Pažinimo psichologija
5 (100%) 1 vote

Pažinimo psichologija

PAŽINIMO PSICHOLOGIJAApie pažinimo psichologija galima pasiskaityti papildomai Mayers D.

Psichologija, 2000.

1. JUTIMAS IR SUVOKIMAS

2.

Pagrindiniai jutimai: rega, klausa, uoslė, skonis, lytaMūsų akys, ausys, nosis, liežuvis ir oda yra organai, kurie jungia

mus su išoriniu pasauliu per mums pažystamus pojūčius regą, klausą, kvapą,

skonį ir lytą. Bet žmogus turi daugiau pojūčių negu šie pagrindiniai penki.

Pati oda turi receptorius bent penkiems pojūčiams, o vidinės ausies organas

duoda mums pusiausvyros pojūtį. Be to, sensorinės sistemos, susiję su

raumenimis ir sąnariais sukuria kūno pozos ir judėjimo įsisąmoninimą, ir

daug kitų vidinių receptorių duoda informaciją smegenims apie mūsų kraujo

cheminę sudėtį ir temperatūrą.

Rega yra turtingiausias iš žmogaus pojūčių. Regėjimo pojūčiais

žmogus gauna apie 80% visos informacijos apie tikrovę. Mūsų akys priima

šviesą iš aplinkos objektų ir perveda šią šviesą į neutralius impulsus,

kurie teikia informaciją apie formą, spalvą, gylį, paviršiaus kokybę ir

judėjimą smegenims. Šviesa yra pagrindinis stimulas regai. Regėjimo

pojūčiams dirgiklis yra elektromagnetinės bangos nuo 39 iki 760 milimikronų

ilgumo. Trumpesni ir ilgesni bangavimai regėjimo pojūčių be specialių

aparatų nesukelia (infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai).

Regėjimo receptorius yra akys, turinčios labai sudėtingą anatominę

struktūrą. Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia receptoriaus dalis yra

akies tinklainė. Joje išsidėsčiusios dviejų rūšių šviesai jautrios nervinės

ląstelės, kurios pagal savo formą vadinamos lazdelėmis ir kolbelėmis.

Tinklainėje yra apie 7 mln. kolbelių, jos išsidėsčiusios tinklainės

centrinėje dalyje ir yra dieninis regėjimo aparatas, padedantis skirti

daiktų spalvas ir formas. Lazdelių yra apie 130 mln., jos išsidėsčiusios

tinklainės pakraščiuose, ir yra jautresnės šviesai ir padeda matyti esant

menkesniems elektromagnetiniams dirginimams, bet lazdelės padeda matyti tik

pilkos ir juodos spalvų atspalvius. Dėl to jos vadinamos naktinio regėjimo

aparatu.

Elektromagnetinių bangavimų dirginimus lazdelės ir kolbelės paverčia

į nervinį impulsą, kurie perduodami į galvos smegenų žievės pakaušio sritį,

kur yra regėjimo centrai. Ten susidaro regėjimo pojūčiai. Skirtingų spalvų

pojūčiai priklauso nuo elektromagnetinių bangų skirtumų. Raudonos spalvos

pojūčius sukelia 700 milimikronų, geltonos – 580, žalios – 530, mėlynos –

450, violetinės – 400 milimikronų ilgumo bangos. Žmogus junta daugybę

kiekvienos spektro spalvos atspalvių. Aiškindamas šį reiškinį, vokietis H.

Helmholcas paskelbė trijų komponentų spalvinio regėjimo teoriją, pagal

kurią teigiama, kad akyje yra aparatų, skirtų trims pagrindinėms spalvoms

skirti – raudonai, mėlynai ir geltonai. Atspalviai atsiranda maišantis

šioms spalvoms.

Žinomi spalvų neskyrimo, arba daltonizmo, reiškiniai, kurie

atsiranda dėl kolbelių aparato defektų. Dažniausiai neskiriama raudona ir

žalia spalvos. Šis sutrikimas būdingas 0,5% moterų ir 4% vyrų. Lazdelių

aparato trūkumai pasireiškia prastesniu regėjimu sutemus ir naktį. Šis

trūkumas dar vadinamas vištakumu (vištos ir balandžiai neturi lazdelių

aparato, todėl sutemus nemato).

Klausa. Pagrindinis stimulas klausai yra garsas, garso bangų

dažnumas ir intensyvumas. Klausa ko gero mažiausiai ištyrinėta iš visų

žmogaus pojūčių. Vis dar neaišku, kaip mūsų smegenys sugeba atskirti mažus

skirtumus tarp tonų, arba kaip žmogus gali pasakyti skirtumą pvz.,

violončelės ir fleitos, grojančių tą pa