Paveldėjimas pagal testamentą
5 (100%) 1 vote

Paveldėjimas pagal testamentą

PAVELDEJIMO PAGAL TESTAMENTĄ YPATUMAI

KURSINIS

ĮVADAS

Paveldėjimo problema yra labai aktuali visame pasaulyje. Paveldėjimo ginčai – tai viena dažniausiai sprendžiamų ginčų rūšių Vakarų Europos ir Amerikos teismų praktikoje.

Lietuvoje ginčai dėl paveldėjimo iki šiol dažniausiai buvo bandomi spręsti ne teisinėmis priemonėmis. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi paveldėjimo ginčų sprendimą teisiniu keliu.

Lietuvos įstatymai numato dvi paveldėjimų rūšis: pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Šio darbo tikslas: išnagrinėti paveldėjimą pagal įstatymą ir pagal testamentą, išskirti jų abiejų tipų skirtumus.

Šiame darbe yra keliami tokie uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, kas yra testamentas? Kuris testamentas galioja, jeigu yra keli testamentai?

2. Išnagrinėti, keliamas sąlygas testatoriui, kad jo surašytas testamentas galiotų.

3. Nuspręsti, kam testatorius gali palikti savo turtą?

4. Sužinoti, ar galima patvirtinti nepilnamečio asmens testamentą?

1. Paveldėjimo teisinė samprata

Palikimas – mirusio fizinio asmens turtas, pereinantis paveldėjimu jo įpėdiniams.

Palikėjas-asmuo, po kuriuo mirties atsiranda paveldėjimas.

Įpėdiniai-asmenys, tiesiogiai perimantys mirusio asmens teises ir pareigas, paveldintys jo turtą. Mirusio asmens teisių ir pareigų perėmimo tvarką ir tų teisių perėmimo ribas nustato teisės normos. Šių normų visuma sudaro paveldėjimo teisę.

Paveldėjimo teisė – tai susisteminta visuma teisės normų,reguliuojančių turtinius ir kai kuriuos su jais susijusius asmens neturtinius, visuomeninius santykius, atsirandančius dėl mirusio asmens turto perėjimo kitiems asmenims- įpėdiniams.

Paveldėjimas – tai turtinių teisių ir pareigų perėjimas įstatymo nustatyta tvarka palikėjo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams.

Kalbant apie paveldėjimą, reikia atkreipti dėmesį į du aspektus:

1) paveldėjimo davėjo teisės ir pareigos paveldėtojams pereina universalaus teisių perdavimo būdu, t.y., nepakisdamas teisės ir pareigos pereina kaip viena visuma tuo pačiu momentu, jeigu įstatymas nenumato ko kita;

2) paveldėtojams pereina visos palikėjo teisės ir pareigas, išskyrus tas, kurias perduoti paveldėjimo būdu draudžia įstatymai arba toks perdavimas prieštarauja pačių teisių ir pareigų esmei.1

Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo numatyta tvarka ir forma; Vienašalis sandoris, kuriuo neviršijant įstatymo nustatytų ribų pareiškiama testatoriaus valia;

Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai.2

OFICIALIEJI TESTAMENTAI – tai testamentai, kurie surašyti dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba LR konsulinio pareigūno užsienio valstybėje.

Oficialiems testamentams prilyginami:

Asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionariose gydymo ir profilaktikos įstaigose,

1D. Vasarienė, “Civiline Teisė” Vilnius 2002m.

2 Civilinės teisės vadovėlis ,Kaunas 1997m.

sanatorijose arba gyvena senelių ir invalidų namuose, testamentai, patvirtinti tų ligonių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčių gydytojų.

Asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai patvirtinti tų laivų kapitonų;

Asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;

Karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų.

Asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinami laisvės atėmimo vietų viršininkų;

Testatoriaus gyvenamosios vietos seniūno patvirtinti testamentai;

Nurodyti asmenys privalo kiek įmanoma greičiau perduoti patvirtintus testamentus notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka.

ASMENINIAI TESTAMENTAI-tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo parašas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba. Testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti išbraukimai nedaro testamento negaliojančio. Galioja sąlygos, kurias per klaidą testatorius išbraukė, o vėliau savo ranka padarė prierašą, kad šios sąlygos buvo išbrauktos per klaidą.

Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja.Jeigu testamente yra prierašas, kad testatorius jį ateityje papildys, bet to nepadarė, toks testamentas galioja, jei gali būti įvykdytas be numatyto papildymo. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar LR konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje.3

Asmeninis testamentas saugomas pas notarą seife. Jeigu testamentas saugomas daugiau kaip trisdešimt metų, notaras privalo prieinamomis priemonėmis patikrinti, ar testatorius gyvas. Jeigu paaiškėja, kad testatorius miręs, antspauduotas vokas, kuriame yra testamentas, atplėšiamas ir testamentas perskaitomas.

Testamentinė išskirtinė

Testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors
prievolę vieno ar kelių asmenų naudai.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas -palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

3 LR Civilinio kodekso komentaras (pirmasis leidynis) Vilnius 2001m.

Jeigu negalima nustatyti, kuris iš dviejų ar daugiau asmenų mirė pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo pačiu metu ir teisių perėmimo tarp jų neatsiranda (CK5,3)

Skiriamos dvi paveldėjimų turinio rūšys(5.1 str. 2d.):

Paveldimi materialūs dalykai: nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai;

nematerialūs dalykai : vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt., palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Paveldėjimo pagrindai yra įstatymas ir testamentas.

Abu šie pagrindai yra vienas su kitu susiję.

Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Tuo atveju, jei nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Palikimas pradeda galioti nuo testamento sudarytojo mirties, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. (5.3 str. 1d.)

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. (5.3 str. 1d.). Tuo atveju jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma (5.3 str. 2d.): vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno;

jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta.

Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (5.3 str. 3d.).

Jeigu įpėdiniai yra nežinomi, palikimo atsiradimo vietos teismas, gavęs žinią apie palikimo atsiradimą, imasi priemonių palikimui apsaugoti.

Teismas imasi saugoti palikimą ir kitais įstatymo numatytais atvejais:

1) kai įpėdinių nėra palikimo atsiradimo vietoje;

2) kai įpėdiniai nenori ir negali priimti palikimo;

3) kai nors vienas įpėdinių yra neveiksnus;

4) kai yra kitų aplinkybių, lemiančių palikimo apsaugą.

2. Paveldėtojai

Pagal šio CK 5.5 straipsnio 1 d. įpėdiniais, pagal įstatymą, gali būti:

 fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu;

 palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

 Lietuvos valstybė;

Tuo tarpu pagal testamentą paveldėtojais gali būti:

 fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu;

 taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties;

 testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus;

 juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1228 žodžiai iš 4044 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.