Papildomo informatikos mokymo pagrindinėje mokykloje analizė
5 (100%) 1 vote

Papildomo informatikos mokymo pagrindinėje mokykloje analizė

Profesinės perkvalifikavimo studijos

PAPILDOMO INFORMATIKOS MOKYMO PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE ANALIZĖ

BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS

TURINYS 2

1. ĮVADAS 3

2. INFORMATIKOS MOKYMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE 5

2.1. INFORMATIKOS MOKYMAS LIETUVOS MOKYKLOSE 5

2.2. PAPILDOMO UGDYMO KONCEPCIJA 7

2.3. PAPILDOMO INFORMATIKOS MOKYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 8

2.4. JAUNESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ PSICHOLOGINIAI YPATUMAI 11

3. TYRIMO REZULTATO ANALIZĖ 15

3.1. TECHNINĖ MOKYKLŲ BAZĖ. PEDAGOGAI 15

3.3. PAPILDOMAM INFORMATIKOS MOKYMUI SKIRTŲ VALANDŲ SKAIČIUS 19

3.4. PAPILDOMŲ INFORMATIKOS UŽSIĖMIMŲ TURINYS 21

4. PAPILDOMŲ INFORMATIKOS UŽSIĖMIMŲ PLANAI 23

4.1. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 5 KLASEI 25

4.2. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 6 KLASEI 26

4.3. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 7 KLASEI 28

4.4. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 8 KLASEI 30

4.5. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 9 KLASEI 32

4.6. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 10 KLASEI 34

5. IŠVADOS 35

LITERATŪROS SĄRAŠAS 36

PRIEDAI 37

1. ĮVADAS

Šiuo metu, kai aktyviai kuriama informacijos visuomenė, mokyklinės informatikos vaidmuo šiame procese darosi vis svarbesnis, nes „kiekvienas mokyklos mokymo dalykas yra visuomenės gyvenimo realybės, kultūros dalies projekcija“ [1]. Informacijos visuomenės esminis požymis: jos svarbiausias produktas – informacija, o pagrindiniai ištekliai – žinios. Informacija tampa plačiai vartojama preke. Jos realizavimas tampa galimas naujų telekomunikacijų aplinkoje. Informacijos visuomenės kūrimo pastangos turi būti nukreiptos į visos visuomenės įtraukimą į šį procesą bei teisingą naujų technologijų panaudojimą.Ypatingą svarbą įgauna švietimas, lavinimas, mokymas ir įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimo informacijos visuomenės sąlyginis privalumų supratimas. Vienas svarbiausių šiuolaikinės visuomenės tikslų – suteikti piliečiams teisę šviestis ir mokytis visą gyvenimą.

„Informacijos visuomenės kūrimo procese mokymo įstaigoms iškyla naujas uždavinys – ieškoti ir realizuoti papildomas veiklos formas, nukreiptas sėkmingam informacijos visuomenės Lietuvos sukūrimui“ [2], nes dabartiniai mokiniai greitai įsilies į tą visuomenę, kurioje informacija tampa svarbiausia vertybe, nuo jos priklauso žmonių gerovė.

Informacijos technologijos integravimas bei ugdymo turinio ir metodų pokyčiai vyksta esant dviem, tarp savęs glaudžiai susijusiems, švietimo tikslams: viena, būtina ugdyti moksleivių technologinius ir informacinius gebėjimus, kurių prireiks gyvenant ateities visuomenėje; antra, būtina panaudoti informacijos technologijos katalizinį potencialą švietimo reformai paspartinti.

Informacinis ir technologinis raštingumas tampa svarbia, moksleivio gebėjimus adaptuotis informacinėje visuomenėje ir galimybes konkuruoti darbo rinkoje lemiančia, bendrojo išsilavinimo dalimi. Fundamentalus informatikos ir programavimo mokymas, prieš dešimtmetį buvęs gana aktualus, dabar tėra vienas iš daugelio tiksliųjų dalykų uždavinių.

Mokymas dirbti su kompiuteriu nėra pagrindinis informacijos technologijos integravimo į ugdymą uždavinys, tačiau pereinamuoju laikotarpiu (kol nuodugnesniam kompiuterių integravimui daugelyje mokyklų trūksta technikos), jis išlieka aktualus. Tikslingas mokymas naudoti informacijos technologiją yra vienas iš būdų sulyginti moksleivių iš įvairaus socioekonominio statuso šeimų galimybes įgyti ateities gyvenimui svarbių gebėjimų, sudaryti sąlygas visiems moksleiviams įgyti sistemingų žinių apie naująsias technologijas ir bent minimalių įgūdžių jas taikyti.

Modernios švietimo sistemos esmė – lankstus, visapusiškas informacijos technologijos taikymas mokymui ir mokymuisi. Naujųjų technologijų integravimas neatsiejamas nuo kitų esminių švietimo pokyčių, ugdymą mokykloje glaudžiau integruojančių su ekonomika, visuomeniniu ir socialiniu gyvenimu bei kultūra. Mokykloje turi būti taikomi besimokančios informacinės visuomenės darbo metodai ir stilius. Modernių mokymo priemonių diegimas glaudžiai siejasi su naujais bendraisiais ugdymo tikslais, o nauji ugdymo tikslai – su informacijos ir komunikacijos technologijos taikymu. Nuo mokymosi apie informacijos technologiją vis sparčiau turi būti pereita prie mokymosi su informacijos technologija.[2] Ji turi padėti veiksmingiau taikyti ir derinti tarp savęs naujus ugdymo metodus, geriau atitikti individualius moksleivio poreikius, mažinti humanitarinių ir tiksliųjų mokslų takoskyrą, integruoti įvairių mokslo ir gyvenimo sričių žinias bei problemas, formuoti holistišką pasaulio suvokimą, veiksmingai suderinti technologines žinias su informaciniais gebėjimais bei kritiniu mąstymu.

2. INFORMATIKOS MOKYMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

Šiuo laikotarpiu vienas svarbiausių uždavinių – kiekvienam pagrindinės mokyklos bei gimnazijos absolventui sudaryti sąlygas išsiugdyti technologinius ir informacinius įgūdžius. Moksleiviai galės veiksmingai panaudoti kompiuterio galimybes ir pranašumus ugdydamiesi sociokultūrinę, gamtamokslinę bei ekonominę kompetenciją tik tuomet, jei pagrindinės kompiuterijos žinios ir įgūdžiai bus įgyjami pagrindinės mokyklos žemesnėse klasėse.[2] Mokykloje pagrindiniai informatikos taikymų įgūdžiai
turi būti įgyjami vis jaunesnio amžiaus moksleivių (10–12 metų), o informaciniai ir technologiniai gebėjimai turėtų būti lavinami per visą mokymąsi mokykloje juos pritaikant autentiškose mokymosi situacijose ir praplečiant naujomis, prasmingomis žiniomis. Atsižvelgiant į informatikos mokymo bendrąsias programas, matyti, kad jaunesnio amžiaus mokiniai informatikos įgūdžius gali įgyti tik tinkamai organizuojant papildomą informatikos mokymą pagrindinėje mokykloje.

Papildomas informatikos mokymas reglamentuojamas papildomo ugdymo koncepcijos, pagrindiniai tikslai ir uždaviniai numatyti Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose. Dar reikėtų atsižvelgti į jaunesniojo amžiaus mokinių psichologinius ypatumus, psichologų rekomendacijas, Seymouro Paperto idėjas.

2.1. INFORMATIKOS MOKYMAS LIETUVOS MOKYKLOSE

1985–1986 mokslo metais kai kuriose Lietuvos vidurinėse mokyklose pradėtas dėstyti informatikos ir skaičiavimo technikos pagrindų kursas. 1986 m. išverstas A. Jeršovo ir V. Monachovo parengtas vadovėlis „Informatikos ir skaičiavimo technikos pagrindai“.

1991 metais buvo išleistas originalus V. Dagienės ir G. Grigo vadovėlis „Informatika: X-XI klasei“.

Nuo 1989–1990 mokslo metų rengiama Lietuvos moksleivių informatikos olimpiada.

1990 m. buvo įkurtas Informatikos ir prognozavimo centras (IPC), aktyviai dalyvavęs mokyklų kompiuterizavime, informatikos mokymo organizavime, mokytojų klasifikacijos tobulinime, naujų mokymo metodų propagavime.

Nuo 1993 m. Lietuvos vidurinėse mokyklose atsirado pasirinktiniai kursai, kuriuose jaunesniųjų klasių moksleiviai galėjo dirbti Logo sistema. Organizuojami respublikiniai kursai mokytojams, kuriuose supažindinama su Logo pedagogika.

1995 m. rugsėjo pasirodė ir garsiosios S. Paperto knygos „Minčių audros: Vaikai, kompiuteriai ir veiksmingos idėjos“ vertimas į lietuvių kalbą.

1996 m. nupirkta ir adaptuota Lietuvos mokykloms „LogoWriter“ sistema.

1995–1997 metais buvo vykdomas Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų kompiuterizavimo projektas (skirta 7 mln. dolerių), kurį pabaigus pagerėjo mokyklų aprūpinimas kompiuteriais.

1995 m. pirmą kartą Lietuvos mokyklose buvo laikomas informatikos egzaminas.

1996 metais parengta informatikos mokymo pagrindinėje mokykloje bendroji programa ir išsilavinimo standartai.

1996 legalizuota ir adaptuota „LogoWriter“ sistema visoms mokykloms.

1998 legalizuota ir adaptuota Windows terpė „Komenskio Logo“ sistema visoms mokykloms.

1998 parengta informatikos mokymo bendroji programa vidurinės mokyklos profiliuotose klasėse (11–12 kl.).

Siekiant užtikrinti sėkmingą Lietuvos mokyklų kompiuterizavimą, 1999 11 22, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 1178 sudaryta darbo grupė, kuri parengė Informacijos technologijos diegimo švietime strategiją. Strategijos prioritetiniams uždaviniams įgyvendinti parengta programa “Lietuvos mokykla XXI amžiaus informacinėje visuomenėje”. Pagrindinės šios programos nuostatos nukreiptos į švietimo sistemą, nes būtent čia yra ugdomas informacinės visuomenės pilietis.

Programoje[6] išvardyti šie mokyklų kompiuterizavimo siekiai ir uždaviniai:

• suteikti visų šalies mokyklų moksleiviams vienodo lygio žinias, išmokyti mokinius efektyviai naudotis informacijos technologijos teikiamomis galimybėmis;

• tolygiai diegti informacijos technologiją į visų dalykų dėstymą ir visose šalies mokyklose;

• kompiuterizuoti mokyklų bibliotekas ir sujungti jas į bendrą informacinę sistemą, kad jos taptų moksleivių informacinės kultūros ugdymo centrais;

• sudaryti sąlygas nuolatiniam tęstiniam mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, naujų žinių įgijimui;

• sukurti ir įdiegti Lietuvoje Europos standartus atitinkančią kompiuterinio raštingumo ugdymo sistemą; kompiuterinio raštingumo reikalavimą įtraukti į mokytojų, dėstytojų bei valstybės tarnautojų atestacijos nuostatus.

1999 06 09 LR vyriausybės nutarimu Nr.764 patvirtinta bendrojo ugdymo modernizavimo programa. Joje numatytos įvairios priemonės 2000 —2002 metams.

IT diegimą numato šios priemonės:

Mokomųjų programų ir kompaktinių diskų įsigijimas 2.82 mln.lt.

Kompiuteriniai tolinio mokymo šaltiniai 0.96 mln.lt

Įranga, tame tarpe ir kompiuteriai 14.0 mln.lt

Mokytojų ir moksleivių informacinių įgūdžių ugdymas 0.19 mln.lt

Mokyklų bibliotekų funkcijų išplėtimas 0.87 mln.lt

2.2. PAPILDOMO UGDYMO KONCEPCIJA

Siekiant plėtoti papildomąjį ugdymą 1999 metais buvo parengta Papildomojo ugdymo koncepciją. Koncepcijoje nurodoma, kad papildomojo ugdymo bei vaikų ir jaunimo užimtumo pagrindi¬niai principai nusakomi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, LR vaiko teisių pagrindų ir apsaugos įstatyme, funkcionavimo sis¬tema numatoma LR švietimo įstatyme, Lietuvos švietimo koncepci¬joje, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme, Specialiojo ug¬dymo įstatyme bei Suaugusiųjų švietimo koncepcijoje.

Papildomasis ugdymas — sudedamoji švietimo sistemos da¬lis, skirta įvairaus amžiaus žmonių įgimtosioms galioms, įvairiems gebėjimams bei polinkiams atskleisti, saviraiškos poreikiams, kū¬rybiškumui plėtoti, kūrybinėms vertybėms puoselėti, turiningam laisvalaikiui, socializacijai ir nusikalstamumo prevencijai įgyven¬dinti skirtingose
institucijose.

Formalus papildomasis ugdymas pasižymi tuo, kad jo po¬veikis žmogui yra tikslingas ir prognozuojamas. Formaliojo ugdy¬mo institucijos dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtin¬tas arba individualias programas, ugdymo planus, teikia mokyk¬los baigimo pažymėjimus.

Papildomasis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje pa¬deda kurti atvirą vietos bendruomenei ugdymo įstaigą. Mokyklų tinklas sudaro galimybę visiems šalies moksleiviams dalyvauti pa¬pildomajame ugdyme. Mokyklos skatinamos aktyvinti popamokinę veiklą, kultūrinį gyvenimą, kurti projektus, ieškoti naujų netradi¬cinių ugdymo formų, inicijuoti renginius, kuriuose dalyvautų vaikai ir jų šeimos nariai.

Kiekvienoje mokykloje yra galimybės:

• tenkinti moksleivių saviraiškos poreikius pasirinktos krypties būreliuose, kitose papildomojo ugdymo studijose;

• laiduoti platesnį mokomųjų dalykų programų įsisavinimą mo¬kymosi motyvaciją turintiems moksleiviams, pasirengti dalykinėms olimpiadoms ir konkursams;

• paremti turinčių mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių moksleivių ugdymą;

• inicijuoti būrelius, studijas, kurie padėtų vaikams, ypač besimokantiems IX—X klasėse, apsispręsti renkantis mokymosi)profilį.

Papildomojo ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje problemos:

• papildomojo ugdymo valandos dažnai naudojamos ne pagal paskirtį;

• nepakankamai dėmesio ir lėšų skiriama papildomojo ugdymo priemonėms, inventoriui, techninei įrangai įsigyti ir atnaujinti;

• mokyklų erdvė neteikia galimybių inicijuoti ir plėtoti moksleivių saviraiškos, laisvalaikio kultūros programas, tapti vietos bendruo¬menės kultūros židiniu;

• menkai naudojami aktyvūs ugdymo metodai.

Papildomojo ugdymo vizija — demokratiškas, atviras, iniciaty¬vus, savarankus, atsakingas, humanizmo principais ir bendrosio¬mis vertybėmis besivadovaujantis sveikas Lietuvos pilietis.

Papildomajam ugdymui keliamas pagrindinis tikslas: sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui atskleisti interesus, saviraiškos porei¬kius, plėtoti savo gabumus ir gebėjimus, plėsti akiratį profesijų pasaulyje.

Papildomasis ugdymas sudaro galimybių kiekvienam mokslei¬viui:

• imtis iniciatyvos ir demokratiniais principais paremtos atsako¬mybės veikti vietos bendruomenėje.

• siekti visapusiško išsilavinimo, papildyti, plėtoti gebėjimus, įgy¬jamus mokykloje ir kt.;

• turėti motyvaciją ruošiantis darbo ar profesinei veiklai, įgyjant specifinių gebėjimų;

•įgyti papildomų mokslinio darbo įgūdžių, pasiruošti studijoms;

• per meninę, techninę, sportinę ar kitokią veiklą realizuoti savi¬raiškos ir kūrybos poreikį;

• formuoti tautinę, kultūrinę ir ekologinę savimonę, atsakomy¬bės jausmą, kitas vertybines nuostatas;

• ugdytis kaip socialiniam subjektui: laisvai, nevaržomai ben¬drauti su savo vienminčiais, jaunesniais ar vyresniais už save, įvai¬rių tautybių, įsitikinimų ir polinkių žmonėmis.

Papildomojo ugdymo veikla, priklausomai nuo jos krypties, vi¬suomenės poreikių ir galimybių, grindžiama santykių sistemomis:

• idealas—valia—atsakomybė;

• valstybė — pilietis — atvira visuomenė;

• tautinis savitumas — raiška — savikūra;

• aplinka — žmogus — ekologija;

• visuomenės kaita — ugdymas — socializacija.

2.3. PAPILDOMO INFORMATIKOS MOKYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

„Pagrindinis informatikos mokymo tikslas yra moksleivių informacinės kultūros ugdymas“ [1] — taip informatikos tikslas apibrėžiamas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose. Privalomojo kurso tikslais išreiškiamas pagrindinis informatikos ugdymo tikslas. Toliau siekiama:

a) apibendrinti įgytas informatikos žinias;

b) skatinti informatikos specializaciją;

c) ugdyti informacinę kultūrą.

Bendrojoje informatikos programoje nusakoma informacinės kultūros sąvoką:

• esminių informatikos žinių sistemos išmanymą bei gebėjimą šias žinias taikyti pažinimui ir kūrybai;

• gebėjimus suvokti informatikos terminus ir taisyklingai juos vartoti;

• informatikos priemonių įtakos bendrajai žmonijos kultūrai sampratą;

• įgūdžius naudotis informacine technologija;

• gebėjimus logiškai ir kūrybiškai mąstyti;

• nuostatą nuolat tobulinti savo informacinį veiklos stilių.

Pagrindinis informatikos tikslas labai platus, jis galėtų būti suprantamas kaip idealas, kurio link turėtų būti nukreiptas visas informacinis ugdymas mokykloje.

V. Dagienė [2] pateikia tokią informatikos tikslų kaitos lentelę.

1987

INFORMATIKOS IR SKAIČIAVIMOS TECHNIKOS PAGRINDAI

X–XI klasė 1991

INFORMATIKA

X–XI klasė 1998

INFORMATIKA

IX–X klasė

PAGRINDINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

atskleisti informatikos kaip mokslo turinį, infor¬matikos ir skaičiavimo technikos tarpusavio ryšį; parodyti pasaulį vaikams informaciniu rakursu, kaip informacinę struk¬tūrą; moksleivių informacinės kultūros ugdymas;

supažindinti mokinius su kompiuteriu vaidmeniu šiuolaikinėje visuomenėje gamyboje ir skaičiavimo technikos raidos perspek¬tyvomis; atkreipti dėmesį į žmonių informacinę veiklą, jos aktualumą ir problemas; suteikti informatikos es¬mines žinias bei ugdyti gebėjimus šias žinias tai¬kyti pažįstant ir kuriant;

supažindinti mokinius su šiuolaikinės skaičiavimo technikos pagrindais, ana¬lizuojant bendrus kompiu¬terio
sandaros ir veikimo principus; atskleisti kompiuterinės technikos vaidmenį šiuo¬laikinėje visuomenėje; ugdyti mokinių gebėjimus taisyklingai vartoti pagrin¬dinius informatikos termi¬nus, suvokti jų prasmę, aiškiai ir argumentuotai dėstyti savo mintis žodžiu ir raštu;

formuoti uždavinių spren¬dimo kompiuteriu pagrin¬dinių taisyklių ir metodų sampratą; parodyti informacinės technikos taikymo gali¬mybes ir jų ribas; supažindinti su informati¬kos priemonių raida ir jos įtaka bendrajai žmonijos kultūrai;

išmokyti naudotis kom¬piuteriais sprendžiant uždavinius. supažindinti su kompiu¬terių teoriniais pagrin¬diniais, jų sandara, kūri¬mo istorija; ugdyti įgūdžius sumaniai, tvarkingai, teisėtai ir pa¬grįstai naudotis informati¬kos techninėmis priemo¬nėmis bei metodais, vi¬suomeniniais pasikeitimo informacija būdais;

supažindinti su pagrin¬diniais algoritmavimo ir programavimo elemen¬tais. ugdyti gebėjimus nuosek¬liai logiškai mąstyti bei kūrybiškai improvizuoti;

ugdyti nuostatą nuolat to¬bulinti savo informacinės veiklos pobūdį ir stilių.

1 lentelė. Informatikos tikslų vidurinėje mokykloje kaita

Kalbant apie informatikos mokymą jaunesnėse klasėse reiktų atkreipti dėmesį į bendrą informatikos ekspertų nuostatą: jei mokykla turi kompiuterių, būtų geriau, kad mokiniai su jų darbu susipažintų pagrindinės mokyklos žemesnėse klasėse.

Jau pradinėse klasėse mokiniai natūraliai susiduria su labiausiai paplitusiomis informacijos reiškimosi formomis. Šiame koncentre turėtų būti integruotas informacinis ugdymas, tačiau mokyklos gali pasiūlyti pasirenkamą informatikos būrelį. Kai mokant įvairių dalykų pradedama racionaliai naudotis knyga, galima supažindinti su kompiuteriu. Rekomenduojami loginį mąstymą ugdantys uždaviniai. Daiktų, simbolių tvarkos, jų ryšių suvokimo — skyrimo, rūšiavimo, grupavimo, planavimo uždaviniai. Informatikos mokymui šiame koncentre keliami tokie tikslai:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2282 žodžiai iš 7251 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.