Pavojingų ir radioaktyvių atliekų utilizavimas
5 (100%) 1 vote

Pavojingų ir radioaktyvių atliekų utilizavimas

Turinys

ĮVADAS 3

PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS IR UTILIZAVIMAS 4

RADIOAKTYVIŲ ATLIEKŲ SAUGOJIMAS BEI LAIDOJIMAS 6

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai : 6

Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymas 8

Skystųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymas: 9

IGNALINOS AE ATLIEKŲ UTILIZAVIMO, SAUGOJIMO BEI LAIDOJIMO PROBLEMOS 10

IŠVADOS 12

LITERATŪROS SĄRAŠAS 13

Įvadas

Augant gamybos mastams, susidaro vis didesni atliekų kiekiai. Atliekos netik teršia aplinką, užima daug vietos – didelė jų dalis pavojingos gamtai ir žmogui. Todėl šiuo metu daug pastangų dedama gamybos technologijoms tobulinti: stengiamasi atliekas padaryti nekenksmingomis, neleisti joms patekti į aplinką, be to, kuriamos technologijos be atliekų, daug dėmesio skiriama antriniam žaliavų panaudojimui. Daugelyje šalių atliekos tiesiog išmetamos į aplinką (vandenį, dirvožemį, orą), laidojamos žemės gelmėse ar vandenynuose. Suprantama, pavojingos atliekos, ypač radioaktyviosios ar jos būtų palaidotos, ar sudegintos, vis tik patenka į aplinką ir ją teršia. Vakarų šalys pirmosios ėmėsi jas tvarkyti ir remia bei skatina tai daryti silpniau išsivysčiusias valstybes, kadangi atliekų tvarkymas jau yra visuotinė problema. Atliekų tvarkymo sistema apima atliekų apskaitą, surinkimą, saugojimą, pervežimą, nukenksminimą ir deponavimą. (1)

Pavojingų atliekų tvarkymas ir utilizavimas

Atliekos apibrėžiamos kaip netinkamos naudoti medžiagos kurioms buvo pakenkta gamybos procese arba po jo. Plačiąja prasme – tai įvairioje žmogaus veikloje panaudotų medžiagų likučiai, kurių negalima vartoti anksčiau numatytiems tikslams. Daug atliekų susidaro chemijos, metalurgijos, maisto, miško ir medžio apdirbimo bei kitose pramonės įmonėse, žemės ūkyje, medicinoje, buityje. Jos būna skysto, kieto ir dujinio pavidalo.

Kasmet Lietuvoje susidaro apie 200 tūkstančių tonų pavojingųjų atliekų. Pavojingosios atliekos pagal numatomus jų tvarkymo būdus skirstomos į tris grupes: degintinas, tvarkytinas fiziniais ir cheminiais būdais ir deponuotinas.

1. Degintinos pavojingos atliekos tai: medicininės, farmacinės atliekos, naftos produktų atliekos, šarminiai riebalų tirpalai ir kt..

2. Fiziniais ir cheminiais būdais tvarkytinos pavojingos atliekos tai: rūgštiniai ir šarminiai akumuliatoriai, pirotechninių ir sprogstamųjų medžiagų, gyvsidabrio turinčios atliekos ir kt.

3. Deponuotinos pavojingos atliekos – šlakai ir pelenai, radioaktyvios medžiagos, galvaniniai elementai ir t.t..

Pavojingų atliekų tvarkymas prasideda nuo jų susidarymo ir rinkimo. Surinktosios medžiagos rūšiuojamos pagal jų kenksmingumą ir talpinamos į specialius konteinerius. Kiekvienam konteineriui užpildoma deklaracija, kurioje nurodomas konteinerių turinys ir transporto priemonės, galinčios jas vežti. Europos šalyse remiamasi atliekų surinkimo, transportavimo ir žymėjimo (ADR) taisyklėmis, kurios leidžia supaprastinti tarptautinių atliekų pervežimo kontrolę bei tiksliai apibrėžti atliekų transportavimo ir tvarkymo kompanijų atsakomybę. Lietuvoje kol kas tokia atliekų tvarkymo sistema, apimanti atliekų surinkimą, perkrovą bei transportavimą į pavojingų atliekų perdirbimo įmones dar nėra sukurta. Pavojingosios atliekos iš smulkiųjų ir vidutinio dydžio įmonių bei gyventojų, turėtų būti surenkamos tam tikruose savivaldybės įrengtuose surinkimo punktuose, iš kur gabenamos į atliekų perdirbimo įmones. Perdirbimo įmonėje atliekos nukenksminamos arba deponuojamos. Pavojingų atliekų perdirbimo įmonėje privalo būti: atliekų kokybinės ir kiekybinės kontrolės įranga, laboratorija, įranga visoms atliekų rūšims priimti, sandėliavimo įranga, įranga organinėms atliekoms deginti, degimo metu išsiskiriančios šilumos panaudojimo sistema, įranga neorganinėms atliekoms fiziniu ir cheminiu būdu apdoroti, vandens valymo stotis. Šalia įmonės turi būti įmonėje perdirbtų ir kitų atliekų, kurių nereikia perdirbti laidojimo vieta.

Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių pagrindinė kietųjų atliekų dalis yra deginama, o susidariusi šiluma naudojama šiluminei bei elektros energijai gaminti. Tai pats saugiausias daugumos pavojingųjų atliekų utilizavimo būdas.

Fiziniais ir cheminiais atliekų apdorojimo būdais siekiama apdoroti medžiagas, kad sumažėtų jų tūris, kad sumažėtų jų tūris ir būtų gauti nepavojingi ar mažai pavojingi aplinkai produktai, kuriuos būtų galima palaidoti pavojingųjų atliekų poligone. Šiais būdais apdorojamos ir organinės, ir neorganinės, ir skystos, ir kietos atliekos.(1)

Radioaktyviosios atliekos Lietuvoje išskiriamos į atskirą specialią pavojingų atliekų kategoriją ir įtraukiamos į apskaitą, bei tvarkomos atskirai nuo kitų pavojingų atliekų. Ignalinos atominė elektrinė yra pagrindinis radioaktyviųjų atliekų šaltinis. Čia kasmet susidaro per 2000m3 radioaktyviųjų atliekų, neskaitant panaudoto branduolinio kuro. Didžiausią šių atliekų dalį – 1100m3 sudaro kietos atliekos, 700m3 – bitumuotos atliekos ir 200m3 garinimo koncentratai bei filtravimo miltelių ir jonitinių dervų mišiniai.

Be Ignalinos atominės elektrinės atliekų, Lietuvoje kasmet susidaro keli kubiniai metrai medicinos, pramonės, ir mokslo tyrimų radioaktyviųjų atliekų. Iki
1989 metų šios radioaktyviosios atliekos buvo kaupiamos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje, įrengtoje 1963 metais. Čia sukaupta apie 120m3 atliekų, kurių bendras aktyvumas apie 5x 1015 Bq (bekerelių), iš jų 4,2×1015 Bq tričio ir 2×1011 Bq itin radiotoksiško ir ilgaamžio plutonio. Nuo 1989 metų saugykla buvo užkonservuota ir visos kietos radioaktyviosios atliekos saugomos kartu su Ignalinos AE atliekomis. Nuo 1996 m. šios saugyklos teritorijoje požeminiame vandenyje aptinkami padidinti tričio kiekiai. Tai rodo, kad saugykla nesandari ir nepakankamai saugi. (3)

Lietuvoje pavojingų atliekų tvarkymą reglamentuoja šie teisės aktai:

Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61 – 1726; 2002, Nr. 72 – 3016; 2003, Nr. 61 – 2768);

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 “Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 63 – 2065; 2001, Nr. 45 – 1604; 2002, Nr. 100 – 4461);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 761 “Dėl Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių” (Žin., 1999, Nr. 52 – 1695)

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 865 žodžiai iš 2818 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.