Paštas telefonai radijas ir televizija
5 (100%) 1 vote

Paštas telefonai radijas ir televizija

Paštas

Teisus buvo tas, kuris pareiškė, kad paštas atsirado jau tada, kai vienas žmogus pajuto, kad turi kai ką pasakyti kitam žmogui. Kaimo vyresniajam prireikė sušaukti vyrus. Jis ,,siunčia“ krivulę – kreivą lazdą. Seniūnas ją įteikia artimiausiam kaimynui ir pašako, kad praneљtu, jog vyrai renkasi ,,saulei leidћiantis“. Pastarasis krivule su љiais ћodћiais perduoda kitam. Љis toliau… Ћinoma, kad XVII–XVIII a. tokia ,,informacijos“ sistema tikrai buvo Lietuvos teritorijoje. O iki tol pavojaus signalas buvo lauћo dumai, paukљciu balsu megdћiojimas ir kiti budai. Veliau kunigaikљciai, karo vadai perspeti apie pavoju siusdavo pasiuntinius. Pradћioje jie perduodavo nurodymus ћodћiu, veliau – sutartiniais ћenklais, o atsiradus raљtijai – laiљkais. Reguliariai keistis informacija su uћsienio љalimis pradeta 1562 m., isteigus paљto linija Vilnius–Krokuva–Viena–Venecija. Iљ Lietuvos korespondencija per Viena patekdavo i daugeli Vakaru Europos miestu. Pleciantis paљto gabenimo geografijai, kartu didejo ir iљlaidos – ju nebegalejo padengti pajamos, gaunamos uћ laiљku siuntima, todel 1671 metais LDK miestai ir miesteliai apmokestinti paљto mokesciu – LDK tais metais buvo surinkta 12 000 auksinu. Manoma, kad jau XVII a. pirmasis paљto kelias Lietuvoje ejo Baltijos juros pakraљciu iљ Prusijos per Kurљiu Nerija i Ryga. Ћinias perduodavo Didћiojo kunigaikљcio pasiuntiniai. Kartu su prekyba, pletesi ir paљto keliu (traktu) tinklas, jais pradejo naudotis didikai ir turtingesnieji pirkliai, kuriems ilgainiui paљto gabenimas tapo verslo dalimi. XIX a. pirmojoje puseje per Lietuva ejo keli paљto traktai. Svarbiausias ju Peterburgo–Varљuvos (per Vydћius, Љvencionis, Pabrade, Nemencine, Vilniu, Љalcininkus, Lyda, Gardina). Reikљmingi buvo ir Vilniaus–Kauno, Varenos–Rygos, Karaliauciaus–Rygos, Kauno–Tilћes bei Љiauliu–Paneveћio traktai. Veliau paљto keliais buvo sujungti ir apskriciu miestai. Keleiviai iki I pasaulinio karo taip pat naudojosi paљto transportu, iљskyrus tuos marљrutus, kur buvo geleћinkeliai. Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Lietuvos teritorija buvo vokieciu okupuota, visi paљtai buvo uћdaryti. Tik nuo 1916 m. sausio 15 d. Lietuvos gyventojams buvo leista naudotis vokiљku paљtu, bet laiљkus raљyti buvo galima tik vokieciu kalba. 1916 m. geguћe okupacine valdћia leido raљyti laiљkus i JAV. Susiraљinejantiesiems su JAV gyvenanciais giminemis buvo parengtas specialus tekstas, kuri siunciantysis laiљka turejo perraљyti vokiecio valdininko akivaizdoje ir tik 1917 m. buvo leista Lietuvoje susiraљineti lietuviљkai. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Lietuvos paљto raida buvo papildyta tokiais svarbiais istoriniais faktais: 1918 m. lapkricio 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras M. Ycas pasiraљe potvarki, kuriuo ikuriama Lietuvos paљto valdyba. Gruodћio 27 d. iљleisti pirmieji Lietuvos paљto ћenklai. 1922 m. sausio 1 d. Lietuva tapo tarptautines Paљto sajungos nare. Tuo metu Lietuvoje veike 126 paљto istaigos ir 40 paљto agenturu. Sovietu Sajungos okupacijos laikotarpiu, kai 1940 m. rugpjucio 3 d. SSSR aukљciausioji taryba ,,prieme“ Lietuva i Sovietu Sajunga, i Lietuva ,,paљtui reorganizuoti“ atvyko SSSR liaudies komisariato igaliotinis A. Љutyj. Gruodћio 4 d. Pasaulines paљto sajungos Tarptautinis biuras praneљe, kad Lietuvai tapus SSSR dalimi, jos naryste PPS panaikinta. 1941 m. vasario 16 d. iљ apyvartos buvo iљimti visi Lietuvos paљto ћenklai, vokai ir atvirukai bei ivesti SSSR paљto tarifai. Kai Lietuvoje isigaliojo sovietu reћimas, o spaudos laisve, kultura, kalba buvo recenzuota, draudћiama ir stabdoma, susikures lietuviu aktyvistu frontas prieme nutarima sukilti. Sukileliams pavyko iљsaugoti Kauno centrini paљta, telegrafo ir telefono stoti bei radijo transliacijos irenginius. Buvo iљleisti i apyvarta SSSR paљto ћenklai su lietuviљkais uћraљais. Vokieciu invazijos (II-ojo pasaulinio karo) metais buvo sunaikinti Lietuvos ryљiai, nebeliko transporto, nebuvo ir susisiekimo geleћinkeliais. Po karo Lietuvos ryљiu veikla, jos pletra buvo visiљkai priklausoma nuo Maskvos. Nuo 1990 m. prasidejo naujas Lietuvos paљto vystymosi etapas – Lietuvos paљto atkurimo ir pletros laikotarpis. 1990 m. kovo 11-aja paskelbus akta „Del Lietuvos nepriklausomos valstybes atkurimo“, Ryљiu ministru paskiriamas Kostas Birulis. Spalio 7 d. apyvartoje pasirode pirmoji nepriklausomos Lietuvos paљto ћenklu serija ,,Angelas“. Gruodћio 17 d. isteigta Lietuvos ryљiu ministerijos valstybine imone ,,Paљto ћenklas“. 1991 m. rugsejo 3 d. ministras K. Birulis pasiraљe isakyma ,,Del sovietiniu paљto ћenklu iљemimo iљ apyvartos ir paљto paslaugu apmokejimo Lietuvos paљto ћenklais“. Gruodћio 17 d. buvo nutarta reorganizuoti Lietuvos ryљiu valdymo struktura – atskirti paљto ryљius nuo elektros ryљiu, isteigiant valstybes imone ,,Lietuvos paљtas“ ir valstybes imone ,,Lietuvos telekomas“. 1992 m. sausio 1 d. buvo isteigta valstybes imone ,,Lietuvos paљtas“. 1992 m. buvo atkurta Lietuvos naryste Pasaulineje paљto sajungoje (PPS). Lietuva istojo i Europos paљto ir telekomunikaciju konferencija (CEPT), buvo patvirtinta valstybes imones ,,Lietuvos paљtas“ emblema – paљto ragelis ir Gedimino stulpai. 1993 m. VI ,,Lietuvos paљtas“ buvo priimta i Europos valstybiu paљto operatoriu asociacija (Posteurop). 1994
m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos paљto administracijos ikure Baltijos љaliu paљto sajunga. 2002 m. sukako 10 metu, kai buvo isteigta VI ,,Lietuvos paљtas“. Љiuo metu tai viena didћiausiu Lietuvos imoniu, kuriai priklauso 11 filialu – 10 apskriciu centriniu paљtu (ACP): Alytaus, Kauno, Klaipedos, Marijampoles, Paneveћio, Љiauliu, Taurages, Telљiu, Utenos, Vilniaus ir Paљto perveћimo centras (PPC). Statistikos duomenimis 2002 m. sausio 1 d. Lietuvoje paslaugas teike 10 apskriciu centriniu paљtu, 934 paљtai (iљ ju 222 mieste ir 712 kaime), 6 kilnojamieji paљtai ir 13 paљto agentu. Paљto sistemoje dirba daugiau kaip 8,3 tukst. darbuotoju. Budama paљto paslaugu Lietuvoje lydere, VI ,,Lietuvos paљtas“ toliau vysto ir pletoja savo veikla, greta iprastiniu paљto paslaugu teikdama naujas, netradicines paslaugas, leisdama naujus paљto ћenklus. Kiekvienais metais iљleidћiama apie 30 paљto ћenklu. Apie paљto ћenklu leidyba platinama ,,Ekspress informacija“ lietuviu ir anglu kalbomis. Didelis Lietuvos paљto ћenklu leideju darbo ivertinimas – musu љalies paљto ћenklo „Kurenas“ turizmo kategorijoje pelnytas didysis prizas Tarptautineje filatelijos љventeje ,,Vastophill–2000“, kuri vyko Italijoje. TELEFONAS Telekomunikaciju pradћia Lietuvoje siekia XIX a. viduri. Pirmoji carineje Rusijoje nutiesta telegrafo linija pradejo veikti 1854 m. Љi linija nuo Sankt Peterburgo per Daugpili, Zarasus, Utena, Ukmerge, Kauna, Marijampole ejo link Varљuvos. Tais paciais metais pradejusi veikti telegrafo stotis Marijampoleje buvo pirmoji telegrafo stotis Lietuvoje. Praejus 6 metams nuo telefono iљradimo (1876 m.), 1882 m. Lietuva pasieke telefonas: tarp kunigaikљcio Oginskio ir grafu Tiљkeviciaus bei Zubovo dvaru buvo nutiesta pirmoji telefono linija Kretinga–Plunge–Rietavas. Pirmosios telefono stotys irengtos Vokietijai priklausiusioje Klaipedoje (1888 m.; turejo 23 abonentus), Vilniuje (1896 m.; 150 abonentu) ir Kaune (1904 m.; 110 abonentu). Nors prieљ I Pasaulini kara bei jo metu telefono linijos buvo nutiestos Paneveћio, Raseiniu, Љiauliu, Telљiu, Zarasu apskrityse, taciau iљ Lietuvos besitraukianti kaizerine kariuomene dauguma ju sugadino arba net nugriove telefono stulpus. Todel vienu iљ svarbiausiu 1918 m. Nepriklausomos Lietuvos valstybes uћdaviniu buvo telefono tinklo pletojimas. 1923 m. jau visi apskriciu centrai turejo telefono stotis ir tiesioginiais laidais galejo susisiekti su didesniaisiais miestais. 1937 m. Lietuvoje (be Vilniaus kraљto) veike 508 telefono stotys, dauguma turejusios po 10-20 numeriu. 1939 m. Lietuvoje buvo iregistruoti 25 786 telefono abonentai. Du kartus per Lietuva prauћes antrojo pasaulinio karo frontas iљ esmes sunaikino visa esanti telekomunikaciju tinkla: buvo iљgrobstyta aparatura, iљardytos magistrales. Ryљiu tinklo atstatymas Lietuvoje prasidejo 1944 m. vasara. Liepos menesi SSSR Ryљiu komisariato isaku prie Lietuvos komisaru Tarybos buvo ikurta Igaliotinio ryљiu reikalams istaiga – Valdyba. Per deљimt metu (1944-1954) Lietuvos ryљininkams pavyko atstatyti visus karo audru sugriautus liniju irenginius, ir nuo tada visi apskriciu centrai turejo operatyvu telefono ryљi su sostine Vilniumi. 1960 m. prasidejo intensyvus esamu telefono stociu technologiju keitimas i automatine komutacija. Ћymiai iљaugo telefono abonentu skaicius. 1963 m. Vilniuje pradejo veikti pirmoji Baltijos respublikose automatine tarpmiestine telefono stotis, jungianti Vilniu su Kaunu. Labai reikљmingas ivykis Lietuvos telekomunikaciju istorijoje buvo 1984 m. Vilniuje pastatyta pirmoji buvusioje SSSR kvazielektronine ATS „Kvarc“. Pirmoji „Kvarc“ stotis turejo 7000 kanalu, kurioje telefoninio ryљio kokybe, greiti, patikimuma garantavo labai moderni elektronine skaiciavimo maљina. 1993 m. pradejo dirbti antroji 4000 kanalu AXE-10 stotis. 1992 m. irengtas automatinis telefono ryљys su Vakaru Europos ir Љiaures Amerikos valstybemis per Kauno perjungimo (komutavimo) stoti „Lintel“. Љi stotis per palydovu sistemas „Eutelsat“ ir „Intelsat“ susijunge su Kopenhagos tarptautine stotimi. Ypac sparti visu Lietuvos telekomunikaciju modernizacija prasidejo, kai buvo ikurta VI „Lietuvos telekomas“ (1992 m.). Visos analoginio tipo ATS buvo keiciamos skaitmeninemis telefono stotimis, variniai kabeliai pakeiciami љviesolaidiniais. Telekomunikaciju tinklas iљ spindulines–ћvaigћdines strukturos reorganizuojamas i ћiedine, pereinant i paћangia sinchronine skaitmenine hierarchija (SDH). Pirmoji љviesolaidiniu kabeliu magistrale tarp Kauno ir Vilniaus buvo nutiesta 1992 m.. Po metu nutiesta pirmoji tarptautine љviesolaidiniu kabeliu magistrale Kaunas–Marijampole–Lenkijos siena, antroji sujunge Kauna, Paneveћi, Љiaulius su Latvijos siena, o trecioji – Klaipeda ir Љventaja su Gotlando sala (Љvedija). 1997 m. nutiesta љviesolaidiniu kabeliu magistrale Maћeikiai–Joniљkis–Pasvalys–Birћai. Sudaryta ћiedine љviesolaidiniu kabeliu magistraliu sistema leidћia bet kokios avarijos atveju uћtikrinti patikima ryљi. 1990 m. atkurus Lietuvos nepriklausomybe, atsivere galimybes kurti naujausiomis ryљiu technologijomis pagrista tinkla. 1992 m. VI „Lietuvos telekomas“ ir Liuksemburgo bendroves „Milicom“ isteigta imone „Comliet“ labai paspartino telekomunikaciju paslaugu pletra. Nuo 1998 iki 2002 m. pradћios „Lietuvos telekomas“, tapes akcine bendrove, iљaugo i imoniu
ir yra didћiausias telekomunikaciju paslaugu teikejas Lietuvoje, pagal telekomunikaciju pletra, paslaugu kokybe ir modernuma pasiekes Vakaru Europos љaliu lygi. Nuo 1995 m. pradetas diegti Lietuvos fiksuoto telefono ryљio skaitmeninis tinklas. Pirmoji imones „Ericsson“ skaitmenine telefono stotis, kuria sudare љeљi ivairiose vietose irengti moduliai, buvo pastatyta Klaipedoje. Mobilusis ryљys Lietuvoje paplito nuo 1991 m. geguћes 17 d., kai UAB COMLIET savo veikla pradejo kaip pirmasis Lietuvos mobiliojo ryљio operatorius. Bendroves sukurtas mobiliojo ryљio tinklas pradejo veikti 1992 m. vasari, o po penkeriu metu NMT-450 standarto ryљiu galejo naudotis visi Lietuvos gyventojai. Didћiausia vartotoju skaiciu bendrove pasieke 1999 metais, kai jos teikiamomis paslaugomis naudojosi beveik 13 000 abonentu. UAB „Omnitel“ ir UAB „Bite GSM“pradejo teikti GSM-900 ryљio paslaugas 1995 m., o 2000 m. mobiliojo ryљio paslaugas pradejo teikti dar vienas operatorius – UAB „Tele-2“. Pastarojo veikla ypac pagyvino konkurencija rinkoje. 2002 metu duomenimis Lietuvoje mobilu ryљi teikia 3 mobilaus ryљio operatoriai: UAB ,,Omnitel“, UAB ,,Bite GSM“ bei UAB ,,Tele 2“. Visi љie operatoriai gavo ir judriojo korinio radijo ryљio DCS-1800 licencijas. Mobiliojo telefono ryљio operatoriai savo GSM-900/1800 tinkluose diegia papildoma technine–programine iranga ir pradeda teikti GPRS (paketinio duomenu perdavimo) bei greito duomenu perdavimo paslaugas (HSCSD) mobiliais tinklais. Treciosios kartos mobiliojo ryљio tinklas UMTS (Universal Mobile Telecommunication System) sparciai isitvirtina pasaulineje telekomunikaciju rinkoje. Ryљiu reguliavimo tarnyba, ivertindama UMTS diegimo procesa kitose љalyse, yra parengusi љios sistemos naudojimo љalies telekomunikaciju rinkoje koncepcija. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Telekomunikaciju istatymas sudaro labai palankias prielaidas telekomunikaciju operatoriams gauti daћniu resursus UMTS tinklu steigimui – tai leis laiku pradeti љiu tinklu eksploatavima. RADIJAS IR TELEVIZIJA Mintis statyti radijo stoti kilo jau pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais. Grupe paћangiu љalies ryљiu specialistu (inћ. A. Jurskis, inћ. A. Fadeevas, P. Maљiotas) dar 1920 m. eme rupintis radijo stoties statyba. Ju pastangu deka 1926 m. Prancuzijos firma „Societe Francaise Radioelectrique“ Kaune irenge 3,5 kW galios radijo stoti. 1926 metu birћelio 12 d. pirmoji radijo laidas pradejo transliuoti Kauno (Ћaliakalnio) radijo stotis – pirma karta radijas prakalbo lietuviљkai. Љi data laikoma Lietuvos radiofonijos gimtadieniu. Pirmuju radijo laidu programa sudare naujienos, meteorologiniai praneљimai ir ivairus koncertai (transliacijos 1926 m. trukdavo 1,5 val. per para). Maћos galios Kauno radijo stotis negalejo aprepti Lietuvos vakariniu rajonu. Progresyviai mastantys Lietuvos visuomenes atstovai dar 1933 metais pradejo reikalauti iљ vyriausybes Klaipedos kraљte pastatyti radijo stoti. Del leљu stokos stoties atidarymas uћsitese iki 1936 metu. Galinga stotis Sitkunuose pradeta projektuoti ir statyti 1936 m. Iki 1940 metu buvo pastatytas radijo stoties pastatas, dyzeline elektros stotis, firmoje „Standart Telephones and Cables Ltd“ (Anglija) uћsakytas 120 kW siustuvas, antenos irenginiai. Stotyje buvo planuojama pastatyti 240 m aukљcio antena, taciau prasidejes antrasis pasaulinis karas stoties statyba sustabde ir tik 1950 m. baigiama statyti Sitkunu radijo stotis, kurioje buvo irengtas 500 kW galios viduriniu bangu siustuvas, transliuojantis pirmaja Lietuvos radijo programa. 1956 m. pradedama transliuoti antroji radijo programa. 1927 metais pirmaja radijo stoti Vilniuje, Ћveryne, Vytauto gatveje pradejo statyti lenku akcine draugija „Polskie Radio“, sukurta 1926 metais. Buvo numatyta, kad 0,5 kW galios Vilniaus radijo stotis dirbs 234,4 metro banga. Statybos metu Vilniaus radijo stoties galia buvo padidinta iki 1,5 kW. Stotis, pradejusi dirbti 435 metru banga 1927 metu pabaigoje, dirbo iki 1931 metu, kai buvo pastatyta nauja 16 kW galios radijo stotis Liepkalnyje. Jos siustuvas dirbo 536 kHz daћniu. Radijo stotis Liepkalnio gatveje trukde besiplecianciam oro uostui, todel 1937 metais ji buvo perkelta i Virљuliљkes. Karo metu љi stotis, kaip ir daugelis kitu radijo stociu Lietuvoje buvo gerokai apgriauta ir 1945 metais atstatyta. Pagal Radiotechnikos ir radioelektronikos komisijos nario Kauno politechnikos instituto radiotechnikos katedros vedejo docento I. Stanaicio projekta 1958 metais buvo nuspresta kurti ultratrumpuju (UTB) radijo stociu tinkla Lietuvoje, nes vidutiniuju, ilguju ir trumpuju bangu diapazonai buvo jau perpildyti. 1965 metais ultratrumpuju bangu siuntimui jau buvo pastatyti aљtuoni UTB siustuvai: po du Vilniuje, Kaune, Klaipedoje ir Љiauliuose. Jie aprepe 80 proc. Lietuvos teritorijos. 1970 metu pabaigoje UTB radijo stociu skaicius padidejo iki deљimties ir aprepe visa Lietuvos teritorija. Pirmoji televizijos laida Lietuvoje buvo transliuota 1957 m. balandћio 30 d. iљ Vilniaus radijo ir televizijos stoties, kurioje buvo sumontuotas 15 kW galios televizijos siustuvas, pastatytas 180 m. aukљcio antenos bokљtas – pirmas bokљtas, skirtas televizijos programu transliavimui Lietuvoje. Televizijos laidos buvo matomos sostineje ir artimiausiose apylinkese 50 km spinduliu. Prasidejo Lietuvos radijo ir televizijos kurimosi, vystymosi ir pletros laikotarpis. 1957-1960 m.
nutiesta pirmoji radioreline linija Vilnius–Klaipeda, skirta radijo ir televizijos programu perdavimui. 1960 m. viduryje pradejo veikti Kauno radijo televizijos stotis (RTS), o pabaigoje – Klaipedos RTS, 1962 m. – Љiauliu RTS. 1967-1983 m. nutiesiama nauja, modernesne radioreline linija Vilnius-Klaipeda, iљsiplete televizijos programu priemimo zonos. 1970 m. pradeda veikti Anykљciu, 1984 m. – Visagino RTS. 1971 m. Anykљciu RTS pradeda veikti pirmasis Lietuvoje decimetriniu bangu siustuvas. Nuo 1975 m. pradeta plesti televizijos programu priemimo zonas – ivairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose irengiami nedideles galios TV retransliatoriai. Labai svarbus Lietuvos televizijos ir radijo raidoje 1957 metai – savo veikla pradejusios ,,Lietuvos televizijos“ ikurimas, ir 1975 metai – kai buvo pradetos reguliarios spalvotos televizijos transliacijos – spalvotosios respublikines TV pradћia. 1981 m. buvo baigtas statyti 326 m. aukљcio Vilniaus televizijos bokљtas, kuriame sumontuoti nauji siustuvai suteike galimybes padidinti transliuojamu programu skaiciu, pagerinti ju vaizdo bei garso priemimo kokybe. Lietuvos nepriklausomybes atkurimo laikotarpiu, 1990 metais buvo atsisakyta transliuoti sajungines programas ir vietoj ju pradetos steigti privacios radijo ir televizijos stotys ir pradetos transliuoti programos. Lietuvoje atsiranda komercinis radijas ir televizija. 1990 m. sausio 1 d. Lietuvoje eme veikti pirmoji komercine radijo stotis M-l, veliau atsirado kitos komercines radijo stotys: „Radiocentras“, „Laisvoji banga“, „Ultra Vires“, ,,Pukas“, kurios, naudodamos љiuolaikine iranga, skaitmenines technologijas, stengesi pritraukti vis didesni klausytoju skaiciu ir sukure љios srities telekomunikaciju rinkoje konkurencija. Atkurus nepriklausomybe, Lietuvoje radijo transliacijos tinklai buvo kuriami pagal Vakaru Europos standartus, t.y. vietoj UTB radijo stociu dirbanciu 66-74 MHz diapazone, pradeta steigti stotis, dirbancias 88-108 MHz. (FM diapazone). 2001 m. pradetos pirmosios skaitmeninio radijo (T-DAB) transliacijos Vilniaus mieste. 2002 metais Lietuvoje buvo 4 nacionaliniai TV tinklai, 10 nacionaliniu radijo tinklu bei 44 vietines televizijos ir radijo stotys. Nuo 2002 m. liepos 1 d. igyvendintas televizijos perejimas iљ SECAM i PAL spalvu kodavimo sistema. MDTV ir kabeline televizija skatina didesne konkurencija tarp Lietuvos televizijos kanalu ir dar labiau populiarina љia komunikaciju sriti. AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2002 m. naudoja 55 televizijos ir 65 radijo siustuvus. Radijo ir televizijos programas paskirsto 28 radiorelines stotys 1194 km ilgio radijo relinemis linijomis. Yra du vidutiniu bangu, trys ultratrumpuju FM bangu radiofono tinklai. Informacija parenge Informaciniu technologiju ir telekomunikaciju departamentas

Šiuo metu Jūs matote 100% šio straipsnio.
Matomi 2518 žodžiai iš 2522 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.