Parduotuvės įrengimas ir prekių pateikimas
5 (100%) 1 vote

Parduotuvės įrengimas ir prekių pateikimas

1. Parduotuvės įrengimas ir prekių pateikimas

1.1 PARDUOTUVĖS ĮRENGIMO REIKŠMĖ, TIKSLAI IR STRATEGIJOS

Stacionarinėje mažmeninėje prekyboje parduotuvės įrengimas laikomas viena iš svarbiausių marketingo preimonių, veikiančių pirkėjų elgseną. Ji formuoja prekybos objekto išvaizdą, labai svarbi kuriant ji įvaizdį ir įmonės identitetą.

Parduotuvės įrengimo sudedamosios dalys yra:

· Parduotuvės išplanavimas;

· Kiekybinis ir kokybinis prekybos patalpų paskirstymas;

· Prekių pateikimas;

· Parduotuvės atmosferos formavimas;

· Parduotuvės išorinės aplinkos formavimas.

Prekybos patalpų įrengimo reikšmė pasireiškia vizualiu prekių įsigijimo aplinkos poveikiu pirkėjo suvokiamam parduotuvės įvaizdžiui ir su tuo susijusia pirkimo vietos pasirinkimo elgsena. Dauguma pirkimo sprendimų, ypač maisto prekių, priimama pačiose jų pirkimo vietose, didėja impulsyvių pirkinių skaičius. Prekybos patalpų įrengimo reikšmė auga kylant vartotojų reikalavimams pirkimo aplinkai, vis labiau pasireiškiant malonaus, įspudingo apsirinkimo poreikiui, parduotuvių lankymui tapus savotiška laisvalaikio praleidimo forma. Empiriniai tyrimai rodo, kad parduotuvių įrengimas, jų apipavidalinimas įvairiose prekybos šakose įgauna strateginio sėkmės veiksnio reikšmę.

Prekybos patalpų įrengimo sprendimus lemia išoriniai ir vidiniai veiksniai. Iš išorinių veiksnių pirmiausia paminėtini: konkurentų elgsena, prekybos objekto vieta ir pirkėjų elgsena prekių pardavimo vietoje. Prie vidinių veiksnių priskiriami įmonės marketingo koncepcijoje numatyti sprendimai. Pirmiausia reikia paminėti sprendimus dėl tikslinės rinkos, asortimento struktūros, kainų lygio, komunikacinės politikos.

Prekybos patalpų įrengimui, kaip ir kiekvienai prekybos marketingo priemonei, keliami tikslai.

Svarbiausias tikslas yra – didinti prekybos ploto efektyvumą. Jo siekiama ekonominio ir neekonominio pobūdžio preimonėmis. Atsižvelgiant į tai skiriami ekonominiai ir neekonominiai tikslai. Svarbiausias ekonominis tikslas yra geriau panaudoti prekybos patalpas, didinti jų ekonominį efektyvumą. Svarbiausias neekonominis tikslas – sukurti tokią pirkimo aplinką, kuri pirkėjus aktyvintų, skatintų pirkti.

Prekybos patalpų panaudojimo efektyvumo siekema mažinti su jų panaudojimu susijusias sąnaudas, didinant pirkėjų skaičių bei vienam pirkėjui tenkančią pirkimo sumą, sukuriant obtimalias pirkėjų judėjimo prekybos salėje sąlygas.

Parduotuvių įrengimo tikslų sistemą siauresnia prasme sudaro trys iš dalies tarp savęs konfliktuojantys tikslų kompleksai:

1. Ekonomiškumo, kurį lemia ne tik didelės investicijos parduotuvei įrengti, bet ir labai su jos įrengimu susijusios einamosios sąnaudos (apšvietimo, ventiliavimo, valymo, vidinės logistikos ir pan.).

2. Patrauklumo, kuris pasireiškia atitinkamu parduotuvės žinomumo laipsniu ir aptarnavimo rajonu, su jais susijusiu pirkėjų skaičiumi, jų buvimo parduotuvėje laiku, nuolatinių pirkėjų dalimi.

3. Apyvartos. Reikia siekti, kad pirkėjai ne tik ateitų į parduotuvę, bet ir joje pirktų. Parduotuvė turi būti įrengta taip, kad pirkėjas kuo ilgiau joje užsibūtų, su kuo daugiau prekių susipažintų, kad pirkėjui kiltų paskata nusipirkti jį sudominusią prekę.

· Impulsyvus pirkinys yra toks, kai pirkėjas, pamatęs parduotuvėje eksponuojamą prekę, ją nusiperka pagautas staigaus poveikio, impulso, nors iš anksto jos pirkti neplanavo. Ypač didielę reikšmę impulsyvus pirkiniai turi maisto prekių prekyboje, kurioje tokiems pirkiniams turi būti skirta visa prekių pateikimo politika.

Parduotuvių įrengimo strategijas galima suskirstyti į dvi grupes:

· Aprūpinimo prekybos strategijos, kuriomis siekiama pirkėjams sudaryti patogias prekių įsigijimo sąlygas;

· Įspūdingos prekybos strategijos, kuriomis siekiama, kad apsilankymas parduotuvėje ir prekės įsigijimo procesas paliktų pirkėjui malonius prisiminimus ir sukeltų teigiamas emocijas.

Aprūpinimo strategijo- tai būdinga parduotuvėms, parduodančioms kasdieninės paklausos prekes ir savitarnos centrams, specializuotos prekybos centrams ir kt. Tačiau ir šie prekybos objektų tipai pastaruoju metu vis labiau siekia savo prekybos salėse sukurti jaukią, malonią atmosferą.

Įspudžio siekiančios strategijos į pirmą vietą iškelia emocinę prekių pirkimo ir pardavimo pusę, tikslą – prekės pirkimo procese suteikti pirkėjui kuo daugiau malonumo, džiaugsmo gerų prisiminimų. Tai įgyvendinama naudojant įvairias emocinio poveikio preimones ( spalvas, muziką, šviesos efektus, tam tikrą vidaus reklamą, išraiškingą prekių pateikimą ir kt.), sukuriančias įdomią, pirkimą skatinančią parduotuvės aplinką.

1.2 PARDUOTUVĖS PATALPŲ ĮRENGIMO SPRENDIMAI

Parduotuvės patalpų įrengimo sprendimai apima:

· Parduotuvės išplanavimą – patalpų paskirstymą įvairioms funkcinėms zonoms ir šių zonų išdėstymą;

· Prekybos salės ploto paskirstymą – prekių grupių bei prekių išdėstymą prekybos salėje ir prekybos salės ploto nustatymą atskiroms prekių grupėms bei prekėms (prekių pavadinimams);

· Parduotuvės interjero dizainą – prekybos patalpų apipavidalinimą.

1.2.1Parduotuvės išplanavimas

Parduotuvės išplanavimo uždavinys – taip paskirstyti ir išdėstyti
funkcines zonas, kad būtų sudarytos sąlygos obtimizuoti pirkėjų srauto prekybos salėje judėjimą ir efektyviai panaudoti prekybos salės plotą. Sprendžiant šiuos uždavinius reikia atsižvelgti į tai, kad prekybos salė turi atlikti tokias funkcijas:

· Techninę (prekių priėmimas, jų laikymas ir priežiūra, prekių judėjimas ir kt.);

· Reklaminę (atkreipti pirkėjų dėmesį, juos vilioti, pateikti, pristatyti prekę);

· Architektoninę (reprezentuoti patalpų erdvumą ir „atmosferą“);

· Ekonominę (sudaryti sąlygas prekių apyvartai, rentabilumui didinti, prekių atsargų apyvartumui spartinti);

· Socialinę (sudaryti patogias pirkimo ir pardavimo sąlygas, pirkėjams sukurti gerą nuotaiką, personalui – pasitenkinimą darbu).

Prekybos salės funkcinės zonos yra skiriamos tokios:

· Plotas prekėms yra plotas, kuriame specialioje įrangoje prekės pateikiamos pirkėjams.

· Pirkėjų plotas apima visą pirkėjų judėjimo parduotuvėje plotą, įskaitant įėjimus ir išėjimus, laiptus, liftus.

· Kitas prekybos plotas parduotuvėse, kuriose aptarnauja pardavėjai, jis apima personalui ir prekystaliams skirtą plotą. Savitarnos parduotuvėse jam priskiriamas atsiskaitymo mazgų plotas. Prie kito ploto priskiriamos ir tokios papildomos patalpos kaip prekių demonstravimo ir degustavimo salės, poilsio kampeliai ir pan. Paprastai joms priskiriamos ir tokios patalpos, kurios, nors tiesiogiai neintegruotos į parduotuvės prekybos procesą, plačiąja prasme yra su juo susijusios (kavinė, restoranas bei kiti paslaugų objektai)

· Parduotuvės funkcinių zonų išdėstymas. Išdėstant prekybos salėje funkcines zonas siekiama patraukliai pateikti prekių asortimentą, sudaryti galimybę racionaliai papildyti prekių atsargas bei vykdyti kitus logistikos procesus, obtimizuoti pirkėjų srauto judėjimą ir t.t. reikia siekti, kad kuo daugiau pirkėjų pabuvotų įvairiose prekybos salės vietose, nes tai padidina jų kontaktų su visomis ar daugeliu prekių grupių galimybę. Ypač tai svarbu savitarnos parduotuvėse.Priverstinis ir laisvas judėjimas yra kraštutiniai pirkėjų judėjimo prekybos salėje organizavimo bei prekybos įrangos išdėstymo prekybos salėje būdai. Kiekvienas iš jų turi pranašumų ir trūkumų. Laisvas judėjimas leidžia pirkėjams racionaliau įsigyti pirkinius, panaudojant tam trumpesnius kelius ir mažiau laiko. Priverstinis judėjimas, priešingai, gali apsipirkimą apsunkinti, nes jis priverčia pirkėją daugmaž apžvelgti visą parduotuvės asortimentą. Praktikoje dažniausiai naudojami mišrūs būdai, derinantys abu minėtus principus. Tokius būdus iliustruoja prekybos įrangos išdėstymas naudojant linijinį ir nišų formavimo būdą.

1.2.2 Prekybos salės ploto paskirstymas ir prekių pateikimas

Prekybos salės ploto paskirstymas apima visus prekių išdėstymo sprendimus, t.y. tiek sprendimus, kuriais tam tikrai prekei ( prekių grupei, prekės pavadinimui) nustatoma vieta prekybos salėje bei tam tikroje prekybos įrangoje ( kokybinis ploto paskirstymas), tiek ir sprendimus, kuriais nustatoma, kiek tam tikrai prekei skirti prekybos salės ploto bei demonstracinio ploto prekybos įrangoje ( prekybos ploto paskirstymas).

Prekybos ploto paskirstymas. Ji apima du aspektus:1) vietų, skiriamų prekybos salėje atskiroms prekių grupėms, nustatymą ir 2) vietų, skiriamų prekybinėje įrangoje atskiriems prekių pavadinimams pateikti, nustatyti.

Kokybinis plotų paskirstymas prekių grupėms. Jo uždavinys – atskiroms prekių grupėms parinkti vietą prekybos salėje. Sprendžiant šį uždavinį reikia turėti galvoje, kad prekybininko ir pirkėjo tikslai yra skirtingi. Įmonės požiūriu, prekes reikia išdėstyti taip, kad prekybos salė kuo tolygiau būtų pirkėjų lankoma ir pirkėjas kuo ilgiau prekybos salėje užtruktų. Prekybininko tikslas – taip išdėstyti prekes, kad jos pirkėją „vestų“ per visą prekybos salę ir taip skatintų pakeliui įsigyti ir neplanuotų pirkinių. Parenkant atskiroms prekių grupėms vietą, reikia turėti galvoje, kad skirtingos prekybos salės vietos pasižymi nevienodu vertingumu, be to, nevienodas yra ir atskirų prekių grupių patrauklumas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1322 žodžiai iš 4095 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.