Pasaulinė išteklių taupymo patirtis
5 (100%) 1 vote

Pasaulinė išteklių taupymo patirtis

TURINYS

ĮVADAS

1. GAMTOS IŠTEKLIŲ ĮVAIROVĖ

1.1. Gamtos ištekliai ir jų samprata

1. IŠTEKLIŲ TAUPYMAS IR RACIONALUS JŲ PANAUDOJIMAS

2.1. Gaminių kokybės gerinimas ir žaliavų sąnaudų mažinimas

2.2. Substitucijos efektas prekių gamybos ir vartojimo sferose

2.3. Naujų žaliavų šaltinių ieškojimas

2.4. Perėjimas prie gamybos be atliekų

2. ENERGIJOS TAUPYMAS IR EFEKTYVESNIS JOS NAUDOJIMAS

3.1. Labiausiai paplitę pasaulyje energijos ištekliai

3.1.1. Akmens anglis- seniausia pramonės žaliava

3.1.2. Nafta- svarbiausia žaliava

3.1.3. Gamtinių dujų vartojimas ir taupymas

3.2. Hidroenergetika

3.3. Ateities energetika

IŠVADOS

LITERATŪRA

ĮVADAS

Viskas, ką mes turime ir galime turėti, yra gamtoje [9]. Gamta- tai labai sudėtinga ir paslaptinga sistema, kurios reiškiniai glaudžiai ir įvairiai tarpusavyje susiję, vieni nuo kitų priklauso, vieni kitus sąlygoja. Žmonių ūkinės veiklos istoriją galima vertinti kaip jos santykį su gamta, kurios pagrindą sudaro gamtos ištekliai. Gamtos ištekliai sudaro sąlygas žmonijai egzistuoti ir vystytis, tenkinant beribius visuomenės poreikius [10]. Tik nuosekliai ir atidžiai išanalizavus gamtos išteklius, galima priimti tinkamus sprendimus, kaip juos įvaldyti, o įvaldžius racionaliai naudoti bei taupyti.

Darbo naujumas- straipsniuose ir knygose pasigendama autorių nuoseklumo, išsamumo ir gilesnių paaiškinimų, kodėl išteklius ir kaip juos reikia taupyti. Gausi informacija dažniausiai pateikiama viena forma. Šiame darbe stengiamasi surinktą informaciją kuo geriau apibendrinti susisteminti ir pateikti lentele bei grafiku. Darbe išteklių taupymas bus analizuojamas atrastų ir esamų atsargų bei sunaudojimo kasmet principu.

Darbo objektas- išteklių taupymas pasaulyje.

Darbo tikslas- išanalizuoti išteklių taupymo ir racionalaus naudojimo kitimą laiko ir erdvės atžvilgiu.

Darbui parašyti, iškelti pagrindiniai uždaviniai:

Išsiaiškinti išteklių svarbą žmonių poreikiams tenkinti;

Įvertinti išteklių taupymo patirtį pasaulyje ir Lietuvoje.

Darbui parašyti, naudojami šie metodai: teorinės literatūros analizė ir apibendrinimas, statistinių duomenų analizė bei lyginimas.

Pirmoje darbo dalyje “Gamtos išteklių įvairovė” apibrėžiama išteklių sąvoka, susisteminami gamtos ištekliai pagal jų galimybę einamuoju laikotarpiu naudoti bei jų galimybę visiškai sunaudoti. Antroje darbo dalyje “Išteklių taupymas bei racionalus jų naudojimas” nurodomi ir aprašomi pagrindinai keliai ištekliams taupyti: naujų išteklių šaltinių paieška, antrinis žaliavų naudojimas; Trečioje darbo dalyje “Energijos taupymas bei efektyvesnis jos naudojimas” analizuojami pagrindiniai ir labiausias paplitę energijos ištekliai, bei aprašoma XX a. pab. susikūrusi reikšminga energetikos sritis- alternatyvioji energetika. Paskutinėje darbo dalyje “Išvados” pateikiama apibendrinta informacija apie išteklių taupymą Lietuvoje ir pasaulyje.

1. GAMTOS IŠTEKLIŲ ĮVAIROVĖ

1.1. Gamtos ištekliai ir jų samprata

Gamtos ištekliai– tai gamtos elementai (žemė, vanduo, oras, augalija, gyvūnija, klimatas, naudingos iškasenos), kurie naudojami visuomenės reikmėms tenkinti. Gamta ir jos ištekliai yra Žemės ilgos evoliucijos rezultatas. Tarp žmogaus ir gamtos yra abipusė priklausomybė. Gamta sudaro sąlygas žmogui egzistuoti, o žmogus, pažindamas gamtos dėsnius, keičia jos elementų tarpusavio ryšius, atranda ir įvaldo vis naujas potencines jos jėgas [1; 4 p.] [5; 4 p.].

Gamta– tai dar ne jos ištekliai. Gamtos elementai tampa ištekliais nuo to momento, kada žmogus pradeda juos panaudoti savo reikmėms tenkinti. Kalbant apie išteklius reikia atkreipti dėmesį į jų atsargas. Juk kiekvienais metais peržiūrimos naujos, iki šiol nežinomos gamtinių išteklių atsargos.Jos papildo jau žinomą tų atsargų kiekį, tačiau tik tada, kai detaliai ištiriami jų klodai, sukuriamos technologijos joms išgauti ir panaudojamos visuomenės poreikiams tenkinti.

Gamtos ištekliai– tai tie gamtos elementai, kuriuos galima panaudoti esamomis bei numatomomis mokslo ir technikos pažangos sąlygomis, o atsargos– tai ta dalis išteklių, kurie detaliai ištirti bei įvertinti ir visiškai tinka naudoti.

Dėl mokslo ir technikos pažangos ištiriami ir įsisavinami vis nauji gamtos ištekliai. Todėl šiuolaikinė gamyba– tai įvairiaplanė, sudėtinga, sparčiai besivystanti gamtinių išteklių naudojimo sistema. Jos vystymosi tempus iš vienos pusės lemia gyventojų skaičiaus augimas, o iš kitos pusės– vartotojiškų poreikių augimas. Didėjant gyventojų skaičiui planetoje, augo gamybos apimtys, kito perdirbimo būdai, ir šiuo metu antropogeninėje(žmogaus) veikloje išskiriamų medžiagų kiekiai jau prilygsta natūraliai susidarantiems jų kiekiams gamtoje. Tobulėjant technikai, išryškėjo nauji fiziniai veiksniai, tokie kaip vibracijos, virpesiai, magnetiniai ir elektriniai laukai, radiacija. Jų poveikis visai gamtiniai aplinkai dažnai ypač kenksmingas. Šiuo metu jau aišku, kad kuriant naujas technologijas, būtina atsižvelgti į visą jų poveikį aplinkai ir sugretinus konkrečios vietos ir laiko įvairius variantus, priimti ekologiniu požiūriu tinkamiausią sprendimą.

Nuo gamtos išteklių labai priklauso valstybės ekonominis vystymasis. Šalys,
turinčios pakankamai gamtos išteklių, gali sparčiau plėtoti gamybą, nes nereikia eikvoti lėšų jiems įsigyti iš kitur. Gamtos išteklių išsekimas spartėja ir dėl neekonomiško jų naudojimo, kai paimami tik kai kurie pagrindiniai mineralinių žaliavų elementai, o kiti priskiriami atliekoms, kuriomis teršiama gamta. Taupant gamtos išteklius, ypač svarbu kiek galima mažiau jų suvartoti gaminamos produkcijos vienetui.

2. IŠTEKLIŲ TAUPYMAS IR RACIONALUS JŲ PANAUDOJIMAS

Pagrindiniai keliai taupiai ir racionaliai ištekliams naudoti yra šie:

1. Gerinti gaminių kokybę ir mažinti išteklių sąnaudas produkcijos vienetui;

2. Mažinti nuostolius, išgaunant žaliavas;

3. Antrinis žaliavų perdirbimas;

4. Pereiti prie gamybos be atliekų;

5. Ieškoti naujų išteklių šaltinių.

2.1. Gaminių kokybės gerinimas ir žaliavų sąnaudų mažinimas

Vienas efektyviausių kelių ištekliams taupyti yra geros produkcijos gamyba. Gaminant nekokybiškus gaminius, prarandami ne tik materialiniai bei darbo ištekliai, bet ir žmonėms daroma didžiulė moralinė žala [2]. Aukštą gamybos efektyvumą užtikrina aukštos kokybės produkcija, tačiau bloga gaminių kokybė istorijos raidoje buvo dažnas reiškinys. Buvusi SSRS užėmė pirmą vietą pasaulyje pagal avalynės, audinių gamybą vienam gyventojui, tačiau kiekvienais metais užsienyje pirkdavo 100 mln. porų batų, kai šalyje pagaminta avalynė dūlėdavo fabriko sandėliuose.

Geros produkcijos gamyba susijusi su aukštu technologijos lygiu šalyje, kuris sąlygoja ir mažus žaliavų kiekius produkcijos vienetui pagaminti.

2.2. Substitucijos efektas prekių gamybos ir vartojimo sferose

Kylant išteklių kainoms, tiek gamintojai, tiek vartotojai stengiasi mažinti jų vartojimą. Automobilių gamintojai vietoje metalo daugiau naudoja plastikų, baldų gamintojai vieną medienos rūšį keičia kitomis. Pabrangus metalui gyventojai stogus dengia keraminėmis medžiagomis, pabrangus akmens angliai naudoja daugiau durpių [10].

Pakeitimo efektas turi savo ribas. Yra daug gamybos ir vartojimo sferų, kuriose pakeisti natūralius pakaitalais kol kas neįmanoma. Pavyzdžiui, boksitų- aliuminio, kokso- ketaus gamyboje. Aliuminis per praėjusį ketvirtį amžiaus tapo labai populiarus metalas: pakeitus plieną aliuminiu palengvėjo automobiliai, todėl jie mažiau naudoja benzino. Pakeitus aliuminiu stiklą ar plieną įpakavimams, sutaupoma energijos kroviniams pervežti [2]. Pabrangus naftai, kai kurių daugiabučių namų gyventojai, norintys atsisakyti šildymo, negalėtų to padaryti dėl techninių dalykų. Substitucijos efekto įtaka taupant gamtos išteklius yra labai didelė ir ateityje didės. Naujų substitutų kūrimą skatina šiuolaikinė gamyba ir konkurencinė kova pasaulinėje rinkoje. Kai kurioms ūkio šakoms, substitutai tampa “išgyvenimo” šaltiniu, nes tik pagerinus gaminio kokybę galima išplėsti savo dalį vietinėje ir tarptautinėje rinkoje.

Naujų medžiagų kūrimu užsiima daugelis pasaulio firmų.

2.3. Naujų žaliavų šaltinių ieškojimas

Naujų išteklių paiešką šiuo metu labai spartina naujausi mokslo ir technikos pasiekimai. Kuo didesnės išteklių kainos, tuo šios paieškos intensyvesnės ir sėkmingesnės. Galbūt ateityje kai kurių išteklių atsargos ir pasibaigs, bet kol kas daugumos išteklių nauji telkiniai atrandami tokiais tempais, kad jų pasaulinės atsargos ne mažėja, bet didėja [10]. 1950 m. naftos atsargos pasaulyje buvo vertinamos 75 mlrd. tonų. Ir nors per tolesnius 20 metų jos buvo išgauta 180 mlrd. tonų, 1970 m. naftos atsargos jau buvo vertinamos 445 mlrd. tonų. Toliau didėjant naftos kainoms, daugiau lėšų buvo įdedama į naftos paieškas (1 pav.). Todėl per 20 metų (nuo 1973 iki 1993 metų) naftos rezervai padidėjo 900 mlrd. barelių (apie 120 mlrd. tonų), o naftos gavyba per visą šį laikotarpį buvo gana pastovi- svyravo tarp 20- 24 mlrd. barelių per metus [2].

XX a. 8 dešimtmečio pradžioje JAV iškilo grėsmė pakliūti naftą eksportuojančių šalių priklausomybėn, todėl imta ieškoti naujų naftos ir gamtinių dujų telkinių. Tačiau nei Meksikos įlankoje, nei Aliaskoje atrasti ir eksploatuojami naftos telkiniai nepatenkino vis didėjančio šalies poreikio. Todėl stokodama savo išteklius ir taupydama turimus, JAV įsiveža apie 30% naftos [12].

Lietuvos pietvakarinėje dalyje atrasti milžiniški labai geros kokybės gipso klodai apie 1000 mlrd. t., kurie slūgso 150- 600 m gylyje (arčiausiai žemės paviršiaus jie Kauno rajone- 150- 200 m gylyje). Tos didelės atsargos kol kas nepanaudojamos, nes vietiniai jų poreikiai yra nedideli, o jiems įsisavinti šachtų statyba reikalauja didelių kapitalinių įdėjimų [3].

1 pav. Pasaulio naftos rezervų didėjimas

2.4. Perėjimas prie gamybos be atliekų

Kai kurie mokslininkai mano, kad dalį energijos poreikių galima tenkinti mediena, kuri yra atliekos, sukurtos galutinės produkcijos gamintojų, bei panaudojant beverčius medžius. Miško apdirbimo sistemoje visuomenė netenka daug vertingiausių sunkiai reprodukuojamų gamtos resursų.

Mokslininkų paskaičiavimais, kasmet Lietuvos miškų kirtavietėse paliekama per 0,4 mln. m3 medienos, maždaug tiek pat jos netenkama ir miško apdirbimo įmonėse. Lietuvoje kiekvienais metais prarandama arti 1 mln. m3 medienos. Apskaičiavimai rodo, kad 80% į nepanaudojamas atliekas
nurašomos medienos kiekio galima būtų sėkmingai naudoti ir vien tik išsprendus susidarančių Lietuvoje medienos atliekų problemą būtų galima atsisakyti medienos importo [9].

Miesto atliekose yra nuo 50% iki 75% organinių medžiagų. Jas degina sumaišytas su anglimis ar naftos atliekomis garo katiluose elektrinėse. Romoje visos medžiagos, kurių jau nebegalima išskirti iš šiukšlių (40%), sudeginamos gaminant garą apšildymui. Taip perdirbant šiukšles, kompensuojama 30- 100% išlaidų, reikalingų miesto valdymui. JAV paskaičiuota, kad visos surenkamos šiukšlės ekvivalentiškos 12% sunaudojamos šalyje [5].

Svarbus gamtinių išteklių taupymo rezervas yra beatliekinių technologijų taikymas. Optimalias sąlygas joms įdiegti turi metalurgijos, chemijos pramonės įmonės. Dažnai viename technologiniame procese visiškai išvengti pramoninių atliekų neįmanoma. Tačiau tai nereiškia, kad šių atliekų negalima pavartoti kitose, nebūtinai tos pačios šakos įmonėse.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1677 žodžiai iš 5587 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.