Turinys
1. Įvadas 3
2. 1 Teorija 4
3. 1.1 Pasiūla 4
4. 1.2 Pasiūla priklauso nuo 4
5. 1.3 Pasiūlos dėsnis 4
6. 1.4 Pasiūlos kreivė 5
7. 1.5 Pasiūlos kitimo veiksniai 5
8. 1.6 Pasiūlos kiekio priklausomybė nuo laiko 6
9. 1.7 Pasiūlos kreivės poslinkiai 7
10. 2 Praktika 8
11. 2.1 Medienos produkciją gaminanti pramonė 8
12. 2.2 Parduotos produkcijos pokyčiai 9
13. 2.3 Svarbiausia produkcija 10
14. 2.4 Parduodamos produkcijos struktūra % 10
15. 2.5 Žaliavų pasiūla 11
16. 2.6 Užsienio prekyba 11
17. 2.7 Medienos produkcijos užsienio prekyba 12
18. 2.8 2002 m. Medienos produkcijos eksportas 12
19. Išvados 13
Įvadas
Kiekviena firma privalo nuspręsti du svarbius dalykus – kiek gaminti ir kokią nustatyti kainą. Jei nebūtų pelną maksimizuojančią firmą varžančių apribojimų, tai ji nustatytų laisvai pasirinktą aukštą kainą ir gamintų laisvai pasirinktą didelį kiekį prekių. Tačiau jokia firma neveikia apribojimų nevaržomoje aplinkoje.
Asosijacija yra savanoriška medienos produkcijos gamintojų ir prekybininkų sąjunga, koordinuojanti ir vykdanti jos narių pavestus uždavinius, savo veikla atstovaujanti jų ekonominiams interesams. Asociacija atstovauja savo narių interesus Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo organuose, tarptautinėse šakinėse organizacijose. Svarbiausias asociacijos tikslas yra visapusiškai vystyti nacionalinę medienos produkcijos pramonę.
1 Teorija
1.1 Pasiūla
Pasiūla – parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paslaugos kainos; tai prekės ar paslaugos kiekis, kurį pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti konkrečia kaina. Taigi pasiūla yra ekonominė kategorija, įvardijanti prekių ir paslaugų apimtį, kurią gali pasiūlyti gamintojai, esant skirtingoms kainoms. Pasiūlos apimtis priklauso nuo prekės kainos ir kitų veiksnių: gamyboje naudojaų išteklių kainų, gamybos technologijos, gamintojų skaičiaus ir t.t. Remiantis funkcine išraiška, pasiūla gali būti pavaizduota taip:
QS= f (P, PR, T, NF,…)
Čia QS – pasiūlos apimtis, P – prekės kaina, PR – naudojamų išteklių kainos, T – technologijos lygis, NF – gamintojų skaičius, … – kiti nepaminėti veiksniai.
1.2 Pasiūla priklauso nuo:
1. Prekės kainos,
2. Kitų prekių kainų,
3. Gamybos veiksnių kainos,
4. Naudojamos technologijos,
5. Mokesčių ir dotacijų,
6. Valstybinio reguliavimo,
7. Gamtinių sąlygų ir kt..
1.3 Pasiūlos dėsnis
Pasiūlos dėsniu vadinamas ryšys tarp kainos ir parduodamos prekės kiekio, kai pastarasis kinta kainos kitimo linkme (kiti veiksniai nekinta).
Pasiūlos dėsnis formuluojamas taip: prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme – prekių kainoms didėjant, atitinkamai didėja ir pasiūla, o kainoms mažėjant – pasiūla mažėja. Tai priklauso nuo gaunamo pelno dydžio. Pasiūla didėja didėjant prekės kainai, o mažėja jai mažejant dėl atitinkamo įmonės, gaminančios tą prekę, pelno kitimo; didėjant prekės kainai, o gamybos kaštams liekant tokiems pat, gamybos priemonių savininkas gauna didesnį pelną, todėl jis didina tos prekės gamybą ir pardavimą kitų, nepabrangusių prekių sąskaita. Be to, ir kiti gamintojai imasi gaminti pabrangusią prekę, nes tai sąlygoja jų pajamų augimą.
Nors pasiūlos dėsnio apibrėžime nurodyta, kad pasiūlos kiekis paprastai kinta kainos kitimo linkme, gamintojas, siekdamas didinti savo pelną, gali keistiprekės pasiūlos kiekį ir priešinga linkme negu kad kinta kaina. Tačiau tai nepaneigia bendros , plačiai pastebimos tendencijos, kurią nusako pasiūlos dėsnis.
1.4 Pasiūlos kreivė
Pasiūlos skalė paprastai vaizduojama grafiškai. Kainos reikšmės žymimos vertikalioje ašyje, Siūlosmas kiekis QS – horizontalioje ašyje. Pasiūlos kreivė žymima raide S. Kiekvienas pasiūlos kreivės taškas – tai kainos ir pasiūlos apimties kombinacija.
Pasiūlos kreivė parodo priklausomybę tarp prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti per tam tikrą laikotarpį, ir prekės kainos, esant ceteris paribus. Tai reškia, kad veiksniai , kurie gali turėti įtakos pasiūlos apimčiai, laikomi nekintančiais. Pasiūlos kreivė atspindi pasiūlos dėsnį ir paprastai yra kylanti iš kairės į dešinę.
Pasiūlos kreivės padėtį ir pasvirimo kampą lemia prekės gamybos kaštai. Pasiūla paprastai negali būti padidinta nedidėjant produkcijos vieneto gaybos kaštams.
1.5 Pasiūlos kitimo veiksniai
Pasiūlos kreivė, kaip žinome, yra ryšys tarp kainos ir tiekiamo kiekio, esant ceteris paribus. Tai reiškia, kad pagrindiniai veiksniai, kurie nulemia gamintojų kaštus, yra nekintami. Judėjimas nuo A taško iki B taško, esančio toje pačiojepasiūlos kreivėje S0 grafike, atsiranda tik kaip kainos kitimo padarinys, t. y. kainos didėjimo nuo P0 iki P1. Judėjimas pastovia pasiūlos kreive yra ne pačios pasiūlos, o pasiūlos apimties pokytis. Matome kad didesnė kaina sukelia pasiūlos apimties padidėjimą nuo Q0 iki Q1. pasiūlos pokytį atspindi visos pasiūlos kreivės poslinkis į vieną, ar kitą pusę.
Grafikas rodo pasiūlos padidėjimą: pasiūlos kreivė S0 pasislenka į S1 padėtį. Poslinkis nuo A taško iki C taško rodo, jog gamintojai ta pačia kaina siūlo parduoti didesnį
produkcijos kiekį.
Pagrindiniai pasiūlos kitimo veiksniai:
1) Išteklių kainos;
2) Technologija;
3) Gamintojų lūkesčiai;
4) Kredito gavimo galimybės ir sąlygos;
5) Mokesčiai ir dotacijos;
6) Kitų prekių kainos;
7) Gamintojų skaičius.
Bet kurio nors vieno išvardyto veiksnio kitimas sukels pasiūlos kitimą ir atitinkamai pasiūlos kreivės poslinkį arba į dešinę, arba į kairę. Poslinkis į kairę atspindi pasiūlos sumažėjimą, o poslinkis į dešinę – pasiūlos padidėjimą. Tai pavaizduota grafike.
1.6 Pasiūlos kiekio priklausomybė nuo laiko
Jei rinkoje kaina pakyla arba sumažėja dėl gamybos inertiškumo užsibrėžtos pagaminti produkcijos kiekis pateks į rinka, skatidamas ateityje, gamybos kiekio padidėjimą, jei kaina padidės ir sumažėjimą jei kaina sumažės. Šiuo atvėju pasiūlos kreivė turi vertikalios linijos formą ir vadinama momentine pasiūla.
Momentinę pasiūlą lemia laikotarpio, per kurį gamyba negali būti pertvarkyta naudingesnei gamybos apimčiai.
Momentinė pasiūla kai prekės gaminamos tokiu pat skaičiumi, o kaina keičiasi
1.7 Pasiūlos kreivės poslinkiai
Pasiūlos kreivės poslinkiai sukelia pusiausvyros kainos ir pusiausvyros apimties judėjimą priešingomis kryptimis. Veiksniai, kurie mažina pasiūlą ir dėl kurių pasiūlos kreivė pasislenka į kairę, padidina pusiausvyros kainą ir sumažina pusiausvyros apimtį. Veiksniai, kurie sukelia pasiūlos didėjimą ir pasūlos kreivės poslinkį į dešinę, mažina pusiausvyros kainą ir didina apimtį.
Turinys
1. Įvadas 3
2. 1 Teorija 4
3. 1.1 Pasiūla 4
4. 1.2 Pasiūla priklauso nuo 4
5. 1.3 Pasiūlos dėsnis 4
6. 1.4 Pasiūlos kreivė 5
7. 1.5 Pasiūlos kitimo veiksniai 5
8. 1.6 Pasiūlos kiekio priklausomybė nuo laiko 6
9. 1.7 Pasiūlos kreivės poslinkiai 7
10. 2 Praktika 8
11. 2.1 Medienos produkciją gaminanti pramonė 8
12. 2.2 Parduotos produkcijos pokyčiai 9
13. 2.3 Svarbiausia produkcija 10
14. 2.4 Parduodamos produkcijos struktūra % 10
15. 2.5 Žaliavų pasiūla 11
16. 2.6 Užsienio prekyba 11
17. 2.7 Medienos produkcijos užsienio prekyba 12
18. 2.8 2002 m. Medienos produkcijos eksportas 12
19. Išvados 13
Įvadas
Kiekviena firma privalo nuspręsti du svarbius dalykus – kiek gaminti ir kokią nustatyti kainą. Jei nebūtų pelną maksimizuojančią firmą varžančių apribojimų, tai ji nustatytų laisvai pasirinktą aukštą kainą ir gamintų laisvai pasirinktą didelį kiekį prekių. Tačiau jokia firma neveikia apribojimų nevaržomoje aplinkoje.
Asosijacija yra savanoriška medienos produkcijos gamintojų ir prekybininkų sąjunga, koordinuojanti ir vykdanti jos narių pavestus uždavinius, savo veikla atstovaujanti jų ekonominiams interesams. Asociacija atstovauja savo narių interesus Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo organuose, tarptautinėse šakinėse organizacijose. Svarbiausias asociacijos tikslas yra visapusiškai vystyti nacionalinę medienos produkcijos pramonę.
1 Teorija