųjų būdinga depresija, 51% sunku susitaikyti su ligos diagnoze, 38% – dėl sveikatos būklės jaučiasi našta , 38% – dėl sveikatos būklės kyla bendravimo problemų, jaučiasi atskirti, izoliuoti nuo aplinkos 19% apklaustųjų.

Didelis atotrūkis tarp sunkiai sergantiems ligoniams teikiamų paslaugų paklausos ir pasiūlos – 75% respondentų pažymėjo, kad šiuo metu jie negauna jokių paslaugų, 72% tiriamųjų pageidautų gauti interdisciplininės komandos paslaugas.

86,4% sunkiai sergančių ligonių informacijos apie paliatyvią pagalbą neturėjo.

Išvados. Tyrimo duomenys atskleidė:

1. Pacientų būklės ypatumus ir poreikių kompleksiškumą, kuriuos gali patenkinti paliatyvios pagalbos specialistų interdisciplininė komanda susidedanti iš slaugytojo, dvasininko, psichologo, socialinio darbuotojo, bei kitų specialistų atitinkamai pagal paciento poreikius,

2. Dažniausiai slaugymo našta tenka vaikams arba sutuoktiniui, todėl pagalbos sistema turi būti išvystyta ir artimiesiems, nes nuo jų savijautos priklauso sunkiai sergančių pacientų gerbūvis.

3. Tarp teikiamų paslaugų pasiūlos ir paklausos egzistuoja akivaizdus atotrūkis, todėl būtina vystyti paslaugų infrastruktūrą, atkreipiant ypatingą dėmesį į labiausiai pažeidžiamą visuomenės grupę – vienišus sunkiai sergančius žmones.

4. Didžiąją dalį sunkiai sergančių pacientų informacija apie paliatyvią pagalbą nepasiekia.

SANTRUMPOS

ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaiga

ES – Europos Sąjunga

KMU – Kauno medicinos universitetas

LR – Lietuvos Respublika

PP – Paliatyvi pagalba

PSDF – Privalomas sveikatos draudimo fondas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

TERMINŲ PAAIŠKINIMAS

Gyvenimo kokybė – tai multidimensinė sąvoka, apimanti daug gyvenimo aspektų. Gyvenimo kokybė yra žmogaus suvokimas apie savo vietą gyvenime, kuriam įtakos turi vertybių sistema, supanti kultūra, asmeniniai tikslai, požiūriai ir tarpusavio santykiai. Tai yra išsami, visapusiška koncepcija, apimanti individo fizinę sveikatą, psichologinę būseną, autonomijos lygį, socialinius santykius, asmenines vertybes ir svarbių aplinkos veiksnių poveikį.

Paliatyvi pagalba – aktyvi, visapusiška pacientų, sergančių nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. Pirmą vietą užima skausmo, kitų simptomų kontrolė, psichologinių, dvasinių, socialinių problemų sprendimas. Paliatyvios pagalbos tikslas – pasiekti kuo geresnę pacientų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybę.

Poreikis yra tai, ko reikia žmogui arba jo socialinei sistemai pagrįstai funkcionuoti tam tikroje situacijoje. Poreikis – tai nėra noras kažką gauti ar turėti, bet trūkumas, kuris kliudo žmogui ar sistemai vystytis arba tobulėti.

Terminalinė būklė – tai bet kurios ligos periodas, kuomet, nepaisant žinomų ir taikomų gydymo būdų, paciento būklė blogėja. Ligos progresavimas negali būti sustabdytas ir anksčiau ar vėliau baigiasi mirtimi per ribotą laiko periodą

ĮVADAS

Paliatyvi pagalba – medicinos mokslo ir praktikos šaka, besirūpinanti
pacientais, sergančiais aktyvia progresuojančia, toli pažengusia liga, kai prognozė ribota ir gydymo tikslas – gyvenimo kokybė. Paliatyvi pagalba reiškia tokią pagalbą, kuri apima visą asmenį – kūną, protą, dvasią – širdį ir sielą. Ji žiūri į mirimo procesą, kaip į natūralų ir asmeninį. Jos tikslas teikti geriausią gyvenimo kokybę, kokią galima tuo laiku. Paliatyvi pagalba integruoja psichologinius, socialinius, dvasinius ir religinius pacientų priežiūros aspektus [5].

Mes negalime žiūrėti į žmogų kaip į paprastą biologinę būtybę, kuriai niekuo jau nebegalime padėti, kuriai reikia tik anestezijos ir jos gyvenimas be reikalo tęsiamas. Kiekvienas pacientas yra asmenybė, kuri iki pat pabaigos gali gyvenimą paversti augimo ir laimėjimų patirtimi, gyventi kaip galima pilniau, tinkamai išnaudojant likusį laiką.

Liga ir mirtis visada bus neišvengiama ir sudėtinė žmogaus patirties dalis. Atsižvelgiant į tai daugelyje pasaulio valstybių paliatyvioji pagalba yra integruota į nacionalinę sveikatos sistemą, siekiant užtikrinti kuo geresnės kokybės paslaugas sunkiai sergantiems, mirštantiems pacientams, bei šalia esantiems šeimos nariams. Lietuva viena tų valstybių, kurioje mažai išplėtotos paslaugos mirštantiems pacientams. Galbūt todėl, kad nacionalinė sveikatos apsaugos sistema vis dar orientuota pagal senąją tradicinę medicinos aksiomą, jog sveikata yra ligų nebuvimas, o rūpinimasis ja suprantamas kaip ligų šalinimas. PSO teigia, kad sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų nebuvimas. Kadangi mūsų valstybėje visa sveikatos apsaugos sistema ir paslaugos nukreiptos tik į gydymą, užriby lieka sunkiai sergančio žmogaus gerbūvis iki mirties akimirkos.

Baltijos šalys priklauso seniausioms pasaulio valstybėms. Lietuvoje vis didėja vyresnio amžiaus žmonių, 2004 m. pradžioje vyresni, nei 60 m. žmonės sudarė 20,2 % visų šalies gyventojų [30]. Pagal Statistikos departamento prognozes iki 2020 m., vyresnio amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didės. Lietuvoje ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, didėja sergamumas lėtinėmis ligomis, daugėja vienišų žmonių vyresniame amžiuje, todėl šie pokyčiai kintančioje visuomenėje reikalauja plėsti paslaugas, formuoti visiškai naują požiūrį į mirštantį pacientą, suteikti jam ir jo šeimai visapusišką ir kokybišką sveikatos priežiūrą iki mirties.

Temos naujumas. Paliatyvi pagalba mūsų valstybėje yra inovacija, kuri kol kas susiduria su pasipriešinimu iš sveikatos apsaugos sistemos pusės. Apie PP ir jos poreikį kalba tik pavieniai entuziastai, o paprastam eiliniam žmogui šis terminas nežinomas. Šiuo metu Lietuvoje pamažu klojami pamatai šiai pagalbos sistemai ir egzistuoja tik pavieniai paliatyvios pagalbos elementai. Neatlikti epidemiologiniai probleminiai tyrimai, neįvertintas ir neįrodytas ne tik medicininis, socialinis, psichologinis, bet ir ekonominis naujos sistemos sukūrimo būtinumas.

Temos aktualumas. Mirties tema bus aktuali visada tol, kol egzistuos gyvybė žemėje. Ji neaplenkia mūsų, bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Ir kai žmogus stovi prie amžinybės slenksčio, jam reikalinga aplinkinių parama, paguoda, juk mirties akivaizdoje kiekvienas jaučia baimę, nerimą, nežinomybę. Mirtis yra unikalus procesas kuris sukelia stiprius išgyvenimus, palieka gilų pėdsaką artimųjų gyvenime. Įveikti tą paskutinį gyvenimo etapą gali būti labai sunku, todėl ligoniui ir jo šeimai reikia pagalbos. Be to, labai svarbu padėti artimiesiems tas likusias dienas branginti ir kuo įmanoma jas tikslingiau išnaudoti.

XXI amžius tampa gyvenimo kokybės gerinimo amžiumi. Anksčiau buvo kreipiamas dėmesys tik į paciento gyvenimo laiko prailginimą. Šiuo metu svarbiausias matas – pacientų gyvenimo kokybė, atkreipiant dėmesį į besikeičiančius jų poreikius, pagalbos tęstinumą, informaciją. Tai svarbu ir aktualu kiekvienam, nesvarbu kur mes gyvename.

Tyrimo tikslas – įvertinti paliatyvios pagalbos poreikį Kauno mieste.

Tyrimo tipas – kiekybinis tyrimas.

Tyrimo uždaviniai:

 Teoriškai išnagrinėti paliatyvios pagalbos poreikį.

 Empyriškai išnagrinėti paliatyvios pagalbos poreikį Kauno mieste.

 Empyriškai išnagrinėti kiek sunkiai sergantys pacientai yra informuoti apie paliatyvią pagalbą.

Tyrimo metodas – tyrimui bus naudojamas anketinės apklausos metodas. Tyrimo instrumentas – anoniminė, specialiai tyrimui sukurta anketa.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Paliatyvios pagalbos sampratos atsiradimas

Nuo senų laikų žmonija stengiasi pasiūlyti sergantiesiems ir mirštantiesiems tinkamą pagalbą ir palaikymą. Tačiau iki praėjusio šimtmečio vidurio medicinos mokslas dar nepajėgė veiksmingai malšinti skausmą ir kontroliuoti simptomus [17].

Gydymas vaistais nuo 1950 m. kartu su geresniu psichosocialiniu ir dvasiniu mirštančių pacientų poreikių suvokimu sudarė paliatyvios pagalbos paslaugų plėtros pagrindą. Paliatyvios pagalbos principai susiformavo ir buvo taikomi XX a. pabaigoje [22].

Pirmąją paliatyvios pagalbos ir slaugos ligoninę (prieglaudą), skirtą tik mirštantiesiems Prancūzijoje 1845 m. atidarė Jeanne Garnier [13].

Tikrąja modernaus paliatyviosios pagalbos ligoninių judėjimo steigėja laikoma Cicely Saunders. Cicely Saunders Londone, 1967 m. atidarė St.Christopher’s
pagalbos ligoninę. Tai buvo pirmasis šios srities modernus mokymas ir mokslinis darbas. Cicely Saunders skyrė savo profesinį ir asmeninį gyvenimą pacientų, sergančių mirtinomis ir progresuojančiomis ligomis, priežiūrai ir tyrimui. Ji visada gilinosi į specifinius ir unikalius kiekvieno paciento ir jo šeimos poreikius, ir nustatė, jog nesugebama tinkamai į juos reaguoti į juos. Cicely Saunders mokė teigti visapusę pagalbą pacientui, šeimai, pagalbą gedint, sudarant sutelktą specialistų komandą [17].

Modernių paliatyvios pagalbos ligoninių plėtra labai padidėjo nuo 1967 metų. Ši filosofija paplito visame pasaulyje, buvo taikoma daugeliui skirtingų kultūrų ir regionų. Tačiau nėra nei vieno paliatyvios pagalbos teikimo modelio, kuris tiktų visoms situacijoms, bet pagrindiniai paliatyvios pagalbos principai, kurie pabrėžia būtinybę atsižvelgti į kiekvieno paciento ir jo šeimos unikalius poreikius, yra universalūs. Būdai, kaip šiuos tikslus pasiekti, įvairiose šalyse ar net reginiuose skiriasi. Paliatyviąją pagalbą nereikėtų suvokti tik kaip tam tikros institucijos pagalbą. Tai greičiau pagalbos filosofija, kuri gali būti taikoma visoms sveikatos priežiūros sritims [13].

Paliatyvi pagalba yra teikiama visame pasaulyje, bet keliai ir metodai jos tikslams pasiekti kiekvienoje šalyje yra saviti, nes skirtingos kultūros turi skirtingus metodus padėti žmonėms jų gyvenimo pabaigoje.

1.2 Paliatyvios pagalbos apibrėžimas

Žodis paliatyvus kilęs iš lotynų kalbos žodžio pallium, kuris reiškia kaukę, apvalkalą arba apdangalą, apsiaustą [2]. Etimologiškai paliatyvi pagalba iš esmės yra nepagydomos ligos padarinių slėpimas ar apsiautimas apsiaustu tų, kurie yra palikti šaltyje, nes gydomoji medicina jiems padėti nebegali [22]. Oksfordo anglų kalbos žodynas šį terminą apibūdina taip – padėti, išvaduoti, netaikant gydymo. Tai yra aktyvios priežiūros teikimas asmeniui, kuriam įprasta medicinos pagalba jau nepajėgia padėti [17].

PSO 1990 metais paliatyviąją pagalbą apibrėžia kaip – „aktyvią, visapusišką, paciento, sergančio nepagydoma liga, priežiūrą. Svarbi skausmo, kitų simptomų bei psichologinių, socialinių, dvasinių problemų kontrolė. Paliatyviosios pagalbos tikslas yra pasiekti kuo geresnę pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę“ [22]. Šis apibrėžimas yra orientuotas į pacientą, pabrėžia įvairiapusę žmogaus prigimtį ir laiko gyvenimo kokybę aukščiausiu tikslu.

ES Ministrų Tarybos komiteto paliatyviosios pagalbos organizavimo rekomendacijoje (2003) Europos Sąjungos šalims dalyvėms pateikiamas paliatyvios pagalbos apibrėžimas, kuris evoliucionavo keletą metų ir priklausė nuo paliatyvios pagalbos plėtros įvairiose šalyse. Paliatyvioji pagalba apibūdinama kaip sritis, kuri nesistengia atsižvelgti į organus, amžių, ligos ar patologijos tipą, bet bando įvertinti galimą prognozę ir tenkinti specifinius individualaus paciento ir jo šeimos poreikius. Tradiciškai buvo laikoma, jog paliatyvioji pagalba tinkama tik tuo metu, kai mirtis neišvengiama. Dabar manoma, jog paliatyvioji pagalba gali daug padėti ir ankstyvų progresuojančios ligos stadijų metu. 2002 metais pateikiamas naujesnis PSO paliatyviosios pagalbos apibrėžimas, kuris labiau pabrėžia kentėjimo profilaktiką – „paliatyvioji pagalba – būdai, gerinantys gyvenimo kokybę pacientams ir jų šeimos nariams, susiduriantiems su problemomis, kylančiomis dėl gyvybei gręsiančių ligų, pasitelkiant profilaktiką, kentėjimų išvengimą ir sumažinimą, skausmo ir kitų (fizinių, psichosocialinių ir dvasinių) problemų ankstyvą atpažinimą, tikslų įvertinimą, gydymą bei sprendimą.“[22].

1.3 Paliatyvios pagalbos tikslas ir principai

Šiuolaikinis modernus paliatyvios pagalbos ligoninių judėjimas buvo įkurtas, remiantis prielaida, jog labai trūksta pagalbos mirštantiems žmonėms. Šio judėjimo pradininkų tikslas buvo situacijos gerinimas – jie stengėsi sukurti tokią filosofiją ir struktūrą, kuri garantuotų gerą sveikatos priežiūrą, pagrįstą tikėjimu, kad kiekviena žmoniškoji būtybė turi gauti užuojautą ir gerą priežiūrą, baigdama savo gyvenimą [17].

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2528 žodžiai iš 8382 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.