2005-ŲJŲ METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ
Lietuvos darbo birža, siekdama atskleisti ir numatyti darbo rinkos
pokyčius, nuo 1995 m. kasmet atlieka darbo rinkos ateinančių metų prognozę
pagal metodiką, parengtą kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos
tarnybos ekspertais.
2005-ųjų metų prognozė atlikta remiantis rugsėjo – spalio mėn.
vykdytos darbdavių apklausos rezultatais bei atsižvelgiant į darbo rinkos
ir makroekonominių rodiklių pokyčius.
2004 metais teritorinių darbo biržų specialistai atsitiktinės atrankos
būdu apklausė 6,2 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,4 mln.
dirbančiųjų. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas, proporcingai
parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybės formas, ekonomines veiklas
ir dirbančiųjų skaičių. Daugiausiai apklausta – 83 proc. privataus, 64
proc. – paslaugų sektoriaus bei 95 proc. – smulkaus ir vidutinio verslo
darbdavių, kurių įmonėse dirba iki 250 darbuotojų.
DARBO RINKOS TENDENCIJOS 2005 METAIS
Situacija darbo rinkoje toliau gerės
Pastaraisiais metais ekonomika auga greitėjančiais tempais. Ūkio augimą
skatina atsigavusi vidaus paklausa bei eksportas. BVP augimo virš 6 proc.
kasmetinė prognozė paremta prielaida, kad ekonominė plėtra Europoje
palaipsniui spartės. Lietuvos verslas konkuruos ir vidaus, ir išorės
rinkose. ES finansinė parama didins BVP augimo tempus. Vidutinis mėnesinis
darbo užmokestis augs spartėjančiais tempais. Pastaraisiais metais
padidėjęs užimtųjų skaičius, didės ir toliau. Dėl augančios darbo jėgos
paklausos nedarbo lygis (užimtumo tyrimo duomenimis) šalyje mažės.
Darbo vietų bus įsteigta keturis kartus daugiau nei likviduota
2005 metais numatoma įsteigti beveik 53 tūkst. ir likviduoti 14
tūkst. darbo vietų. Steigiamų darbo vietų balansas – 39 tūkst. yra
aukščiausias per vykdytų prognozių laikotarpį.
Teigiamas naujų darbo vietų balansas numatomas tiek mažose, tiek ir
didelėse įmonėse.
Daugiausia darbo vietų prognozuojama įsteigti
|pramonėje: |paslaugose: |
| maisto produktų( gamybos | didmeninės ir mažmeninės( |
| |prekybos |
| medienos( gaminių | transporto, sandėliavimo ir |
| |ryšių( |
| drabužių( siuvimo | kompiuterių, informacinių |
| |technologijų( |
| metalo dirbinių( | verslo( paslaugų |
| elektroninių( įrenginių | viešbučių ir restoranų( ||aptarnavimo darbuotojams ir |specialistams: |
|kvalifikuotiems darbininkams: | |
|( parduotuvių pardavėjams |( verslo paslaugų |
|( dailidėms statybininkams ir staliams | pardavimų, rinkotyros, |
| |turizmo bei( komercijos |
| |vadybininkams |
|( vairuotojams |( gydytojams |
|( metalo apdirbimo ir mašinų gamybos |( buhalteriams |
|darbininkams | |
|( siuvėjams |( draudimo agentams |
|( elektroninių įrenginių reguliuotojams |( sandėliavimo tarnautojams |
|ir montuotojams | |
Didžiausias darbo pasiūlymų augimas numatomas pramonėje ir statyboje
Beveik pusė visų darbo pasiūlymų bus įregistruota paslaugų sektoriuje.
Apie trečdalį (33 proc.) darbo pasiūlymų bus pramonėje, septintadalis (14
proc.) – statyboje, o likusi dalis – žemės ūkio sektoriuje. Tačiau
didžiausias augimas numatomas pramonės sektoriuje bei statyboje.Nekvalifikuotos darbo jėgos perspektyvos bus ribotos
Nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis 2005 metais sumažės 5 proc.
punktais. Palyginti su 2004 metais paklausa išaugs aptarnavimo darbuotojams
ir kvalifikuotiems darbininkams bei specialistams, jaunesniesiems
specialistams, technikams ir tarnautojams.
Išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema
2005 metais darbo biržose, numatoma įregistruoti 135 – 140 tūkst. naujų
darbo pasiūlymų.
Registruotas bedarbių skaičius mažės. Vidutinis metinis
įsiregistravusių darbo biržose bedarbių skaičius 2005 metais sieks beveik
134 tūkst., tai per 11 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Didėjanti
darbo jėgos paklausa palaipsniui viršys darbo biržose įsiregistravusių
bedarbių skaičių.
Darbdaviams bus vis sunkiau rasti darbuotojų, turinčių pageidaujamą
profesinį pasirengimą ir darbo patirtį. Augant darbo jėgos paklausai,
nepakaks pasirengusių darbo rinkai darbuotojų esamoms darbo vietoms
užpildyti. Trys ketvirtadaliai darbo jėgos pasiūlos bus pakartotinai
besikreipiantys į darbo biržą nesugebėję įsitvirtinti darbo rinkoje
asmenys.
Nedarbo problemą pamažu keičia kvalifikuotos darbo jėgos
trūkumas.Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų toliau mažės
Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais
2005 metais bus 5,5 – 6 proc. 2004 metais jis siekė 6,9 proc. Moterų
nedarbas viršys vyrų nedarbą. Prognozuojama, jog vidutinis metinis jaunų
bedarbių santykis su 16 – 24 metų amžiaus gyventojais bus 2,5 proc.
Aukščiausio nedarbo teritorijose nedarbas 2005 metais mažės sparčiau negu
bendras šalyje. Numatoma, kad šalyje neliks nei vienos savivaldybės,
kurioje bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų viršytų 15 proc.
2004 m. darbo rinkos tendencijos
Per šiuos metus šalyje buvo įregistruota 204,3 tūkst. bedarbių. Lyginant
su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo 37,8 tūkst.
arba 15,6 proc. Trečius metus iš eilės šalyje mažėja bedarbių skaičius bei
jų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų. Vidutinis metinis bedarbių
procentas 2004 metais buvo 6,8 proc. Tai 1,3 procentinio punkto mažiau negu
prieš metus ir 4,3 procentiniais punktais mažesnis nei 2001 metais, kai
nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią lygį. Išliko aukštas įregistruotų
laisvų darbo vietų skaičius – 129,9 tūkst. Bendras įregistruotų laisvų
darbo vietų skaičius per kelis pastaruosius metus kinta palyginti nežymiai.
Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, laisvų darbo vietų
neterminuotam darbui padaugėjo 3,9 tūkst., o terminuotam darbui 4,0 tūkst.
sumažėjo.
[pic]Didžiausios darbo karjeros galimybės – turintiems profesines
kvalifikacijas.
Per 2004 metus daugiausia tarpininkauta darbdaviams įdarbinant:
|Kvalifikuotus darbininkus ir |Specialistus, jaunesniuosius |
|amatininkus (37,0 tūkst. darbo |specialistus ir technikus (19,7 |
|vietų): |tūkst. darbo vietų): |
|iš jų daugiausia |iš jų daugiausia |
|4,1 tūkst. dailidžių statybininkų ir |1,7 tūkst. kitų, niekur kitur |
|stalių; |nepriskirtų, verslo paslaugų agentų |
|3,1 tūkst. siuvėjų, siuvinėtojų ir |ir prekybos brokerių; |
|susijusių profesijų darbininkų; |1,4 tūkst. buhalterių; |
|2,7 tūkst. dažytojų ir susijusių |0,9 tūkst. kitų, niekur kitur |
|profesijų darbininkų; |nepriskirtų, architektų, inžinierių |
|2,6 tūkst. suvirintojų; |ir susijusių profesijų specialistų; |
|2,1 tūkst. įrankininkų ir susijusių |0,8 tūkst. administracijos sekretorių|
|profesijų darbininkų; |ir jaunesniųjų susijusių profesijų |
|1,8 tūkst. mūrininkų; |specialistų; |
|1,7 tūkst. kepėjų ir konditerių; |0,7 tūkst.. bendrojo ugdymo mokytojų;|
| |0,7 tūkst. apskaitos ir buhalterijos |
| |tarnautojų; |
| |0,6 tūkst. sandėliavimo tarnautojų. |
|Aptarnavimo sferos ir prekybos |Įrengimų, mašinų operatorius bei |
|darbuotojus (18,6 tūkst. darbo |surinkėjus (14,1 tūkst. darbo vietų):|
|vietų): |iš jų daugiausia |
|iš jų daugiausia |2,5 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių |
|10,4 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir |ir krovininių mašinų vairuotojų; |
|prekių demonstruotojų; |2,3 tūkst. lengvųjų automobilių, |
|3,3 tūkst. virėjų; |taksi ir furgonų vairuotojų; |
|2,0 tūkst. padavėjų ir bufetininkų; |1,7 tūkst. kitų mašinų operatorių ir |
|1,2 tūkst. apsaugos darbuotojų.. |surinkėjų; |
| |1,5 tūkst. žemės ir miškų ūkio |
| |variklinių mašinų ir įrenginių |
| |operatorių; |
| |1,0 tūkst. atliekų deginimo, vandens |
| |valymo ir kitokių įrenginių |
| |operatorių; |
| |0,8 tūkst. medienos apdirbimo mašinų |
| |operatorių. |
Pastaba : Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos
profesijų klasifikatorių (LPK).
Nuo metų pradžios, darbo biržai tarpininkaujant, buvo įdarbinta 125,5
tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis –
daugiau kaip 97 tūkst., pagal neterminuotąsias – daugiau kaip 28 tūkst
Darbo biržos klientams teikiamų paslaugų vertinimo tyrimų 2004 m.
rezultatai[pic]
Darbo biržos teikiamų paslaugų bei priemonių veiksmingumo vertinimui,
teritorinės darbo biržos atlieka darbdavių ir bedarbių apklausas. 2004 m.