Paruoštukė
5 (100%) 1 vote

Paruoštukė

22. Skausmas yra jutimas, kuri sukelia audiniu ir organu pazeidimas. S g.b. lab gresminga ekstremali organizmo bukle, kai atsiranda sunkus (skausmo sindromas) ar net gyvybei pavojingi (skausmo sokas) refleksiniai vidaus organu sutrikimai. Ne visi audiniai yra vienodai jautrus skausmui. S-mui kaip fiziologinaim procesui, budingi 3 esminiai bruozai: 1.aferentine sist, kuri prasideda nocicepciniais (skausmo) receptoriais, 2.centr.nerv.sis. procesai, 3.eferentiniai mech, sukeliantys vegetacines ir motor r-jas, kurios sutrikdo gyvybiskai svarbiu organu f-jas. Yra 2 S-mo plitimo sist. Pirmine- veikia per Adelta skaidulas (plonas mielinizuotas), ji greit informuoja apie pazeidimo pobudi ir lokalizacija. Eksterocepcine-ji reaguoja tik I isor dirgkl. C skaidulomis (plonos nemiel) plinta ilgas kankinantis protopatinis (velyvasis ar antr) S-mas. Ji dar vad interocepcine. S-mui formuotis yra svarbus ir centr.mech-ai. Nustat, kad uminio lokalizuoto epikritinio S-mo impulses plinta kilpine aferentine sist. per cervikalini trakta i regimaji gumbura kur proektuojasi i pirmaja zieves somatine sensorine zona. Ilgas difuzinis protopatinis S-as susijes su ekstrakilpine sist ir plinta i tinklini darini kur proektuojasi i zieves somatine sensorine zona. Pgl kilimo pobudi ir vieta S-mas g.b. somatinis ir visceralinis. Som-nis odos S-mas vad pavirsiniu, o raum, sanariu, kaulu, ir jung aud-giliuoju. Epikritinis (ankstyv) S-mas sukelia apsauginius refleksus. Protopatini (velyv) ir ypac giluji S-ma salygoja vegetac.r-jos.Praejus kel val po odos pazeidimo jos jautrumas padid. Tai vad hiperalgezija. G.b. kad H-ja sukelia is suzalotu last issiskyres histamines ar S-mo jutimo slenkscio padid. S-mo visiskai nebejauciama (analgezija) kai isnyksta ir kt. moduliniai jutimai, pvz perpjovus nerva. Autoanalgezijos mech-mams ypac svabi neuromediatoriu sist. Iv galv smeg vietose yra opiatams jautriu receptoriu su kuriais reaguoja mediatoriai. Opiatiniai polipeptidai gaminasi organizmo aud. Jie reaguodami su su specif receptoriais slopina skausma t.p keicia vegetac ir psichoemoc r-jas, t.p jie per hipotalama reguliuoja hipofizes tropiniu hormonu issiskyrima ir didina antinksciu zieves jautruma AKTH. Todel analgetikai gali keisti adaptacijos sindromo eiga.S-mo gydymo principai yra tokie: fizinis (pazeistos galunes imobilizacija, sildymas ar saldymas, diatermija, masazas ar raumenis atpalaiduojantys pratimai), farmakologinis (vietine ar lumbaline anestezija, narkoze) ir neurochirurginis (letiniam S-mui gydyti) S-mas malsinamas ir elektrostimuliacijos budu, veikiant odos nervus ar isodinus elektrodus tiesiog i nervinius laidus.

23. Sokas yra sunkus patologinis proc kai issenka gyvybiskai svarbiu organu f-ja, nes sutrinka ju mikrocirkuliacija ir zmogui gresia mirtis. S-as tai bend org-mo r-ja kai pazeidziami audiniai ir atsiranda bendrasis adaptacijos sindromas o preissokines r-jos yra nepakankamos. Jei jos salygiskai pakankamos istinka lengvas sokas kuris praeina savaime. Esminis soko patogenezes faktorius yra organizmo f-ju reguliavimo sutrikimas. Todel ir pasireiskia soko pozymis-uminis sirdies ir krgysliu sist bei mikrocork nepakankamumas. Atsizvelgiant I soko priezasti skirimos jo formos: trauminis, nudegim, hipovoleminis ar hemoraginis, spindul, elektrosokas, anafilaks, kardiogen, hemotransfuz, sepsinis ar infekc, toksinis, adrenal, histamininis irk t. tipiskiausias trauminis, jam budingi k.k. klinikiniai pozymiai. Jis gali atsirasti po traumos. Jam budingos stadijos: erektiline, torpidine, terminaline.

Nesvarbu kokia soko forma, kraujo reologiniu savybiu pakitimai sukelia bendr patogenezes faktoriu-biochem proc patologija audiniu lastelese. Jos esm priezastis-audiniu hipoksija. Sutrikus mikrocir-jai, audiniams truksta O2 ir last stokoja energijos, tada sparteja kepenu glikoziliniai proc. Aktyveja ir triacilgliceroliu lipolize bei RR-iu transporta I last. Taciau del O2 stokos sie proc greit nutruksta ir kaupiasi metabolitai, visu pirma laktato ir RR-iu apykaitok produktu-acetil-KoA ir is jo susidaranciou ketonu. Del ju sparciai kaupiasi laktato mazeja kraujo buferiu ir atsiranda metabolibe acidoze. Mazejant pH, silpsta organu f-jos: mazeja miokado susitraukimo jega, dideja kapiliaru pralaidumas, kinta membranu struktura ir f-ja, jonai ir skystis pereina I intersticini audini ir kraujas tirsteja, slopinama baltymu ir slapalo sint. Kadangi sutrinka viso org-mo f-jos tai soko eiga lemia svarbiausiu organu -plauciu, kepenu, inkstu-metabolizmo sutrikimai.

24.Koma tai bukle pasireiskianti visisku samones netekimu, refleksu isnykimu ir kt gyvybiniu f-ju sutrikimu. Dazniausios komos bukliu formos: poreanimacinis sindromas, galvos trauma, ischeminis ir hemoraginis insultas, infekcinis ir uzdegiminis smegenu pazeidimas, diebetine, hipoglikemine, uremine ir hepatine koma, endogenine ir egzigen intosikacija. Skiriamos 3 komos stadijos: 1.prekoma-kai protarpiais ligonio samone gali siek tiek pragiedrieti, 2.koma-visiskas samones netekimas ir komos giluma atitinkantys neurologiniai simptomai: rijimo sutrikimas, vyzdziu refl isnykimas, raumenu rigidiskumas ar pareze, traukuliu sindromas ir kt. 3.-negriztama koma kai org-mo f-jos neatsikuria. Komos bukliu patogenezes faktoriai: 1.hipoksija, 2.metabolitu kaupimasis smegenyse, sutrikus ju kraujotakai, 3.endo-ir egzogeniniu toksiniu medz tiesioginis poveikis smegenims. Komos buklems budingi keli esminiai sindromai: 1.bulbariniu nervu f-jos patologija, del to sutrimka rijimas, 2.hiper-ir
hipotermijos atsiradimas (hipot rodo negriztama komos eiga), 3.hemodinamikos nepastovumas ir kvepavimo sutrikimai, 4.traukuliu sindromas, 5.neurotrofines f-jos sutrikimai del to atsiranda pragulu, jos gali salygoti sepsi.

26.Ekstremalios bukles:nervine itampa(stresas).bendrasis adaptacijos sindromas.nespecifine organizmo reakcija,kuri atsiranda veikiant bet kokiam stipriam patogeniniam faktoriui ir pasireiskia organizmo apsauginiu sistemu persitvarkymu-tai stresas, o siu reakciju visuma-bendrasis adaptacijos sindromas.Buvo tirta hipofizes bei antinksciu sistemos svarba bendrajam adaptacijos sindromui atsirasti.Jam budingos 3 nuoseklios faze.1ojoje-aliarmo stadijoje pasireiskia greitos apsaugines rea-jos:arterinio krauj.mazej.raumenu atonija, hipotermija, hipoglikemija, kraujo sutirstejimas.2-osios – rezistentiskumo st.metu pasireiskia stabilus priessokiniai mech.atsiranda antiksciu zieves hipertrofija ir padideja gliukokortikoidu sekrecija.3-osios-issekimo st.metu atrofuojasi antiksciu zieve, mazeja arterinis kraujosp,yra baltymai.biologine adapt.reiksme ta, kad rezistentiskumo stadijos metu org.tampa atsparesnis stresoriui, kt.zalojantiems veiksniams.Kortikotropinas ir kortikosteroidai palaiko nespecifini org.rezistentiskuma.Stresas – tai sudetinga org. Rea-ja ir negalima jo paaiskinti vien endokrinines sistemos pokyciais.stresas yra neurohumoraline rea-ja.

15.Alerg. samprata. Alerg etiologija. Alergija (allos-kitas; ergija- veikimas)-tai yra paites,padidejes organizmo jautrumas medziagom,pasizyminciom alergenu savybem.Alergenai-etiologinis veiksnys.Visaverciai alergenai-tiesiogiai sukelia r-jas. Nevisaverciai(haptenai)-jungiasi su baltymais (kraujo plazmos ir audiniu).Alergenas gali veikti iskarto (1 kontaktas su kraujo plazmos baltymais.Neiskarto-sensibilizuoja.Alergenai sukelia:1)tikras alergines r-jas 2).Gali sukelti pseudoalergijas Pirmos tikrosios alerginias reakcijos prklauso nuo IgE. Jo hiperfunkcija sukelia r-jas. Pseudoalergija tai pvz. Salciui, sintetiniams rubams, sviesai, maisto priedams. 3).Sukelia sensibilizacija infekcijom (tuberkulioze, sifilis, letinis artritas ir kt.) 4). Gali sukelti ligas pvz. Opalige, ateroskleroze, arterine hiperenzija.ETIOLOGIJA.Alergenai-endogeniniai, egzogeniniai. Vidiniai-igimti ir igyti. Pirminiai(igimti) tai smegenu audiniai, akiu lesiukas, skydliauke ir kt. Antriniai(igyti)-pacio organizmo audiniai pazeisti karscio, radiacijos,infekcijos, del toksinu poveikio pakite audiniai, mech.trauma.Antriniai dar skirstomi i infekcinius ir neinfekcinius.Isoriniai taip pat skirstomi I infekcinius(bakterijos,virusai,pirmuonys,grybeliai) ir neinfekcinius(chem,biol,fizik veiksniai).Neinfekciniai-gyvunines(kaciu plaukai,erkutes) ir chemines(skalbimo milteliai,dezinfekcines priemones) kilmes.VAISTAI KAIP ALERGENAI.Visi haptenai,isskyrus kraujo seruma, vakcinas,,baltymu pakaitalus,kuririe yra visaverciai.Vaistas ir baltymas sudaro kompleksa,kurio alerginis stiprumas priklauso nuo:1)vaisto chem strukturos,didziausia chem aktyvuma turi amino grupes,Cl,Br,J atomai,benzolo ziedo dariniai, -s=s- jungti turintys junginiai 2)Vaisto ir baltymo komplexo patvarumo.

16.Alerg patogenezes stadijos.Umines ir letines r-jos.Yra 3 alergijos patogenezes stadijos:1)imuniniu r-ju 2)patocheminiu r-ju 3)patofiziologiniu pakitimu. Pirmoji imuniniu r-ju stadija prasideda antigeno-alergeno patekimu i organizma. Imunine sistema atpazysta svetima medziaga,jei ji skiriasi bent vienu genu.Zmogaus antigenu homeostaze palaiko trikomponente sistema,makrofagai,T ir B limfocitai.T limfocitai atpazysta antigenus,kai jie sudaro kompleksus su savo baltymais,vadinamais II tipoaudiniu suderinamumo antigenais-MHC.Uzblokavus recirkuliuojanciu limfocitu aktyvuma9pvz kortikosteroidais),organizmo imunines T sistemos aktyvumas sumazeja. Nepakankamas makrofagu, T limfocitu aktyvumas,eliminuojant alergena,gali stimuliuoti IgE sinteze.Antroji imuniniu sutrikimu priezastis tai T supresoriu hipofunkcija, trecioji-lokalaus imuniteto faktoriu,ypac IgA,nepakankamumas. Kai antigenas I organizma patenka pirma karta,kyla pirminis imuninis atsakas, kuriam budinga gausi IgM sinteze.Apibendrinant sia stadija, galime pasakyti, kad dazniausiai ju, ypac greito tipo alergines r-jos, pobudi nulemia IgE antikunai ir ju savybes. Patocheminiu r-ju stadija(antroji) svarbi tuo,kad daugumos alergoziu klinika priklauso nuo jos eigos ypatybiu.Kai imun.r-ju metu vyksta sensibilizacija, zmogus to nejaucia,daznai net nezino, kad yra jautrus kokiam nors alergenui.Alergenui patekus pakartotinai ir susidarius kompleksui su antikunais, pasireiskia:1)bazofilu ir labrocitu degranuliacija2)alergijos mediatoriu patogeninis poveikis3)kraujo ir audiniu proteoliziniu fermentu aktyvinimas4)komplemento sistemos ir Hagemano faktoriaus aktyvinimas. Patofiziologiniu alerginiu r-ju stadijai budinga lasteliu,organu ir ju sistemu funkciniai bei morfologiniai pakitimai. Kai kurios greito tipo alergines r-jos,pvz anafilaksinis sokas,gali buti mirties priezastis jei laiku nesuteiksim pagalbos.Antikunai,antigeno ir antikunu kompleksai,biologiskai aktyvios medziagos lemia sios stadijos klinikinius simtomus.Leto tipo alerginiu r-ju sios stadijos ypatybes priklauso nuo lastelinio imuniteto faktoriu.Greito tipo alerg r-ju patofiziologines sadijos metu buna tokiu pakitimu:1)CNS f-ju pakitimai2)kraujotakos sutrikimai3)kvepavimo organu sistemos f-jos pakitimai.

17Alerg ligos.Anafilaksija.Ligos(Zr 18kls). Viena is greito tipo alerginiu r-ju yra

Anafilaksine r-ja buna generalizuota(anafilaksinis sokas) ir vietine (Overio fenomenas)Anafilaksinis sokas istinka tada, kai sensibilizuotam organizmui. Praejus latentiniam periodui, I vena isvirksciama 10kartu didesne antigeno doze. Yra daromi experimentai, pvz su juros kiaulyte. Istikus anafilaksiniam sokui, vyrauja vieno organo funkciniai ir morfologiniai pakitimai,todel jis vadinamas “sokiniu”,pvz juros kiaulytes-plauciai,suns-kepenys. Taciau nereiskia, kd izoliavus kepenis, sokas neistiks.Nes antigenui reaguojant su antikunais,histaminas issiskiria is plauciu ir pasireiskia anaf.sokas.Yra skiriami 4 zmogaus anaf.soko tipai. 1)kardiovaskulinis(dominuoja kraujotakos sutrikimai) 2)respiracinis(vyrauja bronchu, bronchioliu spazmas)3)abdominalinis(pilvo skausmai, vemimas, viduriavimas)4) cerebralinis(samones netekimas,traukuliai,nevalingas tustinimasis ir slapinimasis).Vietinei anaf.r-jai tirti taikomas Overio fenomenas. Eksperimentuojant jis pasireiskia,kai sensibilizuotem organizmui I oda isvirksciama antigeno su dazais. Jei r-ja teigiama,injekcijos vietoje matyti nusidaziusi deme.

18. Bronchų astma tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ir/ar kosulio priepuoliais priežastys padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis. Suaugusiems, sergantiems bronchine astma, alerginis komponentas nustatomas retai. Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai). pablogėjimas naktimis, anksti ryte Ligos eiga dusulys, apsunkintas kvėpavimas, kosulys, sunkumo (veržimo) jutimas krūtinėje, švokštimas (švilpimas), rečiau skrepliavimas. Šios ligos sukelti negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo metų laikų arba būti visus metus. Bronchinės astmos simptomai atsiranda staiga, jie dažniausiai trumpalaikiai (trunka tik kelias minutes ar valandas), tačiau gali kartotis keletą kartų per parą. Paprastai astmos priepuolį išprovokuoja alergenai arba nealerginiai dirgikliai (kvapai, šaltas oras, fizinis krūvis ir pan.). Dažnai dusulio ir/ar kosulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą. Ligoniai tarp priepuolių dažniausiai jaučiasi gerai. Esant ligos paūmėjimui, simptomai sunkesni, tęsiasi kelias dienas ar savaites, pasireiškia progresuojantis dusulys. Ilgainiui deguonies trūkumas pažeidžia ir kitas organizmo sistemas: sutrinka miegas, atsiranda nerimas, kito priepuolio baimė ir pan.

Bronchinės astmos eiga labai nevienoda. Liga gali būti epizodinė ir nuolatinė. Epizodinė astma pasireiškia tam tikrais periodais, dažniausiai po trumpalaikio kontakto su alergenu. Jai būdinga lengva eiga ir ilgi pagerėjimo periodai. Esant nuolatinei astmai, bronchų uždegimas yra pastovus. Išgijimo požiūriu bronchinės astmos prognozė yra abejotina. Tik vaikų astma dažniausiai vėliau (bręstant) kartais išnyksta. Todėl jos prognozė daug geresnė nei suaugusių. Gydymas yra individualus ir pakopinis. Iš pradžių skiriamas intensyvesnis gydymas, vėliau, jei yra įmanoma, vaistų dozė yra mažinama (pakopa žemyn). Skiriamas ilgalaikis (bazinis) ir ligos paūmėjimo (priepuolio) gydymas. Pirmenybė teikiama inhaliacinėms vaistų formoms. Šiai ligai gydyti vartojami uždegimą slopinantys vaistai: kortikosteroidai (hormoniniai vaistai) ir inhaliaciniai nesteroidiniai preparatai (Natrio kromoglikatas, Nedokromilis). Kortikosteroidai skiriami inhaliacijomis (beklometazonas, Flunizolidas, Budezonidas, Flutikazonas), į veną ir tabletėmis (Prednizolonas). Bronchinei astmai gydyti vartojami ir bronchus plečiantys vaistai: inhaliuojami antimuskarininiai preparatai (Ipratropiumo bromidas), andrenomimetikai (trumpo veikimo Fenoterolis ir Salbutamolis; ilgo veikimo Formoterolis ir Salmeterolis.

Specifinė imunoterapija skiriama tuomet, kai neįmanoma išvengti kontakto su alergenais arba nepavyksta vaistais kontroliuoti ligos simptomų. PatarimaiVenkite alergiją sukeliančių maisto produktų. Venkite prirūkytų patalpų, stenkitės būti gerai vėdinamose ar ventiliuojamose patalpose. Jei gyvūnai jums sukelia astmos priepuolį, stenkitės jų vengti. Jei esate jautrus dulkėms, venkite namuose sausų puokščių ir kiliminių dangų. Jei po fizinio krūvio pradedate dusti, įkvėpkite bronchus plečiantį vaistą prieš fizinį krūvį. Jei turite PEF-metrą – didžiausios iškvėpimo srovės matuoklį, darykite atžymas ir koreguokite gydymą pagal gydytojo nurodymus. Sergantiems astma ligoniams rekomenduojami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, organizmo grūdinimas ir stiprinimas. Dažnai ligoniaia neteisingai naudojasi inhaliatoriais, tuomet vaistas lieka
patenka į skrandį, bet ne į plaučius. Todėl yra svarbu, suderinti dozuoto inhaliatoriaus paspaudimą ir įpūtimą, turi būti pakankama įkvėpimo srovė, po inhaliacijų reikia išskalauti burną. Atopinis dermatitas (susijęs su įgimta alergija odos uždegimas) –tai lėtinė odos liga, pasireiškianti uždegimu, niežėjimu ir atsirandančiais išbėrimais. Paskutiniais dešimtmečiais visame pasaulyje sergamumas atopiniu dermatitu padidėjo kelis kartus. Tai siejama su aplinkos užterštumo didėjimu, chemijos pramonės vystymusi ir didėjančiu jos produktų naudojimu buityje, mitybos įpročių kitimu. Lietuvoje šia liga serga 9-17 % vaikų. Simptomai• Dažnos odos infekcijos Niežėjimas Šlapias bėrimas „Sausas“ bėrimas Odos sukietėjimas, sustorėjimas Odos sausumas Paryškėjęs odos piešinys Vokų patamsėjimas Maisto netoleravimas Tuštinimosi pakitimai Ligos eigaKūdikiams ir mažiems vaikams (nuo 2 mėn. iki 2 metų amžiaus) beria veidą (skruostus, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankų ir kojų tiesiamuosius paviršius. Dažniausia būna egzematozinė odos pažeidimo forma (“šlapia forma”): mazgeliai, pūslelės, oda šlapiuoja, gausu nukasymų, šašų, niežti. Nebūdingi bėrimai nosies-lūpų trikampyje, kirkšnyse ant delnų, padų. Kai kuriems kūdikiams pradžioje gali būti seborėjinio dermatito požymiai: storas pleiskanų luobas galvos plaukuotoje dalyje, paraudusi, pleiskanojanti oda antakių, kaktos, pažastų, kirkšnių srityse, už ausų.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2302 žodžiai iš 7105 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.