Pareiga ir pareigingumas
5 (100%) 1 vote

Pareiga ir pareigingumas

Vienas iš pagrindinių žmogaus dorovinių savikontrolės būdų yra pareiga. Pareiga – pageidaujamas ir laikomas doru bei teisingu individo santykis su visuomene (šeima, darbo kolektyvu, kitais žmonėmis, tėvyne ir kt.). Šis santykis turi du aspektus: objektyvų ir subjektyvų.

Objektyvumo požiūriu, pareiga yra visuomenės reikalavimas individo elgesiui, reiškiamas dorovės, teisės normomis. Subjektyvumo požiūriu, pareiga yra individo vidinė paskata, pareigos jausmas. Pareigos suvokimas ir vykdymas yra asmenybės dorumo, socialinio aktyvumo, atsakingumo rodiklis.

Pareiga pasireiškia kaip sąžinės paliepimas, kaip valia, kaip savęs palenkimas užsibrėžtiems tikslams realizuoti. Tačiau pareiga yra ir išgyvenimas, t. y. “pareigos jausmas”. Kartais pareiga tapatinama su išoriniais reikalavimais, kurie keliami žmogui ir kuriuos išreiškia priedermės. Nors “pareiga” ir “priedermė” artimos sąvokos, bet ne tapačios. Priedermė palaikoma viešosios nuomonės ir kitų išorinių sankcijų. O pareiga – žmogaus savimonės reiškinys, vidinis imperatyvas.

Priedermę vykdyti kitas gali formaliai, nesuinteresuotai. O pareiga visuomet vykdoma su iniciatyva, aktyviai kūrybingai. Priedermės požiūriu žmogus yra objektas, į kurį nukreipti išoriniai reikalavimai, pareigos atžvilgiu – jis subjektas, pats aktyviai veikiantis. Pareiga – tai vidinis įsipareigojimas, paliepimas sau pačiam, laisvas savęs apribojimas.

Pareiga apima žmonių vaizdinius apie dorovinį tikslą ir idealą, apie gėrį, žmoniškumą ir teisingumą. Ji siejama su žmogaus supratimu apie tai, kas yra ir kas turi būti. Pareigos reikšmė labai didelė. Joje ryškiai atsispindi žmogaus visuomeniškumas, jo dorovinis vertingumas.

Nuo seniausių laikų malonumai ir laimė priešinami pareigai. Bene griežčiausiai šiuos požiūrius yra atskyręs vokiečių filosofas I. Kantas. Anot jo, siekdamas malonumų ir laimės, žmogus stengiasi įsitvirtinti tarp kitų gamtos būtybių, lygiai kaip ir kiekvienas gyvis. Toks elgesys išplaukia iš žmogaus gamtinės prigimties, yra natūralus. Jis gali ir neprieštarauti dorovei, tačiau nereiškia to, kas yra žmogui esminga. Žmogaus esmė yra laimė. Todėl jo neįmanoma apibūdinti, remiantis vien gamtine prigimtimi. Žmogus yra laisva būtybė savo dvasia. Jis tiek įrodo esąs laisva būtybė, kiek lieka ištikimas savo paties pasirinktoms ir nusistatytoms įsakmaus pobūdžio ir besąlygiškoms elgesio taisyklėms. Besąlygiškai likdamas ištikimas savo pareigai, žmogus pakyla virš savo gamtiškų polinkių ir visokiausių sąlygotumų, atlieka savo pareigą, net jei ji būtų jam nemaloni ar dėl jos tektų paaukoti savo laimę. Gali būti daug trukdymų, nepalankių sąlygų, bet žmogus visada turi galimybę parodyti, kad jo valia priklauso tik nuo jo, nuo nieko kito, ir tuo įrodo esąs laisvas veikti pagal aukštesnius ir bendresnius principus negu asmeninės gerovės siekimas.

Daugelis dorų žmonių yra intuityviai pasirinkę kantišką požiūrį, jie laikosi pareigos. Toks požiūris kartais atbaido savo besąlygišku griežtumu, pareigos supriešinimu su prigimties polinkiais, džiaugsmu ir laime. Juo gali dangstytis žiaurumas ir nepagarba žmogaus gyvybei. Svarbu įsisąmoninti, kad žmogaus gyvybė, gyvenimas yra pirmoji ir svarbiausia vertybė, kad gamtinė žmogaus prigimtis taip pat nurodo mums tam tikras pareigas, su kuriomis, kaip su prigimtinėmis žmogaus teisėmis, turi būti skaitomasi.

Pareiga nurodo, koks turi būti mūsų ryšys su kitais žmonėmis. Tai palaiko bendro gyvenimo tvarką. Atlikdami savo pareigą, padarome tai, ko iš mūsų reikalauja kiti, o šie jaučia turį teisę ir visai suprantamą pagrindą to tikėtis – žino mūsų įsipareigojimą jiems, mūsų atsakomybę už bendrą reikalą. Pareigos ir teisės sąvokos labai susijusios: tai, kas vienam yra pareiga, kitam – teisė. Kalbėdami apie teises ir pareigas, visada turime mintyje rašytą ar nerašytą susitarimą: kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį bendruomenėje. Vaidmuo lemia pareigas, t. y. Privalėjimus kitiems, ir teises, nusakančias, ko galima pačiam tikėtis iš kitų. Kalbant apie tvirtą moralę, dažnai turimas galvoje sąmoningas ir pareigingas savo vaidmens atlikimas. Bendruomenėje, kurioje visi griežtai pasiskirstę vaidmenimis, moralė įgauna nusistovėjusių taisyklių kodekso pobūdį. Demokratinis gyvenimo būdas reikalauja išradingumo, kūrybiškumo, ištikimybės bendrajam principui, o ne konkrečiai taisyklei. Ir štai čia tenka prisiminti patį aukščiausią žmones vienijantį principą – pačią svarbiausią pareigą kiekvienam žmogui ir sau pačiam: bet kuriomis aplinkybėmis išlikti žmogum, būti ištikimam žmogiškumo principams.

Svarbiausias reikalavimas – visada vykdyti pareigą savo žmogiškai prigimčiai: pasirinkti savo asmenybės vertybinę nuostatą, apsispręsti, kokiam būti. Siekdami savo laisvės, turėtume pasirinkti tokius elgesio būdus, kurie didintų, o ne mažintų mūsų pasirinkimo galimybes, t. y. didintų mūsų laisvę. Atliekant savo vaidmenis: niekad nereikėtų visiškai susitapatinti su jais, o stengtis išlikti šiek tiek nepriklausomiems. Vaidmenys duoda mūsų gyvenimui formą, įstato į tam tikrą vagą, tačiau, aišku, jie ir tam tikru mastu mus apriboja.kokie vaidmenys mums betektų, juose neturi ištirpti mūsų gyvasis žmogiškasis aš, jis
jokiuose vaidmenyse nesutalpinamas.

Kita vertus, mes visada esame daugelio vaidmenų atlikėjai. Pavyzdžiui, ta pati mergaitė yra savo tėvų duktė, kieno nors draugė, moksleivė, būrelio pirmininkė, krepšinio komandos puolėja ir pan. Kartais vieno vaidmens pareigos ir teisės susipriešina su to paties žmogaus kito vaidmens pareigomis ir teisėmis. Tada tenka rinktis, ir tame pasirinkime išryškėja mūsų dorovinis apsisprendimas: kurios vertybės, kokie tikslai, kokios pareigos mums yra svarbiausios. Kiekvieno moksleivio pareiga – sąžiningai mokytis, dorai atlikti namų darbus, tačiau kartai namų darbai pasidaro antraeilės svarbos dalyku. Daugelis vaikų neįsivaizduoja, kiek pastangų kainuoja jų mamoms savo pareigų šeimai derinimas su pareigomis darbovietėje. Mūsų aplinkoje kartais be išlygų suteikiama pirmenybė darbui. Daug kam tai atrodo natūralu, ypač vyrams. Kai taip elgiamasi nuolatos, net nesvarstant, nors nuo to kenčia kiti šeimos nariai, tai kyla abejonių, ar taip besielgiant iš tiesų laisvai pasirenka; o gal trūksta atsakomybės šeimai?

Pareiga šeimai. Gyventi šeimoje — ne tik tenkinti draugystės ir meilės, bendros buities tvarkymo ir vienybės su artimaisiais poreikį, bet ir atlikti pareigą. Pareiga ir jos vykdymas yra vienas iš šeimos pastovumo, jos stiprinimo ramsčių. Darna, susitelkimas šeimoje taip pat glaudžiai siejasi su pareiga.

Nuo savęs palenkimo, nuo tokių išgyvenimų, kuriuose dominuoja sąžinės paliepimas ir pareigos balsas, priklauso, kaip šeima atlieka jai visuomenės patikėtas funkcijas.

Padėti šeimai atlikti šias funkcijas — tai joje pačioje, kaip artimiausioje socialinėje aplinkoje, vykdyti priedermes. O šeimos priedermių diapazonas yra toks platus ir įvairus, kad jas vykdant visiškai įmanoma darniai įsilieti į visuomenę. Todėl ir pareigos šeimai išsiugdymas yra esminis socialinio subrendimo požymis.

Patiems tėvams, atliekantiems pareigą, rūpinimasis savo vaikais anaiptol nėra prievarta. Net nėra prisivertimas atlikti visuomenės reikalavimus, o yra vienas iš svarbiausių ir labiausiai įsisąmonintų poreikių. Nors pareiga ir „sunki“, bet kaip tik tai, kas nelengvai įgyvendinama, ir telkia didžiausią dvasinį pasitenkinimą. Vadovautis pareiga šeimoje — išauginti savo vaikus dorais žmonėmis — tai paklusti sveikam protui, savo paties žmogiškojo orumo jausenai. Todėl tik tie tėvai, kurie yra tatai įsisąmoninę, noriai, rodydami iniciatyvą, — formuoja vaiko asmenybę, rengia jį gyvenimui, profesinei veiklai, skatina jį duoti naudą visuomenei dirbant pagal savo polinkius ir sugebėjimus. Visų pirma nuo motinos ir tėvo sąmoningumo, atliekant priedermes, priklauso, kokia vaikui diegiama moralinių vertybių sistema, kokios formuojamos jo elgesio normos, kokios pateikiamos žinios apie aplinkinius reiškinius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1256 žodžiai iš 4068 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.