Pasaulinės paslaugų rinkos plėtra
5 (100%) 1 vote

Pasaulinės paslaugų rinkos plėtra

TURINYS

ĮŽANGA 3

1. PASLAUGŲ VAIDMENS IŠKILIMAS 5

1.1. DEFINICIJA IR KLASIFIKAVIMAS 5

1.2. PASTARŲJŲ METŲ PASLAUGŲ PLĖTRA 6

1.3. PASLAUGŲ PLĖTROS AIŠKINIMAI 9

1.4. NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ ĮTAKA PASLAUGŲ GLOBALIZACIJOS PROCESE 10

1.5. VYRIAUSYBIŲ ĮTAKA PASAULINEI PASLAUGŲ PLĖTRAI 11

2. TARPTAUTINĖS PASLAUGOS ŠIANDIEN 13

2.1. PRANAŠUMAI, LEIDŽIANTYS PASLAUGŲ ĮMONEI PIRMAUTI 14

2.2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS PASLAUGŲ SRITYJE 15

2.3. LIBERALIZACIJOS PROCESAS TARPTAUTINĖJE PASLAUGŲ PREKYBOJE 16

2.4. GATS VEIKLA IR ĮTAKA PASAULINĖJE PASLAUGŲ PREKYBOJE 17

3. LIETUVA PASAULINĖJE PASLAUGŲ RINKOJE 20

IŠVADOS 25

LITERATŪROS SĄRAŠAS 27

ĮŽANGA

Paslaugų sritis pasaulyje pastoviai plečiasi. Nemažai paslaugų šakų jau peržengė valstybines sienas ir tapo tarptautinėmis. Internacionalizacijos procesas yra gana sudėtingas: vienos iš paslaugų šakų vystėsi visiškai savarankiškai, tuo tarpu verslo paslaugos vystėsi priklausydamos nuo informacinių technologijų paslaugų. Pasauliniu mastu esminiai pokyčiai įvyko 20-to amžiaus 9-jame dešimtmetyje, kuomet paslaugos tapo daug svarbesne ekonomikos sudedamąja dalimi. Šiandien paslaugos užima 18%-19% visos tarptautinės prekybos. To priežastis buvo naujas vyriausybių ir įvairių tarptautinės prekybos reguliavimo organizacijų požiūris. Vis tik ir šiandien tas požiūris yra labai skirtingas. Kiekviena valstybė turi savo taisykles, normas, kuriomis reguliuoja užsienio kompanijų veiklą: vienos valstybės yra atviresnės; kitos žvelgia gan įtartinai ir yra prieš paslaugų sferos liberalizavimą; trečios gi yra suinteresuotos apsaugoti savo paslaugų šakas. Ypač dideli kontrastai pasaulinėje paslaugų rinkoje iškyla tarp išsivysčiusių, mažiau išsivysčiusių ir po-socialistinių Rytų Europos valstybių.

Šio referato tikslas yra atskleisti procesus ekonomikoje, kurie įtakojo kai kurių paslaugų sferų staigią plėtrą. Svarbu išsiaiškinti veiksnius, kurie privertė įmones išeiti į tarptautinę areną. Pagrindiniai mūsų darbo uždaviniai yra šie:

• Pradžioje reikia pateikti paslaugų apibrėžimą. Išsiaiškinti, kuo paslaugos skiriasi nuo prekių, kaip jos plito šalių vidaus rinkose.

• Toliau svarbu išsiaiškinti, kaip tarptautinė prekyba paslaugomis įtakojo pastarųjų metų ekonomiką. Kaip kito įvairių šalių indėlis į bendrąją pasaulio prekybą paslaugomis.

• Sekantis uždavinys – svarbiausių priežasčių, lėmusių pasaulinę paslaugų plėtrą, analizė. Didesnis dėmesys bus skiriamas informacinių technologijų plėtrai ir vyriausybių įtakai tarptautinei paslaugų plėtrai.

• Apžvelgus esminius veiksnius, iškyla naujas uždavinys – kaip paslaugos atrodo šiandien. Kokiais būdais paslaugų įmonės gali eiti į užsienio rinkas. Su kokiais sunkumais jos susiduria.

• Taip pat svarbu atskleisti pasaulio požiūrį į šiandienines tarptautines paslaugas. Išsiaiškinti, kokią naudą duoda organizacija GATS ir kodėl liberalizacija tarptautinėse paslaugose yra naudinga.

• Galiausiai svarbu pažvelgti į Lietuvą, kaip į tarptautinės prekybos paslaugomis dalyvę, palyginti ją su kitomis šalimis.

Manoma, kad tokios paslaugos, kaip bankininkystė, telekomunikacijos ir transportas yra bet kokios ekonomikos šerdis. Be to, jos atlieka didžiausią vaidmenį gamyboje. Šiuo metu paslaugų sferoje išsivysčiusiose ekonominėse sistemose dirba mažiausiai du trečdaliai visų darbuotojų. Žinoma, šie skaičiai nelabai tinka besivystančioms ar Rytų šalims, tačiau, pilnai perėjus prie rinkos ekonomikos, paslaugų įtaka išaugs. Anksčiau galingesnės šalys pirmaudavo, turėdamos daug iškasenų, tarptautinės prekybos. Paslaugoms nebuvo skiriamas toks dėmesys. Šiandien net ir galingos šalys turi atsižvelgti į tarptautinę žmonių bei paslaugų migraciją. Lengviausia bet kuriai šaliai prisitaikyti yra prie mokslo ir informacijos tiekimo paslaugų. Šiandien tokios paslaugos tampa netgi svarbesnės už prekybą, pagrįstą prekėmis.

1. PASLAUGŲ VAIDMENS IŠKILIMAS

1.1. Definicija ir klasifikavimas

Prieš pradėdami konkretesnę analizę, turime suprasti, kas yra paslauga ir kaip jos gali būti klasifikuojamos. Paprastai į šiuos klausimus yra tiek atsakymų, kiek yra autorių, aprašančių paslaugas. Vieni, teigia, jog paslauga – tai trumpalaikė nauda (kinas, restoranas, skalbykla), kiti mano, jog tai vidutinio ilgumo nauda (dantisto paslaugos, automobilio taisymas), tačiau dabar yra ir daug ilgesnio termino paslaugų (gyvybės draudimas, finansinės paskolos). Šie pavyzdžiai tik parodo, jog paslaugos nėra apčiuopiamos. Joms apibūdinti negalime naudoti nė vieno bruožo, tinkančio gamintojo prekei apibūdinti. Apskritai, paslauga vadiname tai, kas nėra prekė. Esminiai skirtumai tarp prekių ir paslaugų galėtų būti šie:

1. Paslauga neapčiuopiama,

2. Paslauga yra heterogeniška,

3. Paslaugos gamyba, pardavimas ir vartojimas yra viename procese,

4. Vartotojas yra tiesioginis paslaugos gamybos proceso dalyvis,

5. Paslaugos negali būti sandėliuojamos,

6. Parduodamas rezultatas, nuosavybės perdavimo nėra.

Paslauga yra bet kokia nauda, kurią viena pusė gali pasiūlyti kitai. Tai labai abstraktus dalykas. Gavę paslaugą, mes ją galime aprašyti, bet per
subjektyvų pradą. Ji nepasiduoda daiktų atpažinimo logikai. Dėl to sunku standartizuoti paslaugos tiekimą.

Dar daugiau sunkumų sutinkama bandant klasifikuoti paslaugas. Pastaruoju metu populiarus keturių grupių klasifikavimas: tiekimo paslaugos (transportavimas); gamintojo paslaugos (draudimas, inžineringas); socialinės paslaugos (medicina, vyriausybė, mokslas); asmeninės paslaugos (viešbučiai, skalbyklos, pramogos). Tai aiškus pavyzdys, kuomet bandoma atskirti paslaugas nuo gamybos šakų. Susidaro įspūdis, jog paslaugų sektorius yra išskirtinis. Praktikoje riba tarp gamybos ir paslaugų šakų būna labai neryški. Juk yra įmonių, kurios gamina, tačiau tuo pačiu ir teikia paslaugas. GATS – bendroji paslaugų prekybos sutartis – išskiria net dvylika grupių paslaugų. Šiuo metu Lietuva yra ES asocijuota narė bei vadovaujasi Europos bendrijos NACE klasifikacijos sistema. Paslaugos čia klasifikuojamos pradedant žemės ūkiu ir baigiant asmeninių namų ūkių laisvai samdomu personalu. NACE klasifikatorius nustato atskirų teritorijų veiklos sritis, kodus, pavadinimus. Įvairios nacionalinės statistikos organizacijos įtraukia savo poklasius. Todėl klasifikacija, kaip ir paslaugų apibūdinimai, visuomet skirsis. Kai kurios paslaugos iš esmės negalėjo egzistuoti, pavyzdžiui, prieš 25 metus. Antai kompiuterių ar programinės įrangos paslaugos visiškai priklauso nuo telekomunikacijų, technologinio progreso.

1.2. Pastarųjų metų paslaugų plėtra

Pažvelgę į paslaugų plėtrą nuo 1960-jų, pastebėtume, jog jos plėtėsi gana sparčiai, tačiau kartu ir nevienodai skirtingose šalyse. 1-oje lentelėje matome septynias šalis, kuriose yra gerai išvystyta rinkos ekonomika.

1 lentelė: procentinė išraiška dirbančiųjų paslaugų srityje išsivysčiusiose rinkos ekonomikose 1960-1985 metais :

Metai/Šalis Prancūzija Vokietija Japonija Olandija Švedija Anglija JAV Vidurkis

1960 44,1 38,6 37,4 47,8 47,7 48,8 61,1 46,5

1973 51,3 46,1 49,1 57,7 57,7 55,4 66,4 54,8

1985 61,7 54,2 57,1 67,7 66,9 65,3 72,3 63,6

Lentelėje yra nurodyta dirbančiųjų dalis paslaugų srityje. Skaičiuojama yra dalis nuo visų dirbančiųjų. Iš pateiktų duomenų matyti, jog JAV šioje srityje yra lyderė. Ji stipriai lenkia bendrą vidurkį. Šioje šalyje net daugiau negu 7 darbuotojai iš dešimt 1985 metais dirbo paslaugų srityje. Iš kitos pusės, Vokietija ir Japonija savo duomenimis nesiekia vidurkio. Šį reiškinį įtakojo stambios rekonstrukcijos ir renovacijos šiose šalyse, vykdomos po antrojo pasaulinio karo. 1960 – 1973 metais paslaugų dalis išaugo dėl itin mažo bedarbystės laipsnio, be to, ypač išaugo gamybos šakų produktyvumas. 1973 – 1985 metais paslaugų šakų augimo tempai buvo ne tokie stiprūs, tačiau augimas vyko. Netgi recesijos metu paslaugos sugeba plėstis. Tai aiškinama tuo, jog paslaugos turi daug lėtesnius produktyvumo gerėjimo tempus. Besivystančiose šalyse paslaugų sektoriaus augimo tempai yra daug mažesni. Tokios šalys turi galingesnę šešėlinę ekonomiką, kas stipriai mažina jų ekonominį potencialą.

Rytų Europos šalyse buvo vykdoma visiškai kitokia politika. Buvo manoma, jog kapitalo formavimas ir darbo specializacija yra kertinis ekonomikos akmuo. Paslaugų sektoriaus reikšmė buvo ignoruojama. Buvo manoma, jog paslaugos iš esmės neįtakoja ekonomikos. Tačiau paslaugų sektoriaus augimas vyko ir čia.

Pažvelgę į 2-ją lentelę, galime lyginti įvairių pasaulio šalių indėlį į bendrą paslaugų importą bei eksportą.

2 lentelė: šalių indėlis į bendrą pasaulio paslaugų importą bei eksportą (iš 100%)

Šalis Importas Eksportas

1990 1995 1998 1999 2000 1990 1995 1998 1999 2000

Lietuva – 0,038 0,061 0,055 0,046 – 0,041 0,082 0,080 0,073

Latvija – 0,019 0,054 0,046 0,049 – 0,060 0,083 0,075 0,083

Estija – 0,035 0,061 0,061 0,060 – 0,073 0,111 0,110 0,104

JAV 11,969 10,791 12,652 12,934 13,843 16,974 16,696 17,860 18,317 19,128

Rusija – 1,684 1,237 0,991 1,213 – 0,889 0,928 0,668 0,671

Vokietija 9,680 10,461 9,695 9,797 9,210 6,593 6,323 5,945 5,846 5,574

Lenkija 0,348 0,585 0,494 0,512 0,516 0,409 0,895 0,817 0,621 0,662

Pažvelgę į lentelę, galime pastebėti Lietuvai aktualias paslaugų sferos plėtros tendencijas. Lentelėje pateikti net trys skaičiai po kablelio. Taip yra todėl, kad Baltijos šalių indėlis globaliu mastu yra labai mažas. Lietuva 1995 metais dar pirmavo paslaugų importe (lyginant su Latvija ir Estija), ko negalėtume pasakyti apie 2000-uosius. Eksporte mūsų kaimynės visuomet mus lenkė. Visos trys šalys stipriai atsilieka nuo JAV ar Vokietijos. Žinoma, nereikia imti absoliučių dydžių. Tačiau net jeigu paskaičiuotume importo ar eksporto kiekį vienam gyventojui Vokietijoje, kur gyvena apie 80 milijonų žmonių, bei Lietuvoje, vis vien suprastume, jog Vokietija mus stipriai lenkia. Įdomi situacija yra su Rusija. Jos paslaugų eksportas vystosi beveik taip pat kaip ir daug mažesnės šalies – Lenkijos. O paslaugų importas 1998-1999 metais Rusijoje stipriai sumažėjo dėl ištiktos krizės. 40 pasaulio šalių atliko apie 92% viso paslaugų eksporto ir apie 91,3% viso importo. Pasaulinė prekybos organizacija (WTO) savo metiniame pranešime taip pat pateikia duomenis apie prekių ir paslaugų dalį bendroje prekyboje. Pasaulio prekyboje paslaugos sudaro 18,6%, prekės – 81,4%. JAV atitinkamai – 26,1 ir
73,9%. O štai tokios turistų pamėgtos šalis kaip Egiptas ar Graikija turi visai kitus duomenis. Jų paslaugų dalis atitinkamai yra 57,8% ir 64,9%, o prekių dalis visoje prekyboje – 42,2% ir 35,1%. Vien Vakarų Europa atlieka 45% pasaulio prekybos paslaugomis. Tačiau Vakarų Europoje jau nebėra spartaus augimo, yra netgi stagnacijos požymiai. Tuo tarpu Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje bei Afrikoje 2000 metais prekybos paslaugomis augimo tempai viršija 10%.

Kaip matyti, skritingose šalyse paslaugos sudaro skirtingą dalį bendroje ekonomikoje. Šiuos bei kitų šalių duomenis galime pavaizduoti 3 lentelėje.

3 lentelė:įvairių šalių ir pasaulio paslaugų ir prekių dalys bendroje prekyboje 2000 metais :

Eksportas, % Importas, %

Prekės Paslaugos Prekės Paslaugos

Pasaulis 81,4 18,6 81,4 18,6

JAV 73,9 26,1 86,0 14,0

Graikija 35,1 64,9 81,2 18,8

Vokietija 87,3 12,7 78,9 21,1

Nigerija 93,8 6,2 71,1 28,9

Kinija 89,2 10,8 85,7 14,3

Danija 71,1 28,9 70,3 29,7

Dž. Britanija 73,9 26,1 79,9 20,1

Matome, jog skirtingose šalyse paslaugos turi skirtingą įtaką. Kaip minėjau, taip yra todėl, kad šalys turi skirtingus išteklius ir skirtingas paslaugų plėtros galimybes.

1.3. Paslaugų plėtros aiškinimai

Paslaugų plėtra skirtingose šalyse skiriasi dėl įvairių politinių, ekonominių priežasčių. Tačiau per pastaruosius 30 metų matomas aiškus paslaugų šakų kilimas. Pramonės revoliucija nustelbė paslaugų šakas, kadangi ypač didelis dėmesys buvo skiriamas gamybai. Visgi dar prieš pramonės revoliuciją, labai ankstyvais laikais egzistavo įvairūs santykiai, susitarimai, kuriems valdyti reikėjo tam tikro supratimo ir žinių. Pasauliniu mastu galime visuomet matyti aiškius nelygumus tarp šalių: vienos šalys turi daugiau žaliavų, kitos mažiau; vienos turi daugiau specialistų ir darbo jėgos, kitos tiek neturi. Todėl aišku, kad ne tik prekėms reikėjo cirkuliuoti, turėjo vykti mainai ir paslaugose. Olandija, Prancūzija, Anglija įtvirtino pagrindus paslaugų prekybai tarp savo kolonijų. Vėliau, po pramonės revoliucijos vyko specializacija, sumažėjo darbo valandos, padidėjo žmonių disponuojamos pajamos. To pasėkoje išaugo paklausa laisvalaikio, sveikatos paslaugoms. Šalių pajūrius staigiai pildė įvairūs sveikatingumo centrai, viešbučiai. Ne mažą įtaką ankstyvai paslaugų plėtrai turėjo ir geležinkelio linijų nutiesimas.

Minėtieji reiškiniai padėjo stiprius pagrindus šiuolaikinei paslaugų plėtrai. Visų pirma šiandieninę paslaugų plėtrą įtakojo ypač sparti informacinių technologijų plėtra. Jų įtaką aptarsime vėliau. Antras svarbus veiksnys – paklausa (vartojimo). Ir šiomis dienomis disponuojamos pajamos auga, dėl to kyla įvairių paslaugų paklausa, nes paslaugos yra elastingos pajamoms. Pastovus specializacijos augimas iššaukia ne tik paslaugų privatiems asmenims augimą. Paslaugos peržengia šalių ribas ir tampa transnacionalinėmis, jos integruojasi į visas ekonomikos sritis. Dėl to iškyla paklausa marketingo, reklamos, apsaugos ir daugybei kitų panašių paslaugų.

Paslaugų produktyvumas nedidėja tokiais tempais kaip ir gamybos produktyvumas. Tai yra dar viena plėtros priežastis. Tarkime, jog išaugusi paklausa pasiskirsto tolygiai po visas ekonomikos sritis. Tuomet paslaugoms reikės didesnės dalies darbo jėgos. Pasaugų produktyvumas, skaičiuojamas kaip realusis BVP vienam žmogui, paprastai žemesnis negu gamybos produktyvumas.

Dar viena paslaugų plėtros priežastis – urbanizacija. Manoma, jog miestų plėtra taip pat padidina paslaugų paklausą. Kiekviena įmonė nori turėti maksimalų priėjimą prie įvairių išteklių. Išsivysčiusiame mieste tai atlikti yra lengviausia. Tarptautinė prekyba taip pat yra vienas iš įtakojančių veiksnių. Vykdant prekybą prekėmis globaliu mastu, didėja įvairių paslaugų paklausa.

Šios plėtros priežastys palieka daug neaiškumų. Vienos jų tinka atskiroms šalims, kitos jų tinka pasaulinei paslaugų plėtrai. Dažnai tam tikra šalis ar jų grupė turi savas paslaugų plėtros priežastis.

Kai kurios paslaugos apskritai negali egzistuoti tik vienoje šalyje. Didelė konkurencija verčia ieškoti rinkos spragų visame pasaulyje. Panašus atvejis Lietuvoje šiuo metu yra su mažmeninės prekybos gigantu “VP Market”. Ši įmonė sėkmingai dirba, tačiau rinka jau “prisotinta” panašių įmonių, todėl ji ieško rinkos nišų kitose šalyse. Ten kol kas sąlygos yra palankesnės. Kokią paslaugų įmonę mes galime vadinti tarptautine? Daugelis sutaria, jog tokia įmonė turėtų kurti vertę dešimtyje ar daugiau šalių, pastoviai siekianti konkurencinio pranašumo. Tą pranašumą galima apibūdinti keliais kriterijais: paslaugos kokybė, kaina, priežiūra po pardavimo (programinės įrangos atnaujinimas ir panašiai). Tokia įmonė, norėdama pardavinėti savo paslaugas pigiausiai, turi atsižvelgti į masto ekonomijos reiškinį: didelis laivas, turintis savo pakrovimo ir iškrovimo mechanizmą teiks daug pigesnes transportavimo paslaugas negu maži laivai; tokie reiškiniai kaip rizika taip pat “pasiskirsto” lengviau tarptautinėse paslaugų įmonėse. Kai įmonė pradeda dirbti pasauliniu mastu, jos paslaugas pradeda pirkti vien dėl prestižo: daug pasaulio įmonių auditui pasirenka Arthur Andresen audito įmonę, nors ir vietinės galėtų
tą patį; daugelis vartotojų vis viena renkasi McDonalds ar Holiday Inn viešbučius. Vilniuje kaip tik 2002 metų vasarą duris atverė Holiday Inn viešbučių tinklo padalinys. Konkuruojančių Vilniaus viešbučių kambariai yra apytuščiai, tuo tarpu Hollyday Inn, nors jis ką tik atvėrė duris, visos vietos jau prieš tai rezervuotos. Tai irgi yra viena iš paslaugų plėtros priežasčių.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2217 žodžiai iš 6872 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.