Perdraudimas
5 (100%) 1 vote

Perdraudimas

PERDRAUDIMAS

1. Perdraudimo esmė, reikšmė ir būtinumas.

2. Perdraudimo formos.

3. Perdraudimo rūšys.

4. Teisinis perdraudimo reguliavimas Lietuvoje.

5. Perdraudimo sutartis.

6. Pool′o (pulo) sutartis.

7. Perdraudimo veikla Lietuvoje.

1. PERDRAUDIMO ESMĖ, REIKŠMĖ IR BŪTINUMAS.

LR draudimo įstatyme perdraudimas yra apibrėžiamas kaip draudimo įmonės prisiimtos draudimo rizikos dalies perdavimas kitai draudimo arba perdraudimo įmonei. Dažniausiai yra perdraudžiamos didelės, t.y. didelį nuostolių matematinį vidurkį bei draudimo sumą turinčios, rizikos.

Perdraudimo būtinumą apsprendžia eilė veiksnių:

1. Statistinių duomenų nepilnumas arba jų nebuvimas. O juk statistinių duomenų pagalba apskaičiuojama kokio dydžio draudimo įmokas turi gauti draudikas, kad galėtų išmokėti draudimo kompensaciją.

2. Faktinis nelaimių dažnumas gali būti didesnis ar mažesnis už vidutinį statistinį.

3. Draudimo objektai apdraudžiami nevienodomis sumomis, todėl nelaimės gali įvykti būtent tuose objektuose, kurie yra apdrausti didelėmis sumomis, tada ir esant vidutiniam nelaimių skaičiui, reikia išmokėti didesnes nei vidutines draudimo atlyginimo sumas.

4. Būna ypač didelių (ekstraordinarinių) nelaimių, kurios pasitaiko retai, bet įvykusios sukelia labai didelius (negalimus apskaičiuoti iš anksto pagal vidutinius dydžius) nuostolius.

5. Kai kurių objektų vertė ir draudimo suma gali būti tokia didelė, kad tą vieną objektą sunaikinus, draudimo įmonei nuosavų lėšų nepakaktų nuostoliams atlyginti.

Kad dėl minėtų priežasčių neprarastų finansinio stabilumo arba nebankrutuotų, draudimo įmonės naudoja perdraudimą. Teisingas perdraudimo organizavimas leidžia draudikams paskirstyti riziką ir sudaro sąlygas imtis didelių objektų draudimo.

Draudimo teorijoje yra išskiriami tokie perdraudimo veiklos vykdymo rezultatai (pasekmė):

– draudimo įmonės veiklos rezultatų pastovumo didėjimas;

– pajėgumų didėjimas;

– veiklos tęstinumo užtikrinimas katastrofinių nelaimių atveju;

– informacijos gavimas bei perdavimas;

– galimybė nutraukti vykdomą draudimo veiklą tam tikroje draudimo grupėje ar teritorijoje.

Tiesioginis draudimas atlieka pirminio rizikos išsklaidymo funkciją.

Esminė perdraudimo funkcija yra antrinis rizikos paskirstymas, dėka kurio vyksta kiekybinis ir kokybinis draudimo portfelio išlyginimas. Be to, perdraudimas atlieka kelias pagalbines funkcijas. Jis leidžia apdrausti unikalias ir daug kainuojančias rizikas. Perdraudimo dėka atsirado galimybė organizuoti naujų tipų ir variantų draudimą. Tuo pasireiškia perdraudimo reikšmė ir būtinumas.

Rizikos perpaskirstymas tarp skirtingų šalių draudikų yra ne kas kitas, kaip užsienio prekybos atmaina. Skirtumas tik tas, kad mainų objektas yra ne vartotojiškos vertės natūralioje – daiktinėje formoje, o draudiminės garantijos (Aleničev V. V. Strachovoj portfel. – M.: Somintek, 1994, p. 348). Tarptautinės perdraudimo sutartys priklauso “nematomam” eksportui.

Išskiriamas aktyvus ir pasyvus perdraudimas. Aktyvus perdraudimas būna priimant “užsienietiškas” rizikas, norint padengti ar perduoti draudimines garantijas. Pasyvus perdraudimas būna perduodant rizikas užsienio perdraudikams ar įsigyjant draudimines garantijas. Perdraudimo operacijos atliekamos laisvai konvertuojama valiuta.

Kartu perdraudimą galima apibūdinti kaip sudėtingus ekonominius santykius, kuriuose vartojami specifiniai tik šiems santykiams būdingi terminai, sąvokos ir kategorijos. Čia apžvelgsime pagrindines, esmines kategorijas.

1 draudikas, priėmęs riziką arba visą rizikos grupę iš draudėjo, pagal perdraudimo sutartį įgyja perdraudiko statusą. Bet kai tik jis šią riziką (arba grupę) atiduoda kitam draudikui, tai šis antrinis rizikos paskirstymo procesas įgyja cesijos pavadinamą o 1 draudikas, kaip ekonominis subjektas, atiduodantis riziką (visą arba dalį) perdraudimui, įgyja cedento statusą. Tai irgi galima pavaizduoti schematiškai (1 pav.)

100 proc.

rizikos

atidavimas

Cesija = 75 proc.

1 pav. Pirminės rizikos paskirstymas ir antrinio rizikos paskirstymo pradžia

Šiame paveiksle labai gerai matyti, kurie asmenys nedalyvauja perdraudimo procese. Tai draudėjas, kuris už draudimo įmoką (premiją) atiduoda riziką 1 draudikui. Jeigu 1 draudikas visą riziką prisiims pats, tai perdraudimas neįvyks ir visas procesas bus tik pirminis rizikos paskirstymas pagal schemą: rizikos atidavimas – rizikos priėmimas. Jeigu 1 draudikas dalį rizikos prisiimtų pats, pvz., 25 proc., o likusią rizikos dalį paskirstytų tarp kitų 3-5 draudikų, tai prasidėtų perdraudimas. Šiuo atveju 1 draudikas tampa pirmu asmeniu, draudimo procese prisiimančiu riziką, perdraudėju, ir pirmuoju asmeniu, atiduodančiu rizikos dalį (75 proc.) perdraudimui, cedentu. Šiuo atveju atsiranda antrinis rizikos paskirstymas, arba cesija – svarbiausia perdraudimo funkcija.

Kaip matome, perdraudimo procese cesija vadinama antrinis rizikos paskirstymas arba draudiko – cedento rizikos (dalies arba
visos) atidavimas perdraudikui – cesionieriui.

Dalį draudimo įmokos (premijos), kurią 1 draudikas gavo iš draudėjo kaip perdraudikas, jis pasilieka sau, pvz., 25 proc.; likusią draudimo įmokos dalį (75 proc.) kaip cedentas jisai atiduoda 2 draudikui. Tarkime, kad 2 draudikas yra “Münchener RückversicherungsgesellschaftAG”, o AB “Lietuvos draudimas”, kuris iš perduotos jam 75 proc. dalies gali prisiimti tik 15 proc. rizikos. Šiuo atveju 1 paveikslą reikia papildyti.4

cesija (75 proc.)

3

cesija = 75 proc.

2 pav. 1 draudiko rizikos atidavimas 2 draudikui (arba 1 perdraudikui)

Kaip matome, antriniame rizikos paskirstyme atsiranda naujos sąvokos – cesionierius. Cesionieriumi vadinamas perdraudikas, tas, kuris, priima riziką iš draudėjo – cedentu. 3 rodyklė rodo, kad 1 draudikas, atidavęs 75 proc. rizikos 2 draudikui, veikia kaip cedentas. O 2 draudikas, priėmęs šią dalį rizikos, įgyja cesionieriaus statusą.

Šiuo atveju rizika vadinama perdraudimo rizika, o pats rizikos atidavimo – priėmimo procesas iš cedento cesionieriui vadinamas perdraudimo cesija.

Geriausiai tai parodysime pavyzdžiu: 2 draudikas (cesionierius) žinojo, kad 75 proc. rizikos jis negalės suteikti draudimo apsaugos ir todėl gali pasilikti tik 15 proc. rizikos. Bet jis yra sudaręs ilgalaikę sutartį su 3 draudiku (2 perdraudiku) “Münchener RückversicherungsgesellschaftAG”, kuris sutinka perimti visus likusius 60 proc. rizikos, apie tai informuodamas 2 draudiką (cesionierių). Tuo perdraudimo procesas ir baigiasi. Jį galima pateikti 3 paveiksle.

4

cesija

(75 proc.)

6

5

Retrocesija retrocesija

retrocesija(60 proc.) (60 proc.)

3 pav. 2 draudiko rizikos atidavimas 3 draudikui (arba 2 perdraudikui)

Retrocedentu vadinamas 1 perdraudikas, kuris atiduoda visą arba dalį rizikos 2 perdraudikui. Retrocesionieriumi vadinamas 2 perdraudikas, kuris priima jam perduodamą perdraudiko – retrocedento riziką arba jos dalį. Retrocesija vadinamas rizikos arba jos dalies perdavimas iš perdraudiko – retrocedento perdraudikui – retrocesionieriui; trečiasis rizikos paskirstymo etapas taip pat vadinamas retrocesija.

Šioje schemoje matyti, kad trečiasis rizikos paskirstymas (iš retrocedento – retrocesionieriui) vadinamas retrocesija, o 2 draudikas (1 perdraudikas), atiduodamas riziką 3 draudikui arba 2 perdraudikui (šiuo atveju – 60 proc.), tampa retrocedentu. 3 draudikas (2 perdraudikas), priimdamas jam perduodamą riziką, tampa retrocesionieriumi.

Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, visą perdraudimo procesą nuo pirminio draudimo etapo galima pavaizduoti 4 pav.

1

retro-

cesija

60%

100% 100% cesija

rizikos 75 %

priėmimas



100% rizikos

atidavimas

1 2 3 4 5

4 pav. Supratimas ir loginis ryšys tarp pirminio draudimo ir perdraudimo

Apibendrinant išdėstytas mintis galima daryti tokias konkrečias išvadas:

1) draudimas (tiesioginis draudimas) – tai pirminis rizikos paskirstymas (atidavimas ir priėmimas), kuris patvirtinamas draudimo sutartimi (liudijimu, polisu) tarp draudiko ir draudėjo;

2) perdraudimas (draudikų draudimas) – tai antrinis ir t.t. rizikos paskirstymas, kuris patvirtinamas perdraudimo sutartimis, sudaromomis tik tarp draudikų:

Ų cedento ir cesionieriaus (antrinis rizikos paskirstymas),

Ų retrocedento ir retrocesionieriaus (trečias rizikos paskirstymo etapas). Tai reiškia,

kad kiekvienas perdraudikas, kuris negali suteikti draudimo apsaugos prisiimtai rizikai arba jos daliai, pagal perdraudimo sutartį gali atiduoti ją kitam perdraudikui; šis procesas bus tęsiamas tol, kol rizikai bus suteikta visiška draudimo apsauga. Todėl neveltui draudikai praktikoje perdraudimą vadina draudikų draudimu.

3) kiekvienas perdraudimo proceso etapas turi būdingų specifinių dalių, pvz.:

Ų cesija, kaip svarbiausia perdraudimo funkcija; antrinis rizikos paskirstymas

perdraudimo veikloje susideda iš dviejų dalių, cedento rizikos (visos arba dalies) perdavimo perdraudimui, ir šios atiduodamos rizikos priėmimo perdraudimo procese, kurį atlieka cesionierius;

Ų retrocesijos, kaip kitos perdraudimo funkcijos; yra ir paskesnis rizikos (visos arba

dalies) paskirstymas (trečias, ketvirtas ir t.t. etapai), kuris taip pat susideda iš dviejų dalių: retrocedento rizikos (visos arba dalies) perdavimo perdraudimui, ir šios atiduodamos rizikos priėmimo perdraudimo procese, kurį atlieka retrocesionierius.

Be jau aptartų perdraudimo ekonominiuose santykiuose vartojamų sąvokų yra ir kitų svarbių sąvokų – tai prisiimta rizikos dalis ir komisinis atlygis.

Prisiimta rizikos dalis – tai ta rizikos dalis, kuriai draudimo apsauga suteikia pats draudikas. Ši dalis gali būti nustatyta pagal draudimo sutartį, riziką ar keletą rizikos rūšių.

Komisinis atlygis – tai sutarta draudimo įmokos dalis, kurią moka
perdraudikas draudikui “už klientą”.

Išvados:

1. Perdraudimas didina draudiko (cedento) draudimo sutarčių pasirašymo gebėjimą, suteikia galimybę apdrausti tokią riziką, kuri pagal dydį ar pavojingumu viršija draudiko (cedento) finansinį pajėgumą.

2. Perdraudimas sušvelnina neigiamą poveikį draudiko (cedento) veiklai dėl netikėto draudiminių įvykių ar vidutinės žalos dydžio svyravimų.

3. Dėl perdraudimo kumuliacijos rizika² kelia ne tokią didelę grėsmę stabiliai draudimo įmonės veiklai.

________________________________________________________________________________

² Kai draudikas privalo mokėti draudimo išmokas pagal kelias draudimo sutartis dėl to paties draudiminio įvykio.

2. PERDRAUDIMO FORMOS

Šiuolaikinėje perdraudimo sistemoje išskiriamos tokios perdraudimo formos (5 pav.):

1. Fakultatyvinis (neprivalomas),

2. Obligatorinis (sutartinis),

3. Fakultatyvinis – obligatorinis.

Fakultatyvinio (neprivalomo) perdraudimo metodas pasižymi pilna potencialių perdraudimo sutarties šalių laisve. Tai reiškia, kad perdraudimas gali įvykti ar neįvykti ir pasiūlytos sąlygos gali būti priimtos ar atmestos ir cedento ir perdraudiko (cesionieriaus).

Neprivalomojo perdraudimo sutarties objektas yra viena rizika ar viena draudimo sutartis.

Čia mokėjimai už perdraudimą nepriklauso nuo cedento surinktų įmokų, o paprastai nuo situacijos rinkoje:

a) jei rizika didesnė už vidutinę arba paklausa tai rizikai nedidelė rinkoje – perdraudimo kaina didesnė;

b) jei rizika mažesnė už vidutinę arba rinkoje didelė paklausa – perdraudimo kaina mažesnė.

Kiekvienas perdraudimo sutarties dalyvis gali savaip vertinti riziką ir priimti sprendimus. Paprastai fakultatyvinio perdraudimo sutartys būna kaip papildomas prie obligatorinio.

PERDRAUDIMAS

5 pav. Perdraudimo veiklos skirstymas

Obligatorinis (sutartinis, privalomas) perdraudimas įpareigoja cedentą atiduoti tam tikrą dalį rizikos pagal visas draudimo rūšies sutartis. Rizikos perdraudimas vyksta tuo atveju, jei prisiimta rizika yra didesnė už cedento paties nusistatytą nuosavo padengimo ribą ar draudimo įmonės finansinį pajėgumą. Mokestis už obligatorinį perdraudimą visada išreiškiamas procentais nuo draudiko surinktų įmokų pirminiam etape. Kaip taisyklė tokios sutartys sudaromos neribotam laikotarpiui su teise nutraukti, pranešant apie tai iš anksto kitai šakei. Obligatorinis perdraudimas naudingesnis cedentui, nes visos iš anksto nustatytos rizikos automatiškai įgauna perdraudiko padengimą (skirtingai nuo fakultatyvinio perdraudimo, kur sutarties objektas – rizika su atskirom sąlygom aptariama individualiai). Obligatorinio perdraudimo sutarčių tvarkymas pigesnis nei fakultatyvinio, todėl yra labiau paplitęs.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1592 žodžiai iš 5087 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.