Pietų Amerika
Trikampio formos Pietų Amerikos žemyne vyrauja trys labai skirtingi kraštovaizdžio tipai. Vakariniame pajūryje kyla Andai, siekiantys daugiau kaip 6700 m aukščio. Tankūs drėgnieji miškai dengia kraštą ir drėgną šiaurės rytų teritoriją. Toliau į pietus plyti atviros lygumos, apaugusios žole ir krūmais. Didžiuliai naudingųjų iškasenų ištekliai ir derlingos dirbamos žemės. Tačiau kai kurios iš dvylikos šiame žemyne esančių valstybių priskiriamos prie neturtingiausių pasaulio kraštų. Prieš maždaug 170 m. ir anksčiau beveik visą Pietų Ameriką valdė Ispanija ir Portugalija. Dauguma žmonių ir dabar kalba ispaniškai arba portugališkai. Yra trys gyventojų grupės: europiečių kolonistų palikuonys, vietiniai Amerikos indėnai ir mišrios kilmės žmonės. Daug gyventojų yra labai neturtingi ir vos prasimaitina. Nemažai yra beraščių, nemokančių nei skaityti, nei rašyti. Daugelis Pietų Amerikos vyriausybių yra silpnos ir nepatikimos. Nemažai valstybių skolinasi didelias pinigų sumas iš turtingesnių valstybių. Paskolų grąžinimas trukdo šalims plėtoti pramonė ir panaudoti gamtos turtus.
Pirmieji Pietų Amerikos gyventojai buvo indėnai. Juie gyveno žemumų kaimeliuose ir rinkdavo miškuose maistą, bet Anduose buvo sukūrę dideles civilizacijas. Atsikraustę europiečiai sunaikino jų kultūrą ir šiais laikais tik nedaugelis atokių genčių, kaip ir jų protėviai, vis dar gyvena miškuose. Tačiau drėgnųjų miškų naikinimas (plačiai dirbamos žemės plotai, kasamos naudingosios iškasenos) kelia pavojų, kad išnyks ir šie paskutiniai indėnų bendruomenės likučiai.
Dabar truputis istorijos. Tūkstančius metų Pietų Amerikos žemynas gyvavo nepriklausomai nuo viso pasaulio. Didelės kultūros atsirasdavo ir žlugdavo, tarp jų – načų, čimų ir inkų; visos jos sukūrė labai aukštos kultūros pažangias civilizacijas. 1532 m. ispanai įsiveržė į inkų imperiją, o po kelių metų įsivyravo beveik visame žemyne. Portugalai kolonizavo Braziliją. Netrukus svarbiausiomis Pietų Amerikos kalbomis tapo ispanų ir portugalų kalbos, ir per artimiausius 300 metų Pietų Amerikos reikalai buvo sprendžiami Europoje. Daugumą vietinių gyventojų išnaikino ligos ir žiaurus elgesys su jais. Kai Ispanija ir Portugalija Europoje įsitraukė į Napoleono karus, vietiniai gyventojai pasinaudojo proga ir išsikovojo nepriklausomybę. Vėliau naująsias šalis valdė Pietų Amerikoje apsigyvenusios europiečių šeimos. Daug daugiau europiečių atvyko XIX a. ir XX a. pradžioje. Tik neseniai šalys tapo savo likimo šeimininkėmis.
200 m. pr. Kr. – 600 m. po Kr. Načų imperija Peru teritorijoje
600 m. Tiahuanako ir Huario miestai valstybės Peru teritorijoje
1000 – 1470 m. Čimų imperija Peru teritorijoje
1200 m. Inkų imperija Bolivijoje, Čilėje, Ekvadore ir Peru
1494 m. Tordesiljo sutartis Naująjį pasaulį padalija Ispanijai ir Portugalijai
1499 – 1510 m. Amerigas Vespučis ištiria Pietų Amerikos krantus. Žemynas pavadinamas jo vardu.
1530 m. Portugalai kolonizuoja Braziliją.
1532 – 1533 m. Fransisko Pisaro vadovaujami ispanai užkariauja inkų imperiją.
1545 m. Peru randama sidabro
1808 – 1825 m. Ispanijos ir Portugalijos kolonijų išsivaduojamasis karas.
1822 – 1889 m. Brazilijos imperija
1879 – 1884 m. Peru, Čilės ir Bolivijos karai dėl sienų
1932 –1935 m. Paragvajaus ir Bolivijos karas dėl ginčijamų teritorijų
1946 m. Chuanas Peronas tampa Argentinos prezidentu
1967 m. Bolivijoje žūsta Če Gevara
Statistiniai duomenys:
Plotas: 17 834 000 km2
Gyventojų: 331 000 000
Nepriklausomų valstybių: 12
Šiauriausia vieta: Galjinaso kyšulys 12028’ š.pl.
Piečiausia vieta: Frovardo kyšulys 53054’ p.pl.
Vakariausia vieta: Parinjaso kyšulys 81020’ v.ilg.
Ryčiausia vieta: Branko kyšulys 34047’ v.ilg.
Aukščiausia vieta: Akonkagva 6960 m
Žemiausia vieta: Valdeso pusiasalyje –40 m
Ilgiausia upė: Amazonė 6437 km
Didžiausias ežeras: Marakaivas 13 300 km2
Didžiausia valstybė: Brazilija 8 510 000 km2
Didžiausias miestas: San Paulas 16 500 000 gyventojų
Kalbos: ispanų, portugalų, prancūzų, olandų, indėnų
Religijos: katalikybė, induizmas, islamas, protestantizmas
Svarbiausi verslai: žemės ūkis, žvejyba
Daugiausia eksportuojama: kava, statybinė miško medžiaga, bananai
Daugiausia importuojama: mašinos, naftos produktai
Šalys:
Argentina:
Plotas: 2 766 889 km2
Gyventojų: 33 500 000
Sostinė: Buenos Airės
Bolivija:
Plotas: 1 098 581 km2
Gyventojų: 7 700 000
Sostinės: La Pasas, Sukrė
Brazilija:
Plotas: 8 511 956 km2
Gyventojų: 156 600 000
Sostinė: Brazilija
Čilė:
Plotas: 736905 km2
Gyventojų: 13 800 000
Sostinė: Santjagas
Kolumbija:
Plotas: 1 138 914 km2
Gyventojų: 34 000 000
Sostinė: Bogota
Ekvadoras:
Plotas: 270 670 km2
Gyventojų: 11 300 000
Sostinė: Kitas
Gviana (Prancūzijos valda):
Plotas: 83 533 km2
Gyventojų: 118 000
Sostinė: Kajenas
Gajana:
Plotas: 214 969 km2
Gyventojų: 800 000
Sostinė: Džordžtaunas
Paragvajus:
Plotas: 406 752 km2
Gyventojų: 4 600 000
Sostinė: Asunsjonas
Peru:
Plotas: 1 285 216 km2
Gyventojų: 22 900 000
Sostinė: Lima
Surinamas:
Plotas: 163 265 km2
Gyventojų: 400 000
Sostinė:
Paramaribas
Urugvajus:
Plotas: 177 414 km2
Gyventojų: 3 100 000
Sostinė: Montevidėjas
Venesuela:
Plotas: 912 050 km2
Gyventojų: 20 600 000
Sostinė: Karakasas
Pietų Amerikoje yra aukščiausias pasaulyje Titikakos ežeras. Jis yra Andų kalnuose ir jo paviršius yra 3812 m virš jūros lygio. Kai kuriose vietose gylis siekia 180 m. Nors ežeru plaukioja dideli laivai, vietos gyventojai savo tradicines žvejų valtis vis dar darosi iš nendrių.
Daugelyje Pietų Amerikos šalių fermeriai verčiasi kavos auginimu. Ji eksportuojama į visą pasaulį. Kavamedžio vaisiai renkami rankomis. Po to nuimamas kietas apvalkalas ir pašalinamas minkštimas. Perplautos žalios pupelės džiovinamos saulėje. Pašalinus žievę, pupelės pilamos į maišus eksportui. Paprastai kavos pupelės kepinamos prieš pat vartojimą.
Pietų Amerikos šiaurės šalyse, aprietusiose didžiosios Amazonės atogrąžų miškus, stūkso Andų kalnai. Nusidriekę iš šiaurės į pietus per Venesuelą, Ekvadorą ir Čilę, Andai buvo Inkų imperijos teritorija. XVI a. atsibastę Ispanai, ieškodami aukso, sukūrė didžiulę savo imperija. Šiaurės rytuose atsirado Britanijos, Prancūzijos ir Olandijos kolonijų. Išskyrus Prancūzijos Gvianą, visos valstybės dabar nepriklausomos, nors turi nemažai sunkumų. Šio regiono šalims būdinga turtų ir skurdo priešprieša, žmonių sausakimši miestai ir nelegali narkotikų prekyba.
Anduose taip maža derlingos žemės, kad būtina panaudoti kiekvieną jos lopinėlį. Norėdami prisidurti kokį sklypelį, valstiečiai dažnai kalnuose iškerta terasas. Auginama kultūros, kurioms tinka klimatas: karštas ir drėgnas Andų papėdėje arčiau vandenyno pakrantės ir vėsesnis kylant aukščiau į kalnus. Plynaukštėje už Andų gerai užauga tik bulvės.
Šio krašto žmonės jau daugelį amžių, gindamiesi nuo alkio, kramtydavo kokamedžio lapus. Dabar iš lapų gaunamas kokainas, nelegalus narkotikas, labai paklausus Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Kokamedžiai gražiai auga prastoje žemėje, jiems nereikia jokios priežiūros, ne taip, kaip maistinėmjs kultūroms. Auginti kokamedžius ir pelningiau. Taigi, įvairiose Andų vietovėse jais užleisti dideli laukai. Iš jų lapų gautas kokainas kontrabanda gabenamas į užsienį.
Daugelį amžių Andų gyventojams maistą ir apdarą teikdavo įvairūs žinduoliai. Laukiniai guanakai ir vikunijos, taip pat naminės lamos ir alpakos vertinamos dėl vilnų ir mėsos. Vikunijų vilna švelni kaip šilkas, o iš šiurkščios lamų vilnos audžiamos antklodės, vejamos virvės ir t.t.
Anchelio krioklys yra aukščiausias pasaulyje. 1935 m., skrisdamas virš Venesuelos, jį atrado Džimis Eindželas, amerikiečių lakūnas: jis bandė rasti upę, kurioje kitados ieškojo aukso. Tačiau apačioje išvydo platų krioklį, iš 980 m aukščio krintantį į Čurūno upę.
Šimtus metų Bolivijos, Peru ir Ekvadoro Andų aukštybėse gyvena kečujų genties indėnai. Kitados kečujai vertėsi žemdirbyste ir turėjo darniai veikiančią darbo ir žemės nuosavybės sistemą, garantuojančią vyrų ir moterų lygybę. Dabar daug kečujų išsikėlę į miestus. Likusieji dirba smulkiuose ūkeliuose.