Paveldėjimas pagal testamentą
5 (100%) 1 vote

Paveldėjimas pagal testamentą

1121

Turinys

Įvadas 3

Turto paveldėjimo pagal testamentą retrospektyva 4

Paveldėjimas pagal testamentą 5

Paveldėjimo pagal testamentą pagrindiniai aspektai 5

Testamento išskirtinė 6

Testamentų rūšys 7

Testamento vykdymas, testamento vykdytojo teisės ir pareigos 8

Bendrasis sutuoktinių testamentas 9

Užsienio valstybių paveldėjimo pagal testamentą bendroji charakteristika 10

Išvados 12

Literatūra 13

Įvadas

Kartų kaita yra natūralus dalykas. Sokratas sakė, kad gamta kiekvieną jau nuteisusi mirti, tačiau žmogus gyvas savo palikuonyse, o jie, romėnų žodžiais tariant, yra palikėjo dalis. Taigi praktiškai didesnio ar mažesnio turto paveldėjimo klausimai tampa svarbūs kiekvienam fiziniam, o kartais ir juridiniam asmeniui.

Paveldėjimo teisei visose šalyse didelę įtaką darė romėnų teisė. Romėnai paveldėjimą suprato kaip universalų mirusiojo asmens teisių perėmimą. Įpėdinis yra tarsi palikėjo antrininkas, kaip sūnus yra tėvo dalis. Romėnai vadovavosi principu, kad paskutinioji palikėjo valia turi būti įvykdyta pagal tikruosius ketinimus. Įpėdiniai yra skirstomi į įstatyminius ir testamentinius. Testamentiniai įpėdiniai dar vadinami “sukurtaisiais”. Individo nemirtingumo, jo asmenybės išlikimo palikuonyse įvaizdis buvo romėnų paveldėjimo pagrindas.

Atsisveikindamas su šiuo pasauliu arba iš anksto žmogus paprastai išreiškia paskutinę savo valią ir ši valia, pareikšta įstatymo nustatyta forma, įpėdiniams tampa privaloma. Kitais atvejais palikėjo valia lieka tik moralinė norma, kuriai įvykdyti teisinė prievarta netaikoma.

Pagrindinis užsienio valstybių paveldėjimo teisės principas yra testamento laisvė. Turto palikimas testamentu – vienas iš turto perdavimo kitiems asmenims būdų. Naudojamas nuosavybės laisvės principu, savininkas gali laisvai disponuoti savo turtu. Šis principas nulemia ir testamento laisvės principo egzistavimą, t.y. laisvą turto savininko galimybę palikti savo turtą testamentu kam jis nori. Antra vertus, daugelyje valstybių įstatymai testamento laisvę riboja, nustatydami privalomąją palikimo dalį.

Turto paveldėjimo pagal testamentą retrospektyva

Atsiradus privačiai nuosavybei, atsirado ir turto paveldėjimas. Pagal laikmečio papročius ir tikėjimą, dalis palikėjo turto (ginklai, žirgai, medžiokliniai šunys, sakalai, kai kuriuose šalyse – vergai ir t.t.) iškeliaudavo kartu su juo. Antai Didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas buvo sudegintas su 18 karo žirgų, medžioklės šunimis ir paukščiais, Kęstutis – su šarvais, kardu, ietimi, lanku su strėlėmis, išpuoštu žirgu, medžiokliniais šunimis ir sakalais, medžiokliniu ragu, lūšies ir meškos nagais. Iš pradžių paveldėjimo klausimai spręsti vadovaujantis paprotinės teisės normomis, o vėliau – įstatymais.

Habilituotas daktaras Stasys Vansevičius, tyrinėjęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinius teisės institutus, nurodo, kad Lietuvos statutuose nustatytas paveldėjimas pagal testamentą ir įstatymą. I statute minimas testamentas kartu su turto užrašymu. Pagal jį, leista palikti trečdalį dvaro. Testamentas turėjo būti pareikštas didžiajam kunigaikščiui arba pavieto urėdininkui. Be to, turto gavėjas turėjo gauti didžiojo kunigaikščio arba pavieto urėdininko leidimą turtui įgyti. Sergantis palikėjas turėjo teisę parašyti turto užrašymo raštą dalyvaujant liudytojams. Po palikėjo mirties giminaičiai turėjo pateikti raštą didžiajam kunigaikščiui arba ponų tarybai tvirtinti.

II ir III Lietuvos Statutuose testamentui skiriamas visas VII skyrius. Kilnojamąjį ir įgytą dvarą kiekvienas turėjo teisę palikti kam nors testamentu.Buvo nustatyta daug įvairiausių reikalavimų testamentui sudaryti, pvz.: testamentas turėjo būti surašytas žemės arba pilies teisme, o taip pat turėjo būti patvirtintas liudytojais. Testamento neturėjo teisės sudaryti tokie asmenys:

• Nepilnamečiai vaikai;

• Vienuoliai;

• Sūnūs, neatsiskyrę nuo tėvų ūkio (jie galėjo testamentu palikti tik savo asmeninį arba užtarnautą turtą);

• Asmenys atiduoti kito valdžion kartu su turtu;

• Belaisviai ir nelaisva dvaro šeimyna;

• Nepilnapročiai, kol neatgaus proto;

• Tremtiniai ir nuteistieji garbės atėmimu.

• Testamentą buvo galima sudaryti karo lauke, kelyje ar išvykus į užsienį, tačiau tam reikėjo laikytis tam tikrų nustatytų reikalavimų.

Pagal III Lietuvos Statutą, tik trečdalį kilnojamojo turto valstietis galėjo palikti testamentu, o du trečdaliai turėjo likti sodyboje neliečiami.

Iki XVI a. vidurio Lietuvoje testamentai tvirtinami antspaudais ir juos dėdavo ir testatorius, ir liudytojai. Vėliau testamentai net tik antspauduojami, bet ir pasirašyti testatoriaus ir liudytojų. Vilniaus mieste testamentus tvirtino magistrato nariai.

Įsigaliojus 1840 metais Lietuvoje Rusijos imperijos įstatymams, didžiojoje Lietuvos dalyje (be Klaipėdos krašto) iki 1940 metų buvo paveldima pagal testamentą arba sutartį dėl įpėdinio paskyrimo ir pagal įstatymą.

Paveldėjimas pagal testamentą

Paveldėjimas – tai turtinių teisių ir pareigų perėjimas įstatymo nustatyta tvarka palikėjo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus, teismui nustačius palikėjo mirties faktą ar paskelbus jį mirusiu. Palikimo atsiradimas – tai
teisinių paveldėjimo santykių atsiradimas. Mirusiojo fizinio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams, vadinamas palikimu. Asmuo, po kurio mirties atsiranda paveldėjimas, vadinamas palikėju, o asmenys, tiesiogiai perimantys mirusio piliečio teisės ir pareigos, t.y. paveldintys turtą, vadinami įpėdiniais.

Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprasto namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie jų, taip pat valstybei arba įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, bei valstybės pripažintoms bažnyčioms ir kitoms religinėms organizacijoms, turinčioms juridinio asmens teises. Taip pat testamentu turtą galima palikti dar negimusiems fiziniams asmenims.

Testatorius visą savo turtą arba jo dalį gali palikti visuomenei naudingam tikslui arba labdarai.Tokio turto įpėdiniu gali būti paskirtas juridinis asmuo, kuris bus įsteigtas vykdant testatoriaus valią.

Paveldėjimo pagal testamentą pagrindiniai aspektai.

Testatorius gali atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įstatyminių įpėdinių. Testatoriui nenurodžius kiekvieno testamentinio įpėdinio dalies, turtas dalijamas jiems lygiomis dalimis. Kai paveldimas turtas testamentu paskirstytas taip, kad visos dalys kartu viršija (nesiekia) viso turto apimtį, kiekvieno įpėdinio dalis atitinkamai sumažinama (padidinama).

Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo.

Testamentą gali sudaryti tik pats asmuo, niekam kitam to padaryti pavesti negalima. Testamentą sudaro tik veiksnūs asmenys, kurie suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.Testamentas negalioja sudarytas:

1. neveiksnaus asmens;

2. asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėmis ir toksinėmis medžiagomis;

3. kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.

Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų jeigu testamentas ar jo dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1116 žodžiai iš 3539 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.