Paveldėjimas pagal testamentą
5 (100%) 1 vote

Paveldėjimas pagal testamentą

112131

PAVELDEJIMO PAGAL TESTAMENTĄ YPATUMAI

KURSINIS

ĮVADAS

Paveldėjimo problema yra labai aktuali visame pasaulyje. Paveldėjimo ginčai – tai viena dažniausiai sprendžiamų ginčų rūšių Vakarų Europos ir Amerikos teismų praktikoje.

Lietuvoje ginčai dėl paveldėjimo iki šiol dažniausiai buvo bandomi spręsti ne teisinėmis priemonėmis. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi paveldėjimo ginčų sprendimą teisiniu keliu.

Lietuvos įstatymai numato dvi paveldėjimų rūšis: pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Šio darbo tikslas: išnagrinėti paveldėjimą pagal įstatymą ir pagal testamentą, išskirti jų abiejų tipų skirtumus.

Šiame darbe yra keliami tokie uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, kas yra testamentas? Kuris testamentas galioja, jeigu yra keli testamentai?

2. Išnagrinėti, keliamas sąlygas testatoriui, kad jo surašytas testamentas galiotų.

3. Nuspręsti, kam testatorius gali palikti savo turtą?

4. Sužinoti, ar galima patvirtinti nepilnamečio asmens testamentą?

1. Paveldėjimo teisinė samprata

Palikimas – mirusio fizinio asmens turtas, pereinantis paveldėjimu jo įpėdiniams.

Palikėjas-asmuo, po kuriuo mirties atsiranda paveldėjimas.

Įpėdiniai-asmenys, tiesiogiai perimantys mirusio asmens teises ir pareigas, paveldintys jo turtą. Mirusio asmens teisių ir pareigų perėmimo tvarką ir tų teisių perėmimo ribas nustato teisės normos. Šių normų visuma sudaro paveldėjimo teisę.

Paveldėjimo teisė – tai susisteminta visuma teisės normų,reguliuojančių turtinius ir kai kuriuos su jais susijusius asmens neturtinius, visuomeninius santykius, atsirandančius dėl mirusio asmens turto perėjimo kitiems asmenims- įpėdiniams.

Paveldėjimas – tai turtinių teisių ir pareigų perėjimas įstatymo nustatyta tvarka palikėjo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams.

Kalbant apie paveldėjimą, reikia atkreipti dėmesį į du aspektus:

1) paveldėjimo davėjo teisės ir pareigos paveldėtojams pereina universalaus teisių perdavimo būdu, t.y., nepakisdamas teisės ir pareigos pereina kaip viena visuma tuo pačiu momentu, jeigu įstatymas nenumato ko kita;

2) paveldėtojams pereina visos palikėjo teisės ir pareigas, išskyrus tas, kurias perduoti paveldėjimo būdu draudžia įstatymai arba toks perdavimas prieštarauja pačių teisių ir pareigų esmei.1

Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo numatyta tvarka ir forma; Vienašalis sandoris, kuriuo neviršijant įstatymo nustatytų ribų pareiškiama testatoriaus valia;

Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai.2

OFICIALIEJI TESTAMENTAI – tai testamentai, kurie surašyti dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba LR konsulinio pareigūno užsienio valstybėje.

Oficialiems testamentams prilyginami:

Asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionariose gydymo ir profilaktikos įstaigose,

1D. Vasarienė, “Civiline Teisė” Vilnius 2002m.

2 Civilinės teisės vadovėlis ,Kaunas 1997m.

sanatorijose arba gyvena senelių ir invalidų namuose, testamentai, patvirtinti tų ligonių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčių gydytojų.

Asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai patvirtinti tų laivų kapitonų;

Asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;

Karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų.

Asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinami laisvės atėmimo vietų viršininkų;

Testatoriaus gyvenamosios vietos seniūno patvirtinti testamentai;

Nurodyti asmenys privalo kiek įmanoma greičiau perduoti patvirtintus testamentus notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka.

ASMENINIAI TESTAMENTAI-tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo parašas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba. Testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti išbraukimai nedaro testamento negaliojančio. Galioja sąlygos, kurias per klaidą testatorius išbraukė, o vėliau savo ranka padarė prierašą, kad šios sąlygos buvo išbrauktos per klaidą.

Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja.Jeigu testamente yra prierašas, kad testatorius jį ateityje papildys, bet to nepadarė, toks testamentas galioja, jei gali būti įvykdytas be numatyto papildymo. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar LR konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje.3

Asmeninis testamentas saugomas pas notarą seife. Jeigu testamentas saugomas daugiau kaip trisdešimt metų, notaras privalo prieinamomis priemonėmis patikrinti, ar testatorius gyvas. Jeigu paaiškėja, kad testatorius miręs, antspauduotas vokas, kuriame yra testamentas, atplėšiamas ir testamentas perskaitomas.

Testamentinė išskirtinė

Testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors
prievolę vieno ar kelių asmenų naudai.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas -palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

3 LR Civilinio kodekso komentaras (pirmasis leidynis) Vilnius 2001m.

Jeigu negalima nustatyti, kuris iš dviejų ar daugiau asmenų mirė pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo pačiu metu ir teisių perėmimo tarp jų neatsiranda (CK5,3)

Skiriamos dvi paveldėjimų turinio rūšys(5.1 str. 2d.):

Paveldimi materialūs dalykai: nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai;

nematerialūs dalykai : vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt., palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Paveldėjimo pagrindai yra įstatymas ir testamentas.

Abu šie pagrindai yra vienas su kitu susiję.

Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Tuo atveju, jei nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Palikimas pradeda galioti nuo testamento sudarytojo mirties, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. (5.3 str. 1d.)

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. (5.3 str. 1d.). Tuo atveju jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma (5.3 str. 2d.): vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno;

jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta.

Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (5.3 str. 3d.).

Jeigu įpėdiniai yra nežinomi, palikimo atsiradimo vietos teismas, gavęs žinią apie palikimo atsiradimą, imasi priemonių palikimui apsaugoti.

Teismas imasi saugoti palikimą ir kitais įstatymo numatytais atvejais:

1) kai įpėdinių nėra palikimo atsiradimo vietoje;

2) kai įpėdiniai nenori ir negali priimti palikimo;

3) kai nors vienas įpėdinių yra neveiksnus;

4) kai yra kitų aplinkybių, lemiančių palikimo apsaugą.

2. Paveldėtojai

Pagal šio CK 5.5 straipsnio 1 d. įpėdiniais, pagal įstatymą, gali būti:

 fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu;

 palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

 Lietuvos valstybė;

Tuo tarpu pagal testamentą paveldėtojais gali būti:

 fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu;

 taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties;

 testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus;

 juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią;

 įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.

Pagrindiniai skirtumai tarp paveldėjimo pagal įstatymą ir paveldėjimo pagal testamentą yra šie (5.5 str.):

 paveldėjimu pagal testamentą atveju paveldėtoju gali būti asmenys, kurie dar nebuvo pradėti paveldėtojui esant gyvam. Tuo tarpu įstatymiškai to negali būti.;

 pagal testamentą paveldėtojų gali būti ir juridiniai asmenys, o paveldėjimas pagal įstatymą to nenumato;

 paveldėjime pagal testamentą numatoma, kad paveldėtoju gali būti ne tik valstybė, kaip tai numato paveldėjimas pagal įstatymą, bet ir savivaldybės.

5.6 straipsnis numato, kad kai kurie asmenys neturi paveldėjimo teisės. Neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos šios aplinkybės4:

tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę;

tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti;

apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti palikimo;

4 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

Paveldėjimo teisės ginčijimas

Kodekso 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Protestas turi būti pareikštas per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Jei
teismo sprendimas nepripažinti asmens, pretenduojančio į palikimą, įpėdiniu, turinčiu teisę į palikimą, įsiteisėja, laikoma, kad šis asmuo palikimo nepriėmė. (5.9 str. 1d.) Kiti įpėdiniai, kurie turėtų teisę paveldėti įsiteisėjus nurodytam teismo sprendimui, turi teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. (5.9 str. 3d.) Naujiems įpėdiniams palikimas laikomas atsiradusiu nuo palikimo atsiradimo momento kaip numatoma šio kodekso 5.3 straipsnis. (5.9 str. 4d.)

Jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, jeigu ieškinys buvo pareikštas dėl kitų įpėdinių interesų. (5.9 str. 2d.)

4. Paveldėjimo pagal įstatymą ar pagal testamentą teisniai aspektai

4.1 Paveldėjimas pagal įstatymą

Paveldėjimo pagal įstatymą atveju nustatomos tokia paveldėjimo struktūra (5.11 str.):

1 pav. Paveldėjimo pagal įstatymą struktūra

Antros ir paskesnių eilių paveldėtojams, paveldėjimo įstatymas įsigalioja tuomet kai paveldėjimo atsisako ar netenka paveldėjimo teisės pirmesnės eilės įpėdiniai. (5.11 str. 2d.).

Nagrinėjant paveldėjimo pagal įstatymą klausimą, būtina apibrėžti:

 įvaikių ar jų palikuonių kaip paveldėtojų po įtėvių mirties teises;

 vaikaičių ir provaikaičių teises į palikėjo turtą;

 santuokinio pergyvenusio paveldėtoją teises į palikimą.

Įvaikių ar jų palikuonių kaip paveldėtojų po įtėvių mirties teisės: 5.11 str. 3 d. Numato, kad įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties. Tuo tarpu įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties. (5.11 str. 4d.).

Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. (5.11 str. 5d.).

Vaikaičių ir provaikaičių teisės į palikėjo turtą: Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Tačiau tik tuo atveju jei palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. (5.12 str. 1d.)

Vaikaičiai ir/ar provaikaičiai paveldį tik tą palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Palikimo dalis dalinama lygiomis dalimis tarp visų paveldėtojų. (5.12 str. 1d.)

4.3 Paveldėjimas pagal testamentą

Būtina sąlyga, kad galiotų testatoriaus surašytas testamentas, –

Testatorius surašydamas testamentą turi būti veiksnus, suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.

Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats.

Jeigu veiksnus asmuo surašė testamentą ir vėliau susirgo psichikos liga, dėl kurios jis buvo pripažintas neveiksniu, jo anksčiau surašytas testamentas galioja.

Testamentas ar jo dalys negalioja šiais atvejais (5.16 str. 1d.):

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2030 žodžiai iš 4044 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.