Pasiula ir paklausa
5 (100%) 1 vote

Pasiula ir paklausa

Turinys:

Įvadas 3

Paklausa ir jos savybės 5

Paklausos funkcija 7

Intensyvi ir ekstensyvi riba 8

Elastingumas ir paklausa 9

Pasiūla ir jos savybės 10

Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra 13

Darbo (jėgos) pasiūlos ir paklausos įvertinimo metodika 15

Laisvų darbo vietų skaičius atskirose profesijų grupėse 18

Išvados 20

Naudota literatūra 22

Įvadas

Pasiūla ir paklausa – tai pagrindinės kiekvienos ekonominės sistemos sąvokos, ir šių dviejų veiksnių sąveikos pagrindu tobuloje konkurencijos rinkoje susiklosto rinkos kaina. Tai suprantama kaip paklausos ir pasiūlos dėsnis. Ekonomistai, nubraižę vadinamąsias paklausos ir pasiūlos kreives, išsiaiškina labai paprastą dalyką: keičiantis kainoms, pasikeičia vartotojų bei gamintojų elgesys.

Kiekvienas pirkėjas žino, kad perkamos prekės priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali jų įsigyti ir, atvirkščiai, – kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms nesikeičiant (pavyzdžiui, turimų pinigų kiekiui, poreikiams, madai ir pan.). Vadinasi, paklausa – tai ne kaip fiksuotas perkamos prekės kiekis, o kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama.

Taigi paklausa yra ekonominė kategorija, įvardijanti prekių ir paslaugų apimtį, kurią pirkėjai norėtų turėti ir yra pajėgus (mokūs) įsigyti. Ekonomikos analizėje paklausos pagrindas yra „noras ir galimybė užmokėti” už prekę ir paslaugą, o ne tik noras ją turėti.

Paklausos ir pasiūlos lentelės modeliai bei kreivės rodo, kiek tam tikrų prekių pirkėjai nupirks ir kiek jų pardavėjai pasiūlys įvairiomis kainomis. Pačios savaime jos dar tiesiogiai neparodo, kokia kaina prekės ir paslaugos bus iš tikrųjų perkamos ir parduodamos. Tačiau kai tos dvi jėgos (paklausa ir pasiūla) susiderina, įvyksta svarbus dalykas: pasiūlos ir paklausos sąveika sukuria pusiausvyros kainą, arba rinkos kalną. Rinkos kaina ir yra ta kaina, kuria prekės ir paslaugos bus iškeistos į pinigus.

Rinkos subjektų – pirkėjo ir pardavėjo (arba vartotojo ir gamintojo) – interesai rinkoje reiškiasi pasiūlos ir paklausos forma. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu įsigyti konkrečią prekę. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti. Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai.

Prekių paklausa skatina jų gamybą. Gamybinė veikla, atliekama labai įvairiomis sąlygomis, sukuria tinkamų vartoti visų rūšių prekių ir paslaugų apimtį, kurią gali pasiūlyti gamintojai, t.y. pasiūlą.

Savo darbe fragmentiškai aptarsiu pagrindinius teorinius paklausos bruožus, panagrinėsiu, kaip pasiūla ir paklausa siejasi tarpusavyje, kaip kinta priklausomai nuo įvairių veiksnių ir t.t. Taip pat savo darbe paklausos teorijos dėsnius panagrinėsiu kaip taikomi praktikoje, kaip kinta darbo jėgos paklausa ir pasiūla, kaip priklauso ir kaip ji nustatoma. Tokios bus mano darbo pagrindinės temos ir kryptys.

Paklausa ir jos savybės

Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modelį. Todėl, sekdami ekonomistų pavyzdžiu, mes ir nagrinėsime supaprastintą atvejį – idealų konkurencinės rinkos modelį, kuriame turime du pagrindinius subjektus: vieni prekes perka, o kiti parduoda. Taigi individualus pirkėjas, individualus pardavėjas (juos sutapatiname su vartotoju ir gamintoju) yra tobulos konkurencijos rinkoje veikiančios jėgos. Kiekvienas jų gali parduoti arba pirkti kokią nori prekę ir tiek prekės vienetų, kiek trokšta.

Pirkėjas, kaip veikianti jėga, formuoja rinkos paklausą, o pardavėjas – rinkos pasiūlą.

Reikalaujamųjų rinkoje prekių ir paslaugų kiekis – tai paklausa, kuri reiškiasi pirkėjo siekimu už tam tikrą kainą įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą. Jei pirkėjas tik nori tos prekės, bet neturi pinigų, tai jo noras nėra paklausa. Pavyzdžiui, jeigu jūs labai norėtumėte nusipirkti muzikinį centrą, bet neturėtumėte už ką, tai ekonomistai jūsų būseną pavadintų tik noru, bet ne paklausa. O jeigu jūs turėtumėte pinigų ir būtumėte pasirengę išleisti juos muzikiniam centrui, tai jūsų noras virstų paklausa.

Vadinasi paklausą, galime apibūdinti kaip norą, troškimą ar poreikį, įsigyti prekę, turint tam reikalui pinigų. Taigi ekonominės veiklos dalis, susijusi su vartojimu, vadinama paklausa. Ji rodo, kurie vartotojai arba verslininkai gali pirkti tam tikra kaina.

Poreikių ir paslaugų kiekis, skiriamas parduoti, t.y. siūlomas pirkti už tam tikrą kainą, yra pasiūla.

Pasiūla ir paklausa – tai pagrindinės kiekvienos ekonominės sistemos sąvokos, ir šių dviejų veiksnių sąveikos pagrindu tobuloje konkurencijos rinkoje susiklosto rinkos kaina. Tai suprantama kaip paklausos ir pasiūlos dėsnis. Ekonomistai, nubraižę vadinamąsias paklausos ir pasiūlos kreives, išsiaiškina labai paprastą dalyką: keičiantis kainoms, pasikeičia vartotojų bei gamintojų elgesys.

Kiekvienas pirkėjas žino, kad perkamos prekės priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali jų įsigyti ir, atvirkščiai, – kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms
nesikeičiant (pavyzdžiui, turimų pinigų kiekiui, poreikiams, madai ir pan.). Vadinasi, paklausa – tai ne kaip fiksuotas perkamos prekės kiekis, o kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama.

Paklausa – perkamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paklausos kainos; tai vartotojo noras ir pajėgumas pirkti prekę ar paslaugą konkrečia kaina.

Taigi paklausa yra ekonominė kategorija, įvardijanti prekių ir paslaugų apimtį, kurią pirkėjai norėtų turėti ir yra pajėgus (mokūs) įsigyti. Ekonomikos analizėje paklausos pagrindas yra „noras ir galimybė užmokėti” už prekę ir paslaugą, o ne tik noras ją turėti. Vartotojų bendrąją prekės ar paslaugos paklausą rodo paklausos kreivė (žr. 1 pav.).

Paklausos kreivė – geometrinė paklausos modelio interpretacija, vaizduojanti prekės paklausos Q ir kainos P tarpusavio priklausomybę per tam tikrą laiką.

1 paveiksle parodytas kainos ir paklausos dydžio ryšys. Horizontalioje ašyje skaičiuojamas paklausos dydis, o vertikalioje – kaina. Žemesnė kaina padidins paklausą, ir kreivė smuks dešinėn. Šis ryšys galioja nepriklausomai nuo to, kurioje sistemoje jūs gyvenate – ar ekonominio planavimo, ar rinkos.

Grafiška rinkos paklausos išraiška (1 pav.) rodo, kad, mažėjant kainai, atsiranda didesnė paklausa. Antai, jeigu kaina sumažės nuo OP1 iki OP2 paklausos kiekis padidės nuo OQ1 iki OQ2. Paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip paklausa veikia prekės kainos pokyčius. Pavyzdžiui, jei dėl smarkiai sumažėjusių kainų paklausos kiekis padidėja labai nedaug (paklausos kreivė staigiai leidžiasi), sakoma, kad paklausa yra nelanksti kainų atžvilgiu.

1 pav. Paklausos kreivė

Paklausos kreivė parodo, kaip norimą pirkti prekių kiekį veikia tiktai kainos. Kai klausiama, kiek žmonės nori pirkti, esant skirtingoms kainoms, tai ypač svarbu atsakymo nesieti su kitų veiksnių įtaka. Kitaip tariant, kurios nors prekės ar paslaugos paklausos kreivę galima nubrėžti tik tada, jeigu visus kitus veiksnius, veikiančius pirkimų apimtį, išskyrus kainą, laikome pastoviais. Vadovaujamės „ceteris paribus” prielaida – visi veiksniai lieka pastovūs, nesikeičia.

Taigi paklausa, kitaip tariant, yra prekių ar paslaugų kiekis, kurį pirkėjai yra pasiruošę pirkti kiekviena konkrečia kaina tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje, ir paklausa kinta atvirkščiai proporcingai kainoms.

Pastebėjome, kad tarp kainos kitimo ir perkamojo prekės kiekio esama gana pastovaus ryšio: didėjant kainai, paklausa mažėja, o mažėjant kainai, atvirkščiai, – paklausa didėja.

Paklausos funkcija

Vartotojo paklausos funkcijos rodo optimalų kiekvienos prekės kiekį. Šios funkcijos priklauso nuo prekių kainų bei vartotojo pajamų.

Pradėsime nagrinėdami, kaip kinta vartotojo paklausa prekei, keičiantis jo pajamoms. Norime palyginti optimalų pasirinkimą esant vienoms bei kitoms pajamoms. Šio uždavinio metu kainų nekeisime ir nagrinėsime paklausos kitimą tik dėl pajamų pokyčio.

Žinome, kaip pajamų didėjimas veikia biudžetinę tiesę jei kainos nekinta, ji lygiagrečiai pasislenka į išorę.

Paprastai galima sakyti, kad, didėjant pajamoms, kiekvienos prekės paklausa išaugs, kaip parodyta 2 paveiksle. Kai kurie ekonomistai, tokias prekes vadina normaliosiomis. Jeigu pirma prekė yra normalioji, tai jos paklausa didėja, pajamoms padidėjus, ir mažėja joms sumažėjus. Jei prekė normalioji, tai pareikalautas kiekis visada kinta ta pačia linkme kaip ir pajamos.

2 pav. Normaliosios prekės

Jeigu kurį nors daiktą vadiname normaliu, tai galite būti tikri, kad yra ir nenormalumo galimybė. Iš tikrųjų taip ir yra. Pajamų didėjimas lemia vienos iš prekių vartojimo sumažėjimą, esant geros elgsenos abejingumo kreivėms, pavaizduotoms 2 paveiksle. Tokia prekė vadinama blogesnės kokybės preke. Ji gali būti „nenormali”, tai gali pasirodyti, kad blogesnės kokybės prekės nėra jau tokios neįprastos. Tokių prekių, kurių paklausa sumažėja, padidėjus pajamoms, yra gausu.

Ar prekė yra blogesnės kokybės, ar ne, priklauso nuo nagrinėjamo pajamų dydžio. Pavyzdžiui, labai neturtingi žmonės, didėjant jų pajamoms, vartoja daugiau virtos dešros. Tačiau, peržengus tam tikrą ribą, tokios dešros vartojimas greičiausiai sumažėtų pajamoms didėjant ir toliau. Iš tikrųjų prekių vartojimas gali ir padidėti, ir sumažėti, todėl gera žinoti, kad ekonomikos teorija pripažįsta abi galimybes.

Intensyvi ir ekstensyvi riba

Anksčiau nagrinėjome tokį vartotojo pasirinkimą, kai jis vartoja teigiamus kiekvienos prekės kiekius. Kai kaina keičiasi, vartotojas nusprendžia vartoti daugiau ar mažiau vienos ar kitos prekės, bet vis tik vartoja kažkiek abiejų prekių. Ekonomistai kartais tai vadina intensyviu ribiniu prisitaikymu.

Rezervavimo kainų modelyje vartotojai svarsto, ar įeiti į vienos iš prekių rinką, ar ne. Kartais tai vadinama ekstensyviu ribiniu prisitaikymu. Visuminės paklausos kreivės nuolydį veikia abiejų rūšių sprendimai.

Anksčiau matėme, kad intensyvus ribinis prisitaikymas prie normaliųjų prekių vyko „teisinga” kryptimi: kylant kainai, pareikalauta mažiau. Ekstensyvus ribinis prisitaikymas taip pat vyksta „teisinga” kryptimi. Taigi labiausiai tikėtina, kad visuminės paklausos
turės neigiamą nuolydį.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1664 žodžiai iš 5462 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.