Pasaulio bankas ir Lietuva
5 (100%) 1 vote

Pasaulio bankas ir Lietuva

ĮVADAS 3

1. PASAULIO BANKAS 4

1.1. Pasaulio banko grupė 4

1.1.1.Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas 5

1.1.2. Tarptautinė plėtros asociacija 7

1.1.3. Tarptautinė finansų korporacija 11

1.1.4.Daugiašalė investicijų garantijų agentūra 13

1.1.5. Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras 15

2. PASAULIO BANKAS IR LIETUVA 18

2.1. Pasaulio banko svarba ir įtaka Lietuvai 18

2.2. Sveikatos apsaugos projektas 20

2.3. Švietimo tobulinimo programa 22

2.4. Klaipėdos uosto projektas 22

IŠVADOS 24

NAUDOTA LITERATŪRA 25

PRIEDAI 26

ĮVADAS

Lietuvos ūkiui pereinant iš planinės plėtros į rinkos ekonomiką, didelis vaidmuo tenka tarptautinėms finansinėms institucijoms (Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas ir kt.). Šios institucijos turi didelę įtaką reformoms Lietuvos ir kitų šalių ekonomikos, socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, aplinkosaugos, žemės ūkio ir kitose srityse, o tai tiesiogiai atsispindi kasdieniame žmonių gyvenime.

Pasaulio Banko grupės misija yra skurdo mažinimas, skatinant nuolatinį ekonomikos augimą, keliant gyvenimo lygį ir mažinant regioninius bei kitokius skirtumus. Tai yra plėtros bankas teikiantis paskolas, politinius patarimus, techninę pagalbą. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė suformavo nuostatą nebeimti paskolų iš Pasaulio banko infrastruktūros projektams, tačiau Pasaulio banko vaidmuo politiniame, ekonominiame ir socialiniame šalies gyvenime išlieka didžiulis.

Šio darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir susisteminti literatūrą Pasaulio banko tema.

2. Aptarti Pasaulio banko grupės veiklą.

3. Susieti Pasaulio banko veiklą su Lietuva.

4. Aptarti šiuo metu vykdomus didžiausius projektus Lietuvoje.

1. PASAULIO BANKAS

1.1. Pasaulio banko grupė

Pasaulio banko grupė. Pasaulio banko grupės misija yra kovoti su skurdu ir gerinti žmonių pragyvenimo lygį ekonomiškai silpnose valstybėse. Tai plėtrą skatinantis bankas suteikiantis tokias paslaugas kaip paskolos, konsultacijos dėl veiklos krypties, techninė pagalba, dalijimasis turimomis žiniomis su žemas ir vidutines įplaukas gaunančiomis valstybėmis. Bankas skatina augimą, kad sukurtų naujų darbo vietų ir neturtingi žmonės galėtų pasinaudoti jiems suteiktomis galimybėmis.

„Pasaulio banko būstinė yra JAV Vašingtone. Pasaulio bankas – vienas didžiausių pasaulyje paramos vystymuisi šaltinų. 2001 fiskaliniais metais ši institucija šiuo tikslu suteikė paskolų už 17 milijardų JAV dolerių. Bankas dirba daugiau nei 100 besivystančios ekonomikos šalių, didžiausią dėmesį kreipdamas paramai skurdžiausioms šalims ir skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms.

Pasaulio banko grupę sudaro penkios institucijos, kurios specializuojasi skirtingose vystymosi srityse, bet naudoja savo sąlyginius pranašumus bendradarbiaudamos, siekiant bendro tikslo – skurdo mažinimo. Pasaulio banko grupę sudaro:

1. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (International Bank for Reconstruction and Development)

2. Tarptautinė plėtros asociacija (International Development Association)

3. Tarptautinė finansų korporacija (International Finance Corporation)

4. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (Multilateral Investment Guarantee Agency)

5. Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras (International Centre for Settlement of Investment Dicputes)

Bankas taip pat dalyvauja 188 projektuose, susijusiuose su IT. Informacijos vystymuisi programa (InfoDev) – yra tarptautinė Pasaulio banko vykdoma programa, skirta propaguoti inovacinius projektus, susijusius su informacinių ir komunikacijų technologijų naudojimu ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, ypatingą dėmesį skiriant besivystančioms ir skurdžioms šalims. Programa pradėta 1995 m.

InfoDev:

 dalinasi patirtimi ir suteikia informaciją vyriausybėms, bei valstybinėms ir privačioms struktūroms, priimančioms svarbius sprendimus, susijusius su informacinių ir komunikacijų sistemų ekonominio vystymosi potencialu;

 nukreipia vyriausybėms techninę paramą ir konsultacijas dėl politikos, susijusios su informacinių ir komunikacijų technologijų sektoriaus privatizavimu, privataus kapitalo įėjimu į šį sektorių ir konkurencija jame, o taip pat su investavimo politikos, teisinės ir verslo aplinkos gerinimu;

 atlieka galimybių ir ikiinvesticinio etapo tyrimus bei ruošia eksperimentinius informacinių ir komunikacijos technologijų taikymo projektus;

Pagrindinis InfoDev intervencijos metodas yra specifinių akcijų įgyvendinimas šiose veiklos kryptyse:

 Susitarimo siekimas;

 Informacinės infrastruktūros vystymo strategijos, įskaitant žinių būklės įvertinimą;

 Telekomunikacijų sektoriaus reforma ir patekimas į rinką;

 Demonstraciniai projektai.

InfoDev veikla organizuojama taip, kad būtų remiamas efektyvios strategijos, ir į ją gali įeiti seminarai, vertinimai, demonstraciniai projektai, įgyvendinimo galimybės tyrimai ir kiti būdai.

Į InfoDev valdymo struktūrą įeina Donorų komitetas, techninių patarėjų grupė, ir programos vadovas.

Pasiūlymus dėl InfoDev veiklos programos vadovui teikia bet kuri suinteresuota šalis. Tuomet svarstoma, ar įtraukti pasiūlymą į infoDev darbo programą. Preliminari darbo programa pateikiama metiniam Donorų komiteto
susitikimui.

InfoDev programos rėmuose veikia Konferencijų rėmimo fondas (Conference Scholarship Fund – iCSF). iCSF remia konferencijų apie informacinių ir komunikacijų technologijų naudojimą vystymuisi organizatorius. Informacijos vystymuisi programoje veikia eVyriausybės darbo grupė.“

1.1.1. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas

Tarptautinės rekonstrukcijos ir plėtros banko idėja (TRPB) buvo suformuluota Jungtinių Tautų Organizacijos konferencijoje valiutos ir finansų klausimais 1994 metų liepos mėnesį Niu Hempšyro (New Hampshire) valstijoje, Bretono Vudso (Bretton Wood) miestelyje (JAV). „Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas dar vadinamas Pasaulio banku – tai tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija.“ Pagrindinis TRPB tikslas – Europos atstatymo programos įgyvendinimas, teikiant ilgalaikes paskolas. Tačiau 1946 metais buvo pradėtas vykdyti Maršalo pagalbos planas Europai, kuriuo JAV sudarė daug palankesnes Europos valstybių kreditavimo sąlygas. Dėl to Bankui teko ieškotis kito vaidmens pasaulinėje ekonomikoje ir buvo pereita prie ekonomikos vystymo skatinimo besivystančiose skurdžiose pasaulio valstybėse politikos. „Pasaulio banko narėmis gali būti tik valstybės, priklausančios Tarptautiniam valiutos fondui. Banko būstinė – Vašingtone.“

TRPB – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (The International Bank for Reconstruction and Development) – pagrindinė Pasaulio banko grupės kreditavimo organizacija. Jis suteikia paskolas ir paramą vidutines pajamas gaunančioms bei kreditingoms, tačiau neturtingoms šalims. TRPB paskolos naudojamos plėtros projektams, tokiems kaip magistralių, mokyklų ar ligoninių statymas, bei programoms padedančioms vyriausybei keisti ekonomikos valdymo būdą, . „suteikdamas finansinių lėšų valstybėms narėms, padeda įgyvendinti gamybos augimą skatinančius projektus.“ .

• Paskolų terminas: nuo 15 iki 20 metų su galimybe pratęsti šį terminą nuo 3 iki 5 metų.

• Kapitalo šaltiniai: pagrinde TRPB savo kapitalą didina pasaulinėje finansų rinkoje. Jis parduoda obligacijas ir kitus vertybinius popierius pensijų fondams, draudimo kompanijoms, korporacijoms, kitiems bankams ar net individualiems asmenims visame pasaulyje.

• Nuosavybės teisė: TRPB priklauso 184 valstybėms narėms. Kiekviena iš jų turi balsavimo teisę. Balsavimo galia priklauso nuo valstybės turimų akcijų skaičiaus.

Pasaulio banko (TRPB) oficialūs tikslai – finansinė ir techninė pagalba jo nariams, ekonomikos plėtra, privačių kapitalinių įdėjimų skatinimas, mokėjimų balanso pusiausvyros palaikymas. Teikdamas paskolas investicijoms, Pasaulio bankas (TRPB) vadovaujasi šešių pakopų darbo metodika, kuri oficialiai žinoma kaip projektų ciklas. Ši metodika suteikia bankui galimybę įsitikinti, kad visi finansuojami projektai atitinka tuos pačius griežtus reikalavimus. Viso projekto ciklo metu banko darbuotojai dirba kartu su šalies, kuriai suteikiama paskola, specialistais. Bankas išlaiko nepriklausomą poskyrį remiamų projektų efektyvumui įvertinti. Tai identifikavimas, parengimas, atestavimas, derybos ir pristatymas valdybai, įgyvendinimas ir priežiūra galutinis įvertinimas.

Pasaulio bankas (TRPB) leidžia savo obligacijas su įvairiais išpirkimo terminais. Jas daugiausia perka išsivysčiusių šalių privatus sektorius, o kadangi bankas turi aukštą reitingą, kapitalo investavimas į vertybinius popierius yra patikimas ir saugus.

Pasaulio banko (TRPB) skolinimosi sąlygos priklauso nuo besiskolinančios šalies nacionalinio lygio. Skolos grąžinimo terminai – 15 – 20 metų. Palūkanų normos visiems skolininkams yra vienodos. Paskolas gali gauti ūkio subjektai arba bankai su Vyriausybės garantija. Jos yra išduodamos konvertuojama valiuta arba valiutų krepšeliu.

Suteikiant paskolas, reikalaujama vykdyti tam tikras ekonomines sąlygas, o kiekvienos paskolos dalies įnašas suteikiamas tik tada, kai šios sąlygos patikrinamos vietoje. Pagrindinė paskolos gavimo garantija yra šalies sugebėjimas ją grąžinti.

Pasaulio bankas (TRPB) kiekvienai šaliai parengia specialų dokumentą ir jame nurodo ekonomikos šakas, kurioms reikia finansinio banko palaikymo. Tai vadinamoji pagalbos strategija. Visos Pasaulio banko suteikiamos paskolos turi būti suderintos su šio dokumentu, kuriame pateikiama ir atitinkamos šalies ekonominės padėties analizė.

Pasaulio banko paskolos gali būti paskirstytos taip:

1. Paskolos ūkio restruktūrizacijai – jos yra skiriamos šalių narių vyriausybėms biudžeto ir mokėjimo balansui sustiprinti. Paskolos yra suteikiamos dalimis, o kiekvienos dalies gavimas priklauso nuo to, kaip yra vykdomos nustatytos sąlygos ekonominės politikos srityje.

2. Tikslinės paskolos:

 Tiesioginės – skirtos įgyvendinti konkrečias priemones ūkinės ir socialinės infrastruktūros srityse arba gamybos srityse. Paskolų gavėjas gali būti administracijos institucija arba valstybinė įmonė, realizuojanti tam tikras užduotis;

 Kredito linijos – kai paskolų ėmėjas bankas arba valstybinės administracijos institucija, kurie tiesiogiai arba per savo tarpininkus skolina gautas lėšas mažesniems projektams realizuoti.

Pagrindiniai banko dalininkai yra JAV (17,7 proc.). Japonija (6,26 proc.), Vokietija (4,84 proc.), Prancūzija ir Didžioji Britanija (po 4,63 proc.).

Sukurtos ir
Pasaulio banko įgyvendinamos pagalbos programos aprėpia šiuos regionus: Afrikos valstybes, Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno baseino šalis, Pietų Aziją, Vidurio ir Rytų Europos valstybes, Centrinės Azijos valstybes, Lotynų Ameriką ir Karibų jūros baseino šalis, Artimųjų ir Vidurinių Rytų, taip pat Šiaurės Afrikos valstybes.

1.1.2. Tarptautinė plėtros asociacija

Tarptautinė plėtros asociacija (International Development Association) įsteigta 1960 m., kad suteiktų paramą skurdžiausioms valstybėms – toms, kurios neįstengia pasiskolinti iš TRPB.

Tarptautinė plėtros asociacijos (TPA) misija. Tarptautinė plėtros asociacija yra Pasaulinio banko dalis, padedanti pasaulio vargingiausioms valstybėms kovoti su skurdu suteikdama paskolas be palūkanų ir subsidijas programoms, kurių tikslas yra ekonomikos augimas arba gyvenimo sąlygų gerinimas. TPA fondas padeda toms valstybėms susidoroti su problemomis, su kuriomis susiduriama siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų. Pavyzdžiui, jos privalo reaguoti į konkurencinį spaudimą kaip ir į globalizacijos suteikiamas galimybes; stabdyti ŽIV/AIDS plitimą; vengti konfliktų ir tvarkyti jų padarinius.

TPA ilgalaikės ir be palūkanų paskolos apmoka programas, kuriančias politiką, įvairias institucijas, infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą reikalingus valstybės plėtrai. TPA tikslas yra panaikinti nelygybę tiek tarp valstybių, tiek pačiose valstybėse, suteikiant galimybę daugiau žmonių dalyvauti kuriant ekonomiką, mažinant skurdą ir užtikrinant visiems vienodas teises pasinaudoti ekonomikos augimo sukurtomis galimybėmis.

TPA paskolos, vadinamos kreditais, suteikiamos valstybėms, kuriose vidutinis metinis uždarbis vienam žmogui yra 925 doleriai (skaičiuojant 1996 m. kursu) arba mažiau. Šiuos kriterijus atitinka apie 70 valstybių.

• TPA kreditai suteikiami be palūkanų, tačiau reikia sumokėti nedidelį administracinį mokestį už aptarnavimą, kurį sudaro 0,75 % nuo paskolos dydžio (šis mokestis mokamas kiekvienais metais).

• Paskolų terminas: nuo 35 iki 40 metų su galimybe pratęsti šį terminą dar 10 metų.

• Kapitalo šaltiniai: TPA lėšas gauna iš valstybių kontribucijų (mokesčių), TRPB pelno ir gražintų ankstesnių TPA kreditų.

• Nuosavybės teisė: TPA priklauso 164 valstybėms narėms. Valstybė, norėdama tapti TPA nare pirmiausia turi prisijungti prie TRPB.

TPA skolininkai. TPA skolina toms valstybėms, kuriose pajamos vienam gyventojui 2002 metais buvo mažesnės nei 865 doleriai ir kurios neturi finansinių galimybių pasiskolinti iš TRPB. Kai kurie „maišyti skolininkai“ kaip kad Indija ir Indonezija gali kreiptis į TPA paskolos dėl labai žemų pajamų vienam gyventojui, be to gali kreiptis į TRPB, nes finansiškai jos yra kreditingos. Šiuo metu 81 valstybė galėtų prašyti paskolos iš TPA. Šiose valstybėse kartu paėmus gyvena 2,5 bilijono žmonių, kas sudaro pusė besivystančio pasaulio populiacijos. Dauguma šių žmonių (apytikriai 1,5 bilijono) išgyvena gaudami 2 ar net mažiau dolerių per dieną.

TPA paskolos. TPA kreditai suteikiami 20, 35 ar 40 metų su galimybe pratęsti šį terminą 10 metų, kol dar neprasidėjo paskolos gražinimas. TPA fondai besiskolinančioms valstybėms paskirstomi atsižvelgiant į šių valstybių pajamų lygį ir gebėjimą valdyti ekonomiką bei jau pradėtus TPA projektus. Paskolos suteikiamos be palūkanų, tačiau reikia sumokėti nedidelį administracinį mokestį, paprastai 0,75 % nuo paskolos dydžio.

2003 mokestiniais metais (kurie baigėsi 2003 m. birželio 30 d.) TPA įsipareigojimai siekė 7,4 bil. dolerių, o sumokėjo 7,0 bil. dolerių. Nauji įsipareigojimai 2003 m. apėmė 142 naujas operacijas 56 valstybėse. 51% naujų įsipareigojimų teko Afrikai (Sacharos sritis), 28% pietų Azijai, 8% rytų Azijai ir Ramiojo vandenyno saloms, 8% rytų Europai ir centrinei Azijai, likę įsipareigojimai teko skurstančioms valstybėms šiaurės Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Nuo 1960 m. TPA paskolino 142 bil. dolerių 108 valstybėms. Vidutiniai skolinimo rodikliai per pastaruosius 3 metus išaugo 7,4 bil. dolerių. Dauguma paskolų skirta svarbiausiems poreikiams, tokiems kaip pagrindinis išsilavinimas, sveikatos priežiūra, švaraus vandens ir sanitarinių sąlygų priežiūrai. TPA tai pat finansuoja tokius projektus kaip aplinkos apsauga, privataus verslo sąlygų gerinimas, infrastruktūros kūrimas, reformų siekiančių liberalizuoti ir sustiprinti ekonomiką palaikymas. Visi šie projektai „ruošia dirvą“ ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui, aukštesnėms pajamoms ir geresnėms gyvenimo sąlygoms.

TPA kapitalas. Jei TRPB didžiąją dalį savo kapitalo sukaupia pasaulio finansinėje rinkoje, tai TPA pagrinde savo kapitalą kaupia ir turtingesnių valstybių narių kontribucijų. Nuo TPA įkūrimo iki 2003 m. birželio mėn. pabaigos šios kontribucijos sudarė 118,9 bil. JAV dolerių. Papildomai TPA pinigų gauna iš TRPB pajamų bei gražinus anksčiau suteiktus TPA kreditus.

Pinigų „donorai“ susitinka kas 3 metai kad papildytų TPA fondą. Jų indėlis siekia daugiau nei pusę 23 bil. dolerių TPA 13 – ojo fondo papildymo, kuris finansavo projektus 3 metų laikotarpyje, baigiant 2004 m. birželio 30 d. Didžiausius įnašus padarė JAV, Japonija, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kanada ir Italija. Ne tokios turtingos
taip pat įnešė pinigų į TPA fondą. Pavyzdžiui, Turkija ir Korėja, anksčiau ėmusios paskolas iš TPA, dabar jau pačios remia šį fondą. Valstybės negalinčios skolintis iš TRPB (bet ne iš TPA) – Argentina, Brazilija, Čekija, Vengrija, Meksika, Lenkija, Rusija, Slovakija ir PAR taip pat įnešė indėlius į 13-ąjį TPA fondą. Kitos valstybės parėmusios 13-ąjį TPA fondą yra Australija, Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Graikija, Islandija, Airija, Izraelis, Kuveitas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Portugalija, Saudo Arabija, Singapūras, Ispanija, Švedija ir Šveicarija.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2185 žodžiai iš 7039 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.