TURINYS
TURINYS 1
Paslaugų plėtros modeliai 2
Fisher ir Clark modelis 2
2. J.Gershuny savitarnos modelis 2
W.Baumol “išlaidų ligos” modelis 3
Neoindustrinės visuomenės ūkio raidos modelis 3
5. “Kempinės” modelis 3
Literatūra 4
Paslaugų plėtros modeliai
Paslaugų apimties didėjimo aspektas nagrinėtinas daugelio mikro ir makroveiksnių kompleksinio veikimo padarinys. Paslaugų plėtra galima nebūtinai pagal kurį nors vieną modelį, tačiau tam tikrus dominuojančius kurio nors modelio tam tikroje situacijoje bruožus įmanoma nustatyti.
Fisher ir Clark modelis
A.Fisher ir C.Clark didesnį darbuotojų užimtumą paslaugose aiškina remdamiesi galutinės paklausos ir namų ūkio vartojimo dėsningumais. Čia nustatoma tiesioginė priklausomybė: ekonomikos augimas didina šeimų pajamas, auga bendroji paklausa, mažėja išlaidos ne pirmo būtinumo prekėms ir auga paslaugų paklausa: auga trečiasis sektorius ir paslaugos ima sparčiai didėti, pritraukdamos naujų darbuotojų. Pagal šį modelį paslaugų augimas įmanomas tik patenkinus tam tikrus pirmojo būtinumo poreikius.Be to, paslaugų augimas įmanomas tik tenkinant aukštesniojo rango paslaugų poreikį, peržengus am tikrą vartojimo minimumo slenkstį.
Šio modelio trūkumai:
1. Paslaugų plėtra siejama tik su namų ūkių paslaugų paklausa. Tačiau
egzistuoja daugelis ir kolektyvinių paslaugų.
1. Diskutuotinas aukštesnių poreikių tenkinimas, susijęs su paslaugų plėtra. Kai kurios paslaugų yra tokios svarbios, kad tampa vos ne pirmo būtinumo, tad tiesioginio iš šimtaprocentinio ryšio tarp paslaugų plėtros bei namų ūkio pajamų didėjimo negali būti.
2. J.Gershuny savitarnos modelis
Šio modelio esmė yra ta, jog moderniame pasaulyje kai kurie šeimų poreikiai (mokymas, skalbimas ir kt.) gali būti tenkinami 2 būdais: arba perkant šias paslaugas, arba tenkinant minėtus poreikius savomis jėgomis. Kylant darbo našumui industriniame sektoriuje, materialios gėrybės atpinga, vadinasi, sumažėja šeimų išlaidos jiems įsigyti, todėl gyventojai vis dažniau atsisako paslaugų sektoriaus ir pereina prie savitarnos, kuri darosi įmanoma dėl išplitusios buitinės technikos naudojimo. Pagrindinė šios kaitos priežastis- spartesnis našumo augimas industriniame, o ne paslaugų sektoriuje ir pagrįstas kainų materialioms gėrybėms mažėjimu, atitinkamai mažinančiu ir šeimų išlaidų mažėjimu savitarnos atveju (pvz. Važinėti į Kauną iš Panevėžio autobusu kasdien – neapsimoka, geriau pirkti taupiau kurą naudojantį automobilį).
J.Gershuny pirmasis iškėlė paslaugų ir materialaus produkto substitucijos problemą bei