Pazinimo psichologija
5 (100%) 1 vote

Pazinimo psichologija

1121

Pažinimo psichologija

Šiandien teigiama, kad psichologija, kaip mokslas, turi gilią praeitį, bet trumpa istoriją. Ji

pradėjo formuotis 5a. pr.Kr. senovės Graikijos filosofų darbuose. Pats žodis psichologija kilo iš

dviejų graikų kalbos žodžių: psyche – siela ir logos – mokslas. Taigi psichologija lietuviškai

reiškia ,,sielos mokslas“ , o išsamiau: psichologija yra mokslas apie psichikos reiškinius, jų

dėsnius ir mechanizmus. Psichologija – tai mokslas apie mane. Pirmoji prielaida, atsirasti

psichologijai buvo filosofija, kuri bandė spręsti žmogaus problemas, antroji prielaida – gamtos

mokslai, sukaupę daug žinių apie žmogaus organizmą, trečioji – gyvenimiška psichologija, t.y.

liaudies išmintis ir jos sukauptas patyrimas.

Šiuolaikinė psichologija apima labai įvairias žmonių psichinio gyvenimo sritis. Pagal tai, kokiu

aspektu yra tiriamas psichologijos objektas, yra skiriamos įvairios psichologijos šakos. Tai

fundamentaliosios arba pamatinės šakos ir taikomosios šakos. Fundamentaliosios

psichologijos šakos: bendroji psichologija, socialinė, raidos psichologija, zoopsichologija,

medicininė psichologija, patopsichologija. Taikomosios psiclogijos šakos: darbo ir inžinerinė

psichologija,pedagoginė, šeimos, kūrybos, sporto, organizacinė psichologija.

Bendroji psichologija – sistemina visas psichologijos disciplinas. Ji tiria sveiko suaugusio

žmogaus psichikos funkcionavimą, įvairius psichikos procesus (jutimą, suvokimą, dėmesį,

atmintį, mąstymą ir kit.), apibūdina pagrindines psichoogijos sąvokas, pagrindžia bendrus

psichologijos metodus. Ji yra visos psichologijos pamatas. Tačiau bendrosios psichologijos raida

priklauso ir nuo kitų psichologijos šakų. Dalis psichikos reiškinių mums žinomi iš praktinės

patirties. Bendraudami su žmonėmis, jau nuo ankstyvo amžiaus mes pastebime, kad jie, be

fizinių savybių (veido bruožų, kūno konstitucijos, išorinių judesių ir kt.), dar turi atminties,

emocijų, mąstymo ir daug kitų vidinio gyvenimo reiškinių, kurių mes negalime nei pamatyti,

nei išgirsti, nei pajusti kitais jutimais, bet iš įvairių pasireiškimų žinome, kad jie būdingi ne tik

kitiems žmonėms, bet ir mums patiems.

Pažinimo procesai – tai įvairių psichinių procesų sistema, kuri dalyvauja pažinime ir kur

atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai tampa dominuojančiais. Pažinimo procesai įgalina

individą orientuotis aplinkoje, susidaryti aplinkos vaizdą, pažinti ir suprasti save kaip individą.

Kiekvienas žmogus yra ribojams visuomenėje egzistuojančio pažinimo. Jis pažįsta tai, ką

visuomenė yra sukūrusi. Žmogaus pažinimas galimas tam tikrų psichinių procesų dėka.

Sąmonė

Sąmonė – psichikos dalis, apimanti įvairias mentalines būsenas, mintis, emocijas, suvokimą ir

prisiminimus. Sąmonė yra intencionali, tai yra nukreipta į išorinį bei iš dalies ir į subjekto į

vidinį pasaulį (savimonė). Sąmonė yra sugebėjimas suvokti realybę. Protas yra sąmonės įrankis.

Originalią ir labai vaisingą sąmonės koncepciją sukūrė K.Marksas. Jis nuosekliai taiko

socialinę poziciją tiek būties, tiek ir sąmonės problemoms: sąmonė jo nuomone, yra

,,visuomeninis“ produktas, kuris apibūdinamas kaip aukštai organizuotos materijos (smegenų)

savybė atvaizduoti objektyvią tikrovę. Pasak Zigmundo Froido, žmogaus psichika susideda iš

nesamoningumo ir sąmonės. Žmogaus sąmonė fiksuoja viską, kas supa mus: informaciją įgytą

bendraujant su kitais asmenimis, skaitant, mokantis, tyrinėjant. Sąmonei reikia priskirti ir

atmintį. Netikėti gyvenimo sukrėtimai, ligos ar senatvė gali paveikti ir mūsų sąmonę.

Pastebėjome, kad po smegenų sukrėtimo ne visi asmenys prisimena savo praeitį. Tie žmonės

teigia, kad gyvena visai kitą gyvenimą.

Pasąmonė

Pasąmonė yra psichinių procesų, kurie subjektyviai nekontroliuojami. psichologijoje

pasąmonė yra sąmonės priešingybė, ne visada tiesiogiai suvokiama, tačiau veikianti sąmoningą

elgesį.

Pasąmonės charakteristikomis galima paaiškinti, kodėl žmogus savo veikloje vadovaujasi

motyvais, kurie jam pačiam nėra „pasiekiami“ sąmoningai bei nusakyti kitus asmenybės veiklos

ypatumus.

Zigmundas Froidas, psichoanalizės pradininkas, išskyrė tris sąmonės kategorijas:

1.Sąmonė – sistema, susidedanti iš pojūčių, išgyvenimų, kuriuos žmogus suvokia tam tikru

momentu.

2.Priešsąmonė susideda iš patirties, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali lengvai

grįžti į sąmonę spontaniškai ar valingai (pavyzdžiui, pažįstamo, sutikto gatvėje, vardas).

3.Pasąmonė – tai primityvių instinktų, emocijų, socialiai neprimtinų idėjų, siekių,

trauminių atsiminimų, suvoktų dalykų „talpykla“, kurie per sąmonę pateko ir įsitvirtino

joje. Pasąmonės turinys nebūtinai vien tik neigiamas. Pasąmonei nėra svarbi logika,

laikas, erdvė, racionalūs dalykai. Pasąmonė labiausiai atsiskleidžia sapnuose, nes

pasąmonės kalba yra vaizdas. Nepaisant valios pastangų, vaizdiniai negali iškilti

sąmoningai.

Vėliau šį modelį Froidas pakeitė kita teorija apie Id, Ego ir Superego. Šiame modelyje pasąmonė

praktiškai atitinka Id, nors ir Ego

bei Superego sritys gali būti nesąmoningomis.

Miegas ir sapnai

Miegas yra tiesiogiai susijęs su biologiniais ritmais, kurie būdingi beveik visoms gyvoms

būtybėms. Mūsų organizmo funkcinį aktyvumą, besikeičiantį per 24 valandų ciklą, reguliuoja

„vidinis laikrodis“. Kasdien periodiškai keičiasi medžiagų apykaitos intensyvumas, kraujotaka,

pulso dažnis ir arterinis kraujospūdis, kvėpavimas, kūno temperatūra.Miegas yra savotiškai

besikeičianti, bet nenutrūkstanti smegenų veiklos gyvybinė fazė. Moksliniai tyrimai rodo, kad

miegant centrinė nervų sistema funkcionuoja.Mes tai patys jaučiame pagal sapnus, kai kam net

prisisapnuoja praeities įvykiai arba kaip reikia spręsti jiems aktualias problemas. Kai kurie

žmonės gali atsibusti užprogramuotu laiku arba sureaguoti į vos girdimą signalą (žadintuvo,

skambučio ir kt). Miegant kontaktas su aplinkiniu pasauliu būna ribotas ir kintantis -ryto

valandomis ryšys su aplinkiniu pasauliu paprastai palaikomas lengviau.Miegodami mes dažnai

sapnuojame. Sapnas tai – smegenų būvis atspindintis specifinį elgesį, mąstymą… Visi turi miego

ritmą. Sapnavimas tai – save reguliuojanti sistema. Pavargusi, nepailsėjusi nervų sistema

rodo…..kitokią, iškreiptą tikrovę sapne.Žinoma, kad budinti smegenų veikla absoliučiai skiriasi

nuo smegenų veiklos, kuri ilsisi. Be to smegenų veikla periodiškai keičiasi užduodama miego

fazes, kurios eina tiksliai paeiliui ir vietomis nesikeičia. Sapno metu smegenys ne tik perdirba

gautą sąmoningą informaciją, bet ir suderina ją su jau esama, ir tai gali vykti tik miegant ir

sapnuojant.

Meditacija

Meditacija – viena iš dvasinio susitelkimo (koncentracijos) technikų, maldos forma,

procesas.

Meditacijos tikslas – susikaupimas, rimtis, dvasinis atbudimas arba nušvitimas, dvasinė

sveikata, pakitusios sąmonės būsenos, transas. Vienų teigimu koncentracija atsiranda ne

sąmoningai, o kaip susitelkimo, įsigilinimo į ką nors pasekmė. Pagal kitus pasiekiama

vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“ būsena, kurios metu, žvelgiant iš neurobiologijos

mokslo pozicijos, pakinta smegenų biosrovių dažnis. Bendriausia prasme, meditacijoje

persikeliama į dvasinio savitapatumo būsenas, kuriose sumažėja suvokiančiojo subjekto ir

suvokimo objektų reikšmė, o iškyla absoliučios būties pajauta.

Meditacija – tai praktika, kurios metu protas pastoviai stebimas. Mintys sutelkiamos į vieną

objektą, taip nuraminant protą. Sustabdžius minčių bangavimą, suvokiama tikroji savastis,

pasiekiami viduje glūdintys išminties ir ramybės klodai. Dabartiniu metu jau nebėra abejonių,

kad didžioji dalis fiziologinių funkcijų priklauso nuo mūsų psichologinės būsenos. Pas vienus

žmones ši įtaka didesnė, pas kitus mažesnė…

Hipnozė

Hipnozė – senas reiškinys. Manoma, kad ją naudojo dar senovės šumerai 4000 m. pr. Kr. ,

tačiau tikroji hipnozės prigimtis, kaip ji veikia, iki galo neišaiškinta dar ir po šiai dienai. Kas yra

hipnozė? Tai tikroviška, normali, lengva būsena, kuriai charakteringa: intensyvi koncentracija

(išorinių dirgiklių nebejutimas), raumenų atpalaidavimas bei aukštas įtaigos laipsnis. Hipnozė

yra gimininga miegui būsena, tarpinė grandis tarp miego ir būdėjimo. Labiau nei miegant

padidėja atsipalaidavimas, imlumas įtaigai. Užhipnotizuoti žmonės nepraranda valios ir bet

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1222 žodžiai iš 2433 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.