Pažinimo psichologija
5 (100%) 1 vote

Pažinimo psichologija

Turinys

1. Jutiminiai pažinimo procesai.

1. Pojūčių sistema

3. Suvokimas

3. Suvokimo individualūs skirtumai

7. Atmintis

10. Mąstymas

10. Pagrindinės mąstymo operacijos

11. Vaizduotė

11. Išvados

12. Naudota literatūra

✓ Jutiminiai pažinimo procesai. Pojūčių sistema.

Jutimo apibrėžimas:

Jutimu palaikomas paprasčiausias gyvo organizmo ryšys su išorine

aplinka ir jo paties vidiniais būviais. Jaudinimas, prasidėjęs

receptoriuose, pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir

virsta psichiniu procesu.

Pažinimo procesas kaip psichikos reiškinių rūšis.

Pažinimo procesais vadinami tie psichikos reiškiniai, kuriais žmogus

gauna informaciją apie išorinę tikrovę bei patį save.

Sensorinis ir loginis pažinimas.

Jutiminiu (sensoriniu) pažinimu laikomas tiesioginis daiktų bei

reiškinių savybių (spalvų, garsų ir kt.) tų daiktų bei reiškinių kaip

visumos (medžio, žmogaus ir kt.) pažinimas, kai tie daiktai, reiškiniai

veikia jutimo organus.

Loginis pažinimas vyksta jutimais gautą informaciją pertvarkant

(skaidant, jungiant, lyginant ir t.t.). Tai aukštesnė pažinimo pakopa,

kuria nustatomi tikrovės jutimams neprieinami objektai (atomo sandara,

dangaus kūnų judėjimo tvarka, žmogaus psichikos reiškinių dėsningumai ir

t.t.)

✓ Pojūčių sistema:

□ samprata:

Pojūčiai – daiktų ir reiškinių įvairių savybių vaizdai

mumyse. Pojūčiais vadiname jutiminio pažinimo procesus, kuriais pažįstamos

tikrovės daiktų ir reiškinių savybės, kai jos veikia jutimo organus.

□ pojūčių susidarymo mechanizmas:

Pojūčių susidarymo anatominis – fiziologinis mechanizmas

yra labai sudėtingas. Pagrindiniai jo skyriai: a)RECEPTORIAI – tai

periferinis nervo galas, skirtas priimti padirginimus. b)PERDAVIMO SKYRIUS,

kurį sudaro receptorių su smegenų centru jungiamieji įcentriniai

(aferentiniai) ir išcentriniai (eferentiniai) nervai. Jie perduoda

jaudinimo energiją į centrinę nervų sistemos dalį ir iš jos į periferiją.

c)CENTRAS SMEGENYSE, atliekantis jaudinimo impulsų įvertinimo operacijas,

kurio dėka ir atsiranda regėjimo, girdėjimo, skonio ir kt. pojūčiai.

□ pojūčių rūšys:

Atsižvelgiant į dirgiklio ir receptoriaus kontaktyvumą yra

a)kontaktiniai – skonio, lietimo, skausmo ir kt. pojūčiai, b)distanciniai –

regėjimo, girdėjimo, vibracijos ir kt. pojūčiai. Pagal receptorių

išdėstymą: 1)išoriniai, kurių receptoriai yra organizmo paviršiuje ar

netoli jo (eksteroreceptoriai) – regėjimo, girdėjimo irk kt. 2)vidiniais

laikomi tie, kurių receptoriai yra organizmo viduje (interoreceptoriai) –

alkio, troškulio.

REGA – užima dominuojančią padėtį žmogaus jutimų sistemoje. Regėjimo

receptorius yra akys. Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia

receptoriaus dalis yra akies tinklainė. Galima sakyti, kad regos pojūčiai

yra spalvų pojūčiai. Transdukcija – procesas, kai jutimo sistema dirgiklio

energiją paverčia nerviniais pranešimais. Akis gauna šviesos energiją ir

paverčia ją elektrocheminiais nervų sistemos procesais. Žmonės linkę matyti

– raudoną, geltoną, žalią, mėlyną, violetinę spalvas. Lygiagretusis

apdorojimas – smegenys apdoroja atskirus dėmenis iš karto (spalvą, gylį,

judėjimą…). Aklasis regėjimas – gebėjimas reaguoti į kažką sąmoningai

nesuvokiamo. Haringo oponentinių procesų teorija – yra du papildomi spalvų,

regos procesai: vienas atsakingas už raudonos ir žalios, kitas – geltonos

ir mėlynos spalvų suvokimą.

KLAUSA – girdėjimo pojūčių dirgiklis yra oro bangavimai. Girdėjimo

pojūčių receptorių sudaro išorinė ir vidinė ausis. Išorinės paskirtis yra

oro virpesių priėmimas ir jų nukreipimas į vidinę ausį. Girdėjimo pojūčiai

teikia informaciją apie garsų aukštumą, intensyvumą, tembrą ir vietą, iš

kurios garsai sklinda. Garso aukštis priklauso nuo garso bangų ilgio ir

dažnio.

LYTA – tai toks odos ir judėjimo pojūčių derinys, gaunamas apčiuopiant

įvairius daiktus. Lietimo taškai yra nevienodai pasiskirstę odos

paviršiuje. Lietimo pojūčiai, jungdamiesi su judėjimo pojūčiais, leidžia

pažinti daiktų formas ir atstumus tarp jų specifiniais apčiuopimo

judesiais. Yra spaudimo, šilumos, šalčio ir skausmo jutimai.

SKONIO pojūčio dirgiklis yra įvairios medžiagos, ištirpusios vandenyje,

seilėse ar kituose skysčiuose. Skonio aparatas skiria saldumo, kartumo,

rūgštumo ir sūrumo pojūčius. Skonis yra cheminis jutimas. Jutimo sąvoka –

tai dėsnis, kai vienas pojūtis gali veikti kitą.

UODIMO pojūčio dirgiklis yra smulkios medžiagų dalelytės, patenkančios

į nosies ertmę. Tai – cheminis pojūtis. Gali sukelti prisiminimus ir

jausmus.

KINESTEZIJA (judėjimo pojūčiai) – jų receptoriai yra raumenyse,

sausgyslėse ir sąnarių raiščiuose. Jie dirginami judinant kūno dalis,

nugalint fizinį
pasipriešinimą, keičiant kūno padėtį erdvėje. Nuolatinis

kinestezinių jutimų palydovas – pusiausvyros pojūtis.

Esant kokiems nors atskirų organų sutrikimams, atsiranda neigiamų

emocinių būsenų.

□ Bendrieji pojūčių dėsningumai:

Sugebėjimas pajusti dirginimus yra vadinamas jautrumu: a)absoliutiniu

jautrumu laikomas sugebėjimas pajusti silpnus dirgiklius, b)skyrimo

jautrumas – sugebėjimas pajusti mažus dirginimų pasikeitimus.

Sensibilizacija (įjautrinimas) – jautrumo padidėjimas ar sumažėjimas

dėl vidinių organizmo sąlygų įtakos. Pojūčių sąveika – vienų pojūčių

jautrumo padidėjimas ar sumažėjimas dėl kitų tuo pačiu metu gaunamų pojūčių

įtakos (pvz.: kvapas sumažina regėjimo jautrumą). Sinestezija – pasirešikia

tuo, kad vienos rūšies pojūčiai gali sukelti ne tos pačios rūšies pojūčių

(garsai gali sukelti spalvas, temperatūras, skonio ir kitus pojūčius).

□ Jutimo slenksčiai, adaptacija

Jutimas (procesas) – tai ilgiau ar trumpiau trunkąs procesas, objekto

atskiros savybės vaizdo (pojūčio) formavimas.

Jutimas – pojūtis (rezultatas) – tai yra daiktų ar reiškinių savybių

bei organizmo vidinių būvių tiesiogiai veikiančių jutimo organus atspindys

– vaizdas.

Jautrumas – tai jutimo organų ypatumas reaguoti į tam tikros jėgos

(intensyvumo) dirgiklį ir jo kitimus.

Absoliutinio jautrumo slenkstis – (absoliutus žemutinis pojūčio

slenkstis) yra minimalus dirginimo dydis, sukeliantis vos pastebimą pojūtį

(šviesa, garsas, kvapas, skonis).

Skyrimo slenkstis yra minimalus dirginimų pasikeitimas, kuris sukelia

vos pastebimą pojūčių pasikeitimą.

Dirgikliai, kurių dydis yra žemiau slenksčio, pojūčio nesukelia. Tokią

nervų sistemą veikiantys, bet pojūčio nesukeliantys dirgikliai vadinami

ikislenkstiniais.

Adaptacija – jautrumo pakitimas, prisitaikant prie dirginimo stiprumo.

Stipri adaptacija pastebima regėjimo, uodimo, lietimo ir temperatūros

pojūčiuose. Silpna adaptacija pastebima klausos ir skausmo pojūčiuose

(pvz.: šaltas vanduo po kiek laiko tampa puikiu). Adaptacijos rezultatas

yra pačių pojūčių susilpnėjimas ar sustiprėjimas.

✓ Suvokimas.

Suvokimo apibrėžimas:

Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas, jam tiesiogiai veikiant

jutimo organus, vadinamas suvokimu:

a) bendrasis apibūdinimas – suvokimas – yra daiktų ir reiškinių,

veikiančių jutimo organus, pažinimo procesas. Suvokimas yra procesas,

suvokinys – rezultatas. Suvokimai priskiriami jutiminiam pažinimui.

Reikšmingą suvokimo dalį sudaro vadinamieji percepciniai judesiai (akių

judesiai, suvokiant regimus daiktus ir kita).

b) jutimo ir suvokimo skirtumas

Receptoriuose įvairių poveikių energija paverčiama nerviniu impulsu,

kuris toliau keliauja į smegenis ir virsta psichiniu procesu – jutimu.

Suvokimai yra priskiriami jutiminiam pažinimui, nes visuminiai daiktų bei

reiškinių vaizdai gaunami tiesiogiai jutimo organais ir jiems

priklausančiomis įcentrinių nervų ir atitinkamų smegenų centrų sistemomis

(pvz.: juntame atskirus muzikinius tonus su jų aukštumo ir slinkties

santykiais, gaunamas melodijos suvokimas).

c) pagrindiniai suvokimų ypatumai (pastabumas, adaptacija)

Suvokimai yra įsisąmoninti jutiminiai vaizdai.

Judėjimo suvokimu vadiname objektų padėties pasikeitimų per tam tikrus

laiko tarpus atspindėjimą. Jutimo organai nepadeda suvokti nei labai lėto,

nei labai greito judėjimo. Priklausomai nuo asmenybės suvokimų

saviorganizacijos lygio yra skiriamos nenumatyto (nevalingo) ir numatyto

(valingo) suvokimo rūšys. Iš anksto numatytas, planingas suvokimas

vadinamas stebėjimu.

Gebėjimas daugiau ir greičiau surasti ieškomų objektų yra vadinamas

pastabumu.

b) suvokimo rūšys (formos, gylio, laiko, erdvės).

Suvokimai į rūšis skirstomi pagal jutimo organus, kuriais jie gaunami,

pagal suvokimais pažįstamus objektus ir pagal asmenybės suvokimų

saviorganizacijos lygius.

Laiko suvokimas yra reiškinių trukmės ir nuoseklumo atspindėjimas.

Laiko trukmės suvokimui turi reikšmės susidomėjimas darbu, interesai.

Žmogus erdvės santykius pradeda suvokti ėmęs žiūrėti, girdėti, lytėti,

judėti. Erdvė nėra koks nors atskiras objektas, tačiau visi daiktai ir

reiškiniai turi erdvinių savybių: dydį, formą, apimtį ir atstumą tarp jų.

Šiems suvokimams svarbią reikšmę turi binokuliarinis. (abiem akim)

regėjimas.

Formų ir atstumų suvokimui reikšminga yra lytėjimo ir judėjimo

patirtis.

e) suvokimo iliuzijos

Neteisingi, iškreipti suvokimai yra vadinami iliuzijomis. Jos kyla dėl

fizinių, fiziologinių ir psichinių priežasčių. Dėl fiziologinių priežasčių

atsiranda kontrasto, vertikalių linijų pervertinimo, lyginant su

horizontaliomis ir kitomis iliuzijos.

✓ Suvokimo individualūs skirtumai.

Pirmiausia daiktus atskiriame visybišai. Kelio stulpai atrodo

nevienodi. Mes suvokiame objektų padėtį. Vienaip suvokia kūdykis ir
matom ir suvokiam labai priklauso nuo vidinės būsenos ir

motyvacijos. Pamačius tą patį daiktą, kiekvienas gali padaryti savo išvadą.

Kuo daugiau pamatome, perskaitome, tuo mūsų suvokimas gilesnis ir suteikia

daugiau informacijos. Didelį vaidmenį vaidina adaptacija. Prie staigios

šviesos priprantama adaptacijos dėka.

Jau beveik 10 metų kai Lietuva atkūrė valstybės nepriklausomybę. žmonės

įvairiai suvokia savo padėtį ekonominiame valstybės gyvenime. Vieni yra

iniciatyvūs, iekšo būdų užsidirbti pinigų, kuria savo verslą. Kiti galvoja,

kad darbą turi duoti valdžia. Dar kiti nori leisti apyvarton savo talentus

ir jėgas, bet bijo. „žmonėms, užaugusiems pilkosios minios laikotarpiu ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1489 žodžiai iš 4956 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.