Palyginamasis pranašumas tarptautinėje prekyboje
5 (100%) 1 vote

Palyginamasis pranašumas tarptautinėje prekyboje

ĮVADAS

Tikslas: išsiaiškinti kuom naudingas palyginamasis pranašumas tarptautinėje prekyboje.

Uždaviniai: įsitikinti ar tikrai, kol egzistuoja atskirų šalių gamybos efektyvumo skirtumai, tol bet kuri šalis, dalyvaudama tarptautinėje prekyboje, gali gauti naudos, specializuotai gamindama jai palankią produkciją ir keisdama ją į produkciją, kurią pagamino kita šalis.LYGINAMOJO PRANAŠUMO DĖSNIO ESMĖ

Palyginamųjų (lyginamųjų) kaštų teoriją sukūrė D. Rikardas, D. Milis. Jie nuosekliai aiškina, kodėl tarptautinė specializacija turtina šalį; kaip ir kiekviena teorija, ji teisinga tam tikromis sąlygomis.

Tarptautinės prekybos prielaidos skatina šalių tarptautinius mainus. Šalys stengiasi gaminti tai, kas veiksmingiau. Kiekviena šalis specializuojasi tiekti tą produktą, kurio gamybos absoliutųjį pranašumą ji turi.

Absoliutusis pranašumas (absolute advantage) – gebėjimas gaminti prekes mažesnėmis darbo sąnaudomis produkcijos vienetui negu kitose šalyse.

Tačiau taip būna ne visada. Specializaciją lemia ir lyginamasis pranašumas. Šalys gali gauti naudos iš tarptautinės prekybos tuomet, kai skiriasi prekių gamybos alternatyvieji kaštai.

Prekės alternatyvieji kaštai (the opportunity cost of a good) – kitų prekių kiekis, kurį tenka paaukoti, kad šios prekės būtų pagaminta vienu vienetu daugiau.

Alternatyvieji kaštai padeda nustatyti gaminamų skirtingų prekių santykinę vertę ir suprasti lyginamojo pranašumo dėsnį

Lyginamojo pranašumo dėsnis (the law of comparative advantage) teigia, kad šalys specializuoja tokių prekių gamybą ir eksportą, kurias gali pagaminti už santykiškai mažesnes išlaidas negu kitos šalys.

Panagrinėsime lyginamojo pranašumo principą pasitelkę paprastą modelį. Tarkime, dvi šalys – JAV ir D. Britanija – gamina dviejų rūšių prekes: kostiumus ir batus. Šių prekių gamybos veiksmingumo lygių skirtumą lemia technologija ir darbo našumas, o darbo jėga – vienintelis gamybos veiksnys. Šių prekių gamybos technologiją ir kaštus atspindi 1 lentelės duomenys.

Iš 1 lentelės matyti, kad D. Britanijos darbo našumas mažesnis, nes vieno kostiumo gamyba trunka 90 val., o batų poros – 6 val, tuo tarpu JAV – atitinkamai 45 ir 5 val.

Tarkime, pavyzdys, pateiktas 1 lentelėje, – tobulosios konkurencijos atvejis. Vadinasi, kiekvienos prekės kaina sutampa su ribiniais kaštais. Kadangi gaunamos pastovios pajamos dėl gamybos masto, ribiniai kaštai yra lygūs vidutiniams kaštams. Taigi ir kainos yra lygios vidutiniams gamybos kaštams. Kadangi pavyzdyje darbas yra vienintelis gamybos veiksnys, tai vidutiniai kaštai yra lygūs darbo laiko sąnaudų produkcijos vienetui ir valandinio darbo užmokesčio sandaugai. Jei tarptautinė prekyba nevyktų, kiekviena šalis gamintų prekes ir pardavinėtų jas vidaus rinkoje kainomis, kurios atitinka 1 lentelės dviejose paskutinėse eilutėse nurodytus produkcijos kaštus.

JAV, palyginti su D. Britanija, abiejų prekių darbo poreikis yra absoliučiai mažesnis. Tačiau JAV kostiumų gamyba yra santykiškai našesnė negu batų. Kostiumų gamyba D. Britanijoje užtrunka 2 kartus ilgiau, o batų – 1,2 karto ilgiau negu JAV. Šie santykiniai darbo našumo skirtumai yra tarptautinės prekybos pagrindas.

Jei abi šalys specializuojasi gaminti prekę, kurios gamyba vienoje jų yra santykiškai pigesnė, tai per abi šalis bus pagaminta daugiau abiejų rūšių prekių. Tarkime, pavyzdyje nagrinėjamos šalys pasirengusios prekiauti. Tačiau jų valiuta skirtinga (doleriai (USD) ir svarai sterlingų (GBP).

Todėl turi būti sukurta valiutos keitimo rinka ir pasiekta valiutos kurso pusiausvyra. Tarkime, valiutos kurso pusiausvyra užtikrina prekybos sąskaitų balansą (skirtumą tarp prekių eksporto ir importo vertės). Tuomet valiutos kurso svyravimo įtaką prekių kainoms parodo 2 lentelėje pateikti duomenys.

2 lentelėje pateikti kostiumų ir batų kaštai, kaina JAV ir D. Britanijos valiuta, taip pat kaina svarais sterlingų, esant trims galimiems valiutų kursams. Kiekvienos šalies vidaus rinkos kainos paimtos iš 1 lentelės.

D. Britanijos prekių kainų svarais neveikia valiutos kurso svyravimas. Kylant svaro kursui, mokama daugiau dolerių už svarą. Tuomet JAV prekės, įvertintos svarais sterlingų, yra pigesnės. Kai valiutos kursas 2,5 USD/1GBP, JAV abiejų prekių kaina svarais yra 3/5 jų kainos svarais, palyginti su atveju, kai valiutos kursas yra 1,5 USD/1GBP. Kai valiutos kursas 2,5 USD/1 GBP, JAV kostiumai yra pigesni negu D. Britanijos, bet batų kainos sutampa. Tačiau jei valiutos kursas bus didesnis už 2,5 USD/1GBP, tuomet ir JAV batai bus pigesni, ir D. Britanijos gyventojai norės pirkti amerikiečių prekes, o nepirks savo šalies prekių. Taigi vyks vienpusė prekyba ir užsienio valiutos rinka nebus pusiausvyra. Kai valiutos kursas 1,5 USD/1 GBP, JAV batai svarais yra daug brangesni už tokias pat prekes, pagamintas D. Britanijoje, o kostiumų kainos kainos sutampa (2 lentelė). Tačiau jei valiutos kursas bus mažesnis už 1,5 USD/1GBP, abi JAV prekės bus brangesnės ir D. Britanijoje jų niekas nenorės pirkti. Pavyzdžiui , jei valiutos kursas bus 1 USD/1GBP, tai JAV kostiumai kainuos 270 GBP, o batai – 30 GBP. Vadinasi, jei valiutos kursas bus mažesnis už 1,5 USD/1 GBP, taip pat vyks vienpusė prekyba – kiekvienas vartotojas norės įsigyti D. Britanijos prekių.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 790 žodžiai iš 2184 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.