Pareigybinės instrukcijos
5 (100%) 1 vote

Pareigybinės instrukcijos

Turinys

ĮVADAS 3

TEORINĖ DALIS 4

Pareigybinių instrukcijų svarba 4

Pareigybinių instrukcijų turinys 5

Darbuotojo darbo funkcijų aprašymas 7

PRAKTINĖ DALIS 9

Trumpas įmonės aprašymas 9

Įmonės valdymo struktūra 9

Biuro administratoriaus(-ės) pareigybinės instrukcijos 10

PRIEDAS 15

Biuro administratoriaus pareigybinių instrukcijų pavyzdys 15

IŠVADOS 18

NAUDOTŲ LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 19

Įvadas

Planuojant įmonės personalo poreikį reikia atlikti laisvų darbo vietų įvertinimą, kuris padeda atrinkti tinkamą žmogų konkrečioms pareigoms bei apibrėžia, ko yra reikalaujama iš darbuotojų vertinant jų sugebėjimą atlikti savo pareigas. Viena iš laisvų darbo vietų vertinimo sudedamųjų dalių yra pareigybinių instrukcijų sudarymas. Yra labai svarbu teisingai ir aiškiai sudaryti pareigybines instrukcijas, nes tai padeda išvengti darbų dubliavimo, tinkamai paskirstyti atsakomybę bei įgaliojimus. Šiame savo darbe remdamasi kuo įvairesniais literatūros šaltiniais pabandysiu palyginti teorinius ir praktinius šios temos aspektus.

Šio mano darbo tikslas yra išnagrinėti teorinę medžiagą apie pareigybines instrukcijas, jų sudarymą ir svarbą, taip pat sudaryti pareigybinių instrukcijų pavyzdį.

Mano darbo uždaviniai:

 išnagrinėti teorinę medžiagą šia tema;

 pateikti trumpą įmonės aprašymą;

 sudaryti biuro administratorės pareigybines instrukcijas;

 paaiškinti biuro administratorės pareigybinių instrukcijų sudedamąsias dalis;

 pateikti išvadas.

Teorinė dalis

Pareigybinių instrukcijų svarba

Iki 1990 m. sudarant darbo sutartį buvo aišku, kad žmogus eis numatytas tipines pareigas nustatytoje tipinėje struktūroje vadovaudamasis tipinėmis pareigybinėmis instrukcijomis. Tokia darbo sutartis, sudaryta remiantis pretendento prašymu priimti į darbą tam tikroms pareigoms, su vadovo rezoliucija, nurodančia pareigas, darbo užmokestį ir datą, nuo kada žmogus priimamas į darbą, tiek teisiniu, tiek vadybiniu požiūriu galėjo būti laikoma korektiška.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje darbdavys ir darbuotojas privalo susitarti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų. Darbo funkcijos dažniausiai smulkiau yra apibūdinamos pareigybinėse instrukcijose.

Darbuotojo darbo funkcija yra apibrėžiama nurodant jo profesiją, specialybę ar kvalifikaciją, pagal kurią dirbs darbuotojas, apibūdinant darbą ir darbuotojo pareigas.

Profesija – tai nuolatinė specialybė; veiklos, užsiėmimų rūšis, kuri reikalauja tam tikro pasiruošimo ir dažnai yra pragyvenimo šaltinis (pavyzdžiui, gydytojas).

Kvalifikacija yra darbuotojo pasirengimo tam tikrai specialybei laipsnis. Ji paprastai apibrėžiama kvalifikacine kategorija, specialiu išsimokslinimu, pareiginiais laipsniais ir pan.

Pareigos – tai darbuotojams pagal įmonėje galiojančią pareigybių struktūros schemą nustatytas (pavestas) darbas.

Pareigybinės instrukcijos:

 tai pagrindinis normatyvinis dokumentas, apibūdinantis kiekvieno valdymo darbuotojo pareigybinį statusą (pareigas, teises, atsakomybę);

 tai darbuotojų veiklą reglamentuojantis dokumentas, apsprendžiantis jų savarankiškumo laipsnį;

 padeda įvertinti kiekvieno darbuotojo asmeninį indėlį į veiklos rezultatus;

 sukuria tarnybinių linijinių ir funkcinių ryšių tarp darbuotojų ir padalinių sistemą;

 įteisina darbuotojo autonomiškumą, garantuoja jo interesų apsaugą, santykius su viršininkais.

Pareigybinėse instrukcijose be darbo funkcijų turi būti taip pat nurodoma pavaldumo grandinė ir darbuotojo atsakomybės darbe mastas.

Pareigybinės instrukcijos turi būti sudaromi visiems darbuotojams. Tokios instrukcijos turėtų būti darbdavio ir priimamo darbuotojo derybų dėl darbo pradžia. Konkrečiai susitarus dėl darbo funkcijų, teisių, atsakomybės, darbo vertinimo rodiklių bei darbo apmokėjimo ir tuos dalykus užfiksavus prie pareigų pavadinimo galima įrašyti ir samdomo žmogaus pavardę. Dokumentą pasirašius darbuotojui ir jo tiesioginiam vadovui, pareigybinės instrukcijos turėtų tapti svarbiausiu darbo sutarties elementu. Be to, tai būtų korektiška teisiškai ir idealu vadybos požiūriu: užtikrinus darbuotojo funkcijas, atsakomybę ir teises, jo pastangos būtų tiksliai nukreiptos organizacijai reikalinga linkme.

Pareigybinių instrukcijų turinys

Darbuotojų pareigybinėse instrukcijose rekomenduotina apibrėžti:

 darbuotojo pavaldumą;

 išvardyti konkrečius jo įpareigojimus;

 pavestų užduočių atlikimo terminus;

 atsiskaitymo už atliktus pavedimus tvarką ir formą;

 darbuotojo kompetencijos ribas;

 priimamų sprendimų derinimo tvarką, t. y. kokius sprendimus darbuotojas gali priimti savarankiškai, kokius privalo derinti su kitais atsakingais bendrovės darbuotojais, ir pan.

Darbuotojo pareigybę apibūdinančiame dokumente gali būti nurodoma pareigybės lygis ir kategorija, jei darbovietėje nustatyta tokia pareigybių sistema, nustatomi specialūs tos pareigybės reikalavimai (pavyzdžiui, aukštasis išsilavinimas, tam tikros kvalifikacijos įgijimas ir pan.).

Kitame literatūros šaltinyje parašyta, kad pareigybinės instrukcijos susideda
iš:

 darbo identifikavimo (t.y. pareigybės pavadinimo);

 darbo reziumė (t.y. darbo esmė išvardijant tik šio darbo funkcijas ar veiklos rūšis);

 ryšių (nurodomi darbuotojo ryšiai su kitais asmenimis organizacijos viduje ir už jos ribų);

 pareigų ir atsakomybės (čia išsamiai išvardintos visos su darbu susijusios pareigos ir atsakomybė);

 valdžios (apibūdinama asmens valdžia);

 darbo standartų (kokių standartų tikimasi iš darbuotojo, vykdančio pagrindines pareigybinėse instrukcijose išvardytas pareigas);

 darbo sąlygų ir fizinės aplinkos (čia gali būti paminėtas triukšmo lygis, kenksmingumas ir pan.).

„Personalo valdymo“ knygoje teigiama, kad pareigybinių instrukcijų struktūra yra tokia:

 bendroji dalis (čia aiškiai ir tiksliai suformuluojami 2-3 pagrindiniai uždaviniai, nurodomi pagrindiniai darbo vietos veiklą reglamentuojantys įstatymai, skyrimo, pavadavimo ir atleidimo tvarka);

 pareigų dalis (išvardijami visi darbai, pateikiant darbo pavadinimą, dokumento pavadinimą, darbo imlumą, periodiškumą, įvedamą ir išvedamą informaciją);

 teisių dalis (nurodomos išimtinės teisės, pvz., parašo teisė, informacijos skelbimo teisė ir pan.);

 atsakomybės dalis (numatoma pareigybės asmeninė atsakomybė, labai svarbu sukonkretinti, kaip atsako: moraliai ar materialiai);

 funkcinių ryšių dalis (nurodoma išvedama ir įvedama dokumentacija, atsakant į klausimus, kas ir kam pristato, dokumento pavadinimas, terminai);

 skatinimo dalis (čia rekomenduojama užfiksuoti konkrečius rodiklius, padedančius įvertinti darbuotojo darbą);

 bausmių dalis (čia numatomos specialios bausmių procedūros).

Bet kuriuo atveju yra gan sunku aprašyti visus darbuotojo įsipareigojimus, visas jo atliekamas funkcijas, todėl rekomenduotina darbuotojų darbo funkcijų aprašymo pabaigoje įrašyti gana abstrakčią frazę, apibendrinančią aptartas darbuotojo funkcijas: „Be šiose pareigybinėse instrukcijose išvardytų pareigų, darbuotojas vykdo ir kitus bendrovės vadovybės nurodymus“. Esant tokiai formuluotei pareigybinėse instrukcijose darbdavio duodami pavedimai (nors ir tiesiogiai nesusiję su darbo sutartyje aprašytomis pareigomis) bus laikomi teisėtais ir už jų nevykdymą galės būti skiriamos drausminės nuobaudos.

Tačiau visur yra pabrėžiama, kad su pareigybinėmis instrukcijomis darbuotojas turi būti supažindinamas raštu, t.y. darbuotojas savo parašu turi patvirtinti, kad yra susipažinęs su pareigybinėse instrukcijose sukonkretintomis jam pavestomis darbo funkcijomis.

Darbuotojo darbo funkcijų aprašymas

Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas išsamiai nenurodo, kaip plačiai turi būti aprašoma darbo funkcija. Tačiau vis dėlto darbdavys turėtų informuoti darbuotoją apie visus esminius sutarties ir darbo santykių aspektus. Taip pat jis privalo pateikti darbuotojui informaciją apie darbo, kuriam darbuotojas yra priimtas į įmonę, pavadinimą, rūšį, pobūdį ar kategoriją, arba trumpą darbuotojo atliekamo darbo aprašymą, arba jo apibūdinimą. Darbo kodeksas nereglamentuoja, kaip su savo darbo funkcijomis darbuotojas turi būti supažindinamas. Vadinasi, galima teigti, kad trumpą darbo funkcijos aprašymą darbo sutarties šalys turi teisę aptarti ir žodžiu.

Apibrėžiant darbuotojo pareigas ir supažindinant darbuotoją, reikėtų vadovautis paprasta nuostata: žodžiu gali būti duodami tik tokie nurodymai, kurie traktuotini kaip įprastinių darbo sutartyje nustatytų darbuotojo pareigų vykdymas. Tai grindžiama tuo, kad esant ginčui kils sunkumų įrodyti, dėl kokių darbo pareigų vykdymo su darbuotoju buvo susitarta.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1214 žodžiai iš 3875 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.