Pelno nuostolio paskirstymo ataskaitoje rodomų rodiklių nustatymo tvarka ir jų ekonominis vertinimas
5 (100%) 1 vote

Pelno nuostolio paskirstymo ataskaitoje rodomų rodiklių nustatymo tvarka ir jų ekonominis vertinimas



PELNO (NUOSTOLIO) PASKIRSTYMO ATASKAITOJE RODOMŲ RODIKLIŲ NUSTATYMO TVARKA IR JŲ EKONOMINIS VERTINIMAS

Referatas

Įvadas

Kiekvienos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis, veiklos efektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno suma. Pelnas yra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus tikslus. Pats pelno uždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arba paskirstyti uždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuostolį.

Pelno paskirstymas yra vienas iš svarbiausių įmonių finansavimo sprendimų.

Sprendimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolio padengimo priima aukščiausiasis akcinės bendrovės valdymo organas – visuotinis akcininkų susirinkimas. Šio sprendimo priėmimo bendra tvarka yra reglamentuojama įstatymuose. Be to, pelno paskirstymas arba nuostolio padengimas yra atspindimas pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje, kuri yra sudėtinė privalomos metinės finansinės atskaitomybės dalis.

Taigi šiame darbe ir siekiama išnagrinėti pelno (nuostolio) ataskaitos sudarymo tvarką, joje atvaizduojamų rodiklių nustatymo tvarką bei ekonominį vertinimą pagal pasirinktos įmonės veiklos rezultatus.

Pelno paskirstymas ir jo įforminimas

Apskaitinė informacija ir finansinė atskaitomybė

XX amžius laikomas informacijos arba žinių era [12;3]. Informacija Vakarų šalyse tapo ketvirtuoju bei dominuojančiu gamybos veiksniu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nuosekliai plėtojami rinkos ekonomikos santykiai, kuriuose lemiamą reikšmę turi informacija apie ūkio subjekto veiklą įtakojančius vidinius bei išorinius faktorius.

Verslas, kaip viena iš visuomenės veiklos sričių, turi išskirtinę reikšmę, todėl būtina deramai įvertinti ūkinių – komercinių procesų metu atsirandančios informacijos teikiamą naudą, mokėti deramai ją formuoti, kaupti, apdoroti bei panaudoti praktinėje veikloje. Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis [11;1].

Visose gyvenimo srityse atsirandanti duomenų įvairovė verčia kurti specifinius duomenų formavimo ir panaudojimo metodus. Svarbiausioje ekonominės veiklos sričių, versle, apskaitinė informacija sudaro didžiausią informacijos dalį – manoma, kad ji sudaro apie 70 procentų visos naudojamos informacijos. Neturint reikiamos informacijos yra neįsivaizduojama efektyvi bei kvalifikuota vadybinė veikla, kurios didžiąją dalį sudaro sprendimų priėmimas, kuris savo ruožtu remiasi informaciniu aprūpinimu.

Ūkiniuose procesuose informaciją apie valdymo objekto būseną kiekvienu laiko momentu teikia apskaita, kuri sukuria informacinį tam tikros įmonės veiklos modelį, kuriuo remdamiesi ir nenaudodami didelių materialinių bei darbo sąnaudų, valdytojai gali iš anksto nusakyti svarbiausius tiriamojo objekto priežastinius ryšius bei galimus veiklos rezultatus [16;7].

Taigi yra ypatingai svarbu, kad visi ūkio subjekto veiklos procesai būtų įforminami dokumentuose, o reikalinga informacija laiku pasiektų įvairaus lygio vadovus ir specialistus. Šis kompleksinis uždavinys yra sprendžiamas įmonių apskaitos sistemoje, kurią sudaro finansinės bei vadybinės apskaitos posistemiai.

Vadybinės apskaitos tvarką įmonės pasirenka pačios, atsižvelgdamos į tokios informacijos poreikius, o finansinės apskaitos sistema yra reglamentuojama įstatymais ir turi būti pildoma nustatytos formos finansinėse ataskaitose.

Finansinės apskaitos tvarką bei finansinės atskaitomybės turinį nustato atitinkami įstatymai bei norminiai aktai. Pagrindiniai teisės aktai yra aptariami žemiau.

1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, kuris reglamentuoja įmonių finansinės apskaitos vedimo bei jos organizavimo tvarką, taip pat metinės finansinės atskaitomybės turinį.

1993 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės”, kuriame buvo detalizuotas metinės finansinės atskaitomybės turinys, jos sudėtis, atskaitomybei keliami reikalavimai ir jos skelbimo tvarka, taip pat nustatyta pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka.

1993 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija paskelbė raštą “Dėl metinės finansinės atskaitomybės pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo”, kuriuo buvo nustatytos pavyzdinė pilnosios ir sutrumpintos metinės finansinės atskaitomybės formos (Balanso, Pelno (nuostolio) ataskaitos, Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos bei pilnoji Pinigų srautų ataskaitos pilnoji forma), taip pat paskelbtos svarbiausiųjų metinės finansinės atskaitomybės pozicijų paaiškinimai.

Finansinės ataskaitos – tai apskaitos duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminimas tam tikru būdu, siekiant patenkinti vartotojų poreikius [20;7]. Jų sudarymo tikslas – suteikti viešą, aiškią ir suprantamą finansinę informaciją jos vartotojams apie įmonių finansinę būklę [25;5].

Kiekviena įmonė, pasibaigus finansiniams metams, turi sudaryti ir nustatyta tvarka paskelbti šias
finansines ataskaitas:

Balansą,

Pelno (nuostolio) ataskaitą,

Pelno ( nuostolio) paskirstymo ataskaitą,

Pinigų srautų ataskaitą (tik įmonėms, rengiančioms pilnąją finansinę atskaitomybę).

?ios ataskaitos yra viena su kita susijusios bei viena kitą papildančios, todėl jos turi būti nagrinėjamos kaip visuma. Be to, esminiai turto bei nuosavybės elementai detalizuojami paaiškinamajame rašte, kuris taip pat yra metinės finansinės atskaitomybės dalis (žr. 1 schemą).1. schema. Metinės finansinės atskaitomybės sudėtis.

Balansas – tai finansinė ataskaita, kuriame atspindimas įmonės turtas, kuriuo įmonė disponuoja tam tikrą dieną, bei jo savininkai.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos bei jų uždirbimui patirtos sąnaudos. Palyginus pajamas bei sąnaudas nustatoma, ar įmonė gavo pelno, ar patyrė nuostolį.

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje parodoma, kaip yra paskirstomas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pelnas arba iš ko dengiamas patirtas nuostolis.

Pinigų srautų (finansinės būklės pakitimų) ataskaitoje parodomi pinigų judėjimo srautai bei jų judėjimo kryptys. Ją sudarinėja tik įmonės, rengiančios pilnąją metinę finansinę atskaitomybę.

Na o paaiškinamajame rašte tiksliau ir detaliau paaiškinami tam tikri rodikliai, užfiksuoti kitose ataskaitose, taip fiksuojami tam tikri atvejai, kurių neįmanoma įtraukti į kitas ataskaitas.

Pelno paskirstymas. Dividendų politika

Kiekviena įmonė turi padaryti tris pagrindinius finansavimo sprendimus[19;541]:

dėl tiesioginių investicijų,

dėl kapitalo struktūros bei

dėl dividendų politikos.

Įmonės sprendžia, kiek joms reikia lėšų ilgalaikiam bei trumpalaikiam turtui papildyti. Taip pat svarbu pasirinkti optimalią įmonės kapitalo struktūrą, t.y. nuosavo ir skolinto turto santykį. Priimant finansavimo sprendimus, reikia iš anksto numatyti, kiek pinigų sudarys investuotojų lėšos ir kiek jų reikės pasiskolinti (santykis tarp šių dydžių vadinamas finansiniu svertu). Skirstantįmonės uždirbtą pelną ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dividendų politikai, todėl šis klausimas bus detaliau aptartas.

Akcinių bendrovių finansiniai ištekliai formuojami iš vidinių ir išorinių šaltinių. Įmonės uždirbtas pelnas priklauso prie vidinių finansavimo šaltinių. Pelno paskirstymas bei dividendų išmokėjimo tvarka akcinėse bendrovėse yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo VI skirsnyje.

Pagal įstatymą per ūkinius metus uždirbtas grynasis pelnas, kuris yra gaunamas prieš tai atskaičius visus mokesčius, turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams, kai tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė visuotiniame akcininkų susirinkime. Susirinkime turi būti priimtas nutarimas dėl grynojo pelno paskirstymo, kuriame turi būti nurodyta:

nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) ūkinių metų pradžioje;

grynasis ūkinių metų rezultatas (pelnas arba nuostolis);

paskirstytinasis rezultatas (pelnas arba nuostolis);

pervedimai iš rezervų;

akcininkų įnašai nuostoliams padengti (jeigu visą ar dalį paskirstytinojo rezultato (nuostolio) nusprendė padengti akcininkai);

pelno paskirstymas į privalomąjį rezervą;

pelno paskirstymas į nepaskirstytinąjį rezervą, paskirstytinąjį rezervą ar kitus įstatymų numatytus rezervus;

pelno paskirstymas dividendams išmokėti;

kiti pelno paskirstymo atvejai: metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, pelno panaudojimas darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;

nepaskirstytasis rezultatas, perkeliamas į kitus ūkinius metus.

Visuotinis akcininkų susirinkimas, skirstydamas paskirstytinąjį rezultatą, turi teisę į jį įtraukti nepaskirstytąjį rezultatą ūkinių metų pradžioje, grynąjį ūkinių metų rezultatą – pelną arba nuostolį, pervedimus iš rezervų, atsižvelgdamas į šio įstatymo kitų straipsnių nuostatas, akcininkų įnašus nuostoliams padengti.

Atskaitymai į privalomąjį rezervą vykdomi tokia tvarka:

 jei privalomojo rezervo ir akcijų priedų dydžių suma yra mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, tai atskaitymai į privalomąjį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 paskirstytino pelno.

Dividendų politika reiškia sprendimą – ar paskirstyti uždirbtą pelną akcininkams, ar vėl jį reinvestuoti į įmonę. [9;90]. Pasiremiant akcijos kainos pastovaus augimo Gordono modeliu, kurio matematinė išraiška yra tokia:



kur:

Vc – paprastosios akcijos vertė;

D1 – dabartinis dividendas;

kc – diskonto norma (pageidaujama pelno norma);

g – laukiamas pastovaus augimo lygis, kuris yra mažesnis už diskonto normą.

galima daryti išvadą, kad išmokant daugiau dividendų, akcijos vertė didėja. Tačiau didėjant dividendų išmokėjimui, vis mažiau lieka pinigų reinvestavimui, o tai mažina akcijos kainą, nes mažėja laukiamas dividendų prieaugis. Vadinasi, reikia pasirinkti tokią dividendų politiką, kuri subalansuotų dividendus dabartiniu momentu ir jų prieaugį, kuris maksimizuos įmonės akcijų kainas ateityje.

Skiriamos dvi dividendų politikos formavimo teorijos [10;180-181]:

Dividendų irelevantiškumo teorija, teigianti, kad firmos dividendų politika neturi jokios įtakos nei jos vertei, nei jos
kaštams; ir

“Žvirblio rankoje” teorija teigianti, kad firmos vertę didina aukštas dividendų išmokėjimo santykinis rodiklis.

Aukščiau paminėtos dividendų politikos teorijos vaizduojamos 1 pav.1. pav. Dividendų politikos teorijos [10;181]

Stora linija A grafike atitinka dividendų irelevantiškumo teiginį. Matosi, jog tarp procentinių pajamų iš dividendų ir augimo tempų yra tiesioginė priklausomybė, t.y. jei procentinės pajamos iš dividendų yra lygios 15 procentų, tai tuomet augimo tempai yra nuliniai, jei procentinės pajamos iš dividendų yra lygios 10 procentų, tai tuomet augimo tempai lygus 5 procentams, o, esant nulinėms procentinėms pajamoms iš dividendų, augimo tempai yra lygus 15 procentų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1527 žodžiai iš 4887 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.