Piktžolių kontrolė
5 (100%) 1 vote

Piktžolių kontrolė

1121314151

1. Herbologijos mokslo raida.

Herbologija – mokslas apie piktžoles. Susiformavo penktame XX a. dešimtmetyje. Anksčiau buvo botanikos dalis.

Pirmas Lietuvos augalijos tyrimus pradėjo prof. Žilibertas. Jis parašė 5 tomų veikalą „Lietuvos flora“. Kiti parašė botanikos žodyną lotynų – lietuvių kalb. Vienas pirmų leidinių apie piktžoles buvo išleistas 1913 Vaisgamčio „piktžolės ir jų naikinimas“.

1924 įkūrus ŽŪA pradėta tirti kokios piktžolės teršia pasėlius ir kultūrinių augalų sėklas. Piktžolių tyrimai LT išsiplėtė 1958 LŽI Vokėje įkūrus herbicidų laboratoriją, čia daug pasižymėjo prof. Monstilaitė.

Piktžolių ir kultūrinių augalų santykius tyrė P.Lazauskas. Suformulavo pasėlių produktyvumo dėsnį: „visos bendrijos produktyvumas yra pastovus“.

V.Europoje plačiai žinomi piktžolių tyrinėtojai Vėsargas ir Korimo. Rusijoj – Malcevas, Kotas…

2. Piktžolių kilmė

Lietuvoje randama apie 420 piktžolių rūšių. Apie 270 jų yra segetalinės piktžolės, likusios – ruderalinės. Dalis piktžolių yra vietiniai augalai (apofitai): *kilę iš spygliuočių miškų – smilga, vaist. Veronika. * kilę iš lapuočių miškų – garšva, šl.vėdrynas.

Nevietinės(antrapofitai):-atneštos žmogaus. Jos sudaro 112 dirbamų žemių ir 415 bergždynų piktžolių:

*iš Vid.Europos ir viduržemio – aguonos

*iš PR europos ir PV Azijos – dirv.karpažolė

*iš Amerikos – burnočiai,galinsogos.

Per pastaruosius 100m LT konstatuota 31nauja piktž. Rūšis. Bet nei viena plačiai nepaplitusi

3. piktžolių paplitimas

Tam didžiausią reikšmę turi gamtinės sąlygos. Taip pat žmogaus veikla. LT klimatas panašus,bet dirvožemio savybės skiriasi. Svarbiausios savybės nulemiančios palitimą yra šios: granuliometrinė sudėtis, vandens ir maisto medžiagų kiekis, pH.

4. piktžolės – dirvos savybių indikatoriai.

Sausose lengvos granuliometrinės sudėties dirvose paplitusios- vien.klestenė, dirvinis kežys, baltoji smilga, rugiagėlė, svėrė, pap.kraujažolė.

Drėgnuose smėliuose bei priesmėliuose, kurie dengia nekarbonatingas, sunkesnės sudėties uolienas – smulkioji rūgštynė, dirvinis kežys, vienmetė klestenė, rugiagėlė, dirvinė usnis, dirv.pienė,papr.varputis.

Karbonatingiems dirvožemiams būdinga pasėlių bendrijos – garstukas, dirv.raguolis,apyn.liucerna, dirv.vijoklis, lipikas, vikiai.

Pošlapiuose lygumų priemoliuose, priesmėliuose, smė;iuose, kurie nestoru sluoksniu dengia H2O nelaidžius sunkius ir vid.sunkumo priemolius – didysis gyslotis, pelkinis pūkelis, pelk.notra, darž.žliūgė, žąs.sidabražolė.

Nerūgščiose sukultūrintuose dirvožemiuose plinta ankstyvasis šalpusnis, kib.lipikas, plačioji balandūnė, gulsčioji žemenė.

5. Piktžolių žala

Pasireiškia labai įvairiai:

*užima vietą,kur galėtų augti kultūriniai augalai

*konkuruoja dėl šviesos, vandens ir maist. Medžiagų.

*suteikia prieglobstį ligoms ir kenkėjams (rūgštynės ir amarai, balandos ir spragė, balanda ir kopūst.baltukas, garstukas ir juodoji kojelė)

*kažkurios rūšys nuodingos augalams (dirv.raguolis, aitr.vėdrynas, juodoji kiauliauogė)

*blogina produktū kokybę(melž.karv)

*apsunkina žemės dirbimą (papr.varputis-derliaus nuėmimą, usnis,d.pienė,d.vijoklis)

6. Piktžolių alelopatinės savybės

Alelopatija – kai piktžolių antžeminės dalys, šaknys ar sėklos būdamos dirvoje išsskiria fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios stabdo arba skatina kitų augalų dygimą, augimą ir vystymąsi.

7. atskirų piktžolių rūšių žalingumo laipsnis.

Įvairių pikt. rūšių žalingumas yra nevienodas. Ypč žalingos tos, kurios dauginasi ne tik sėklomis, bet ir vegetatyviniu būdu. Žymiai mažiau žalingos, kurios niekad neišauga aukštos. Plinta tik sėklomis. Vertiant pikt. 10 balų sistema 1-2 balai mažiausiai žalingos, 10- žalingiausios. 10-varputis, usnis, brantas; 9-d.pienė, šalpusnis, vijoklis; 8-d.asiūklis, bekv. šunramunis, 7-garstukas, svėrė, balanda ; 6-lipikas, rugiagėlė; 5-rūgčiai,kežys; 4-žvaginė, čiužutė.

8. piktžolių nauda

*pasižymi vaistinėmis savybėmis-gyslotis, kraujažolė, našlaitė, varputis.

*medingi augalai (nektaro turi) – ankstyvasis šalpusnis, kiaulpienė, rugiagėlė, svėrė, garstukas, barborytė, raguolis.

*pašariniai augalai – ruginė dirsė, papr.rietmenė, žal.šerytė,varputis, kiaulpienė

*dažantys augalai – rugiagėlė, dilgėlė, jonažolė, p.takažolė, d.raguolis,p.barborytė

*prieskoniniai augalai – dirv.čiužutė, dirvinė mėta, bitkrėslė, jonažolė, pelynas.

*vitaminingi augalai – dilgėlė, p.kiaulpienė, ankstyvasis šalpusnis.

*dekoratyvūs augalai – rugiagėlė, d.raguolis, paprastoji baltagalvė.

Žala viršija naudą.

9. piktžolių dauginimosi ypatybės

*pakenčia nepalankias sąlygas- joms prisitaikyti padeda vystymosi formų įvairumas

*pasižymi dideliu vaisingumu

*dauginasi vegetatyviniu būdu, ne tik sėklomis

*plačiai išplatina sėklas, nes turi įvairius prietaisus – skristukus, kabliukus, inkarėlius.

10. piktžolių sėklų savybės

*piktžolių sėklos greit subręsta

*sėklų gyvybingumas – su pašaru patekusios į gyvulių virškinamąjį traktą lieka nesuvirškintos ir su išmatomis pašalinamos. Būdamos dirvoje sėklos gali išlikti daigios 10 ir daugiau metų.

11. piktžolių sėklų dygimo
ypatybės

pasižymi specifiniu dygimu – ramybės periodas, ištęstas dygimo laikas vegetacijos laikotarpyje.

12. segetalinės piktžolės

Tai pasėlių piktžolės.

*žieminių javų –smilguolė, rugiagėlė, šunramunis, dirsė

*vasarinių javų – balanda, garstukas, svėrė

*kaupiamųjų daržų – d.žliūgė,rietmenė,galinsoga

*daugiamečių žolių – gysločiai, vėdrynai,kiaulpienė

*linų – vasarinių javų+svidrė, takažolė,rūgčiai

13. Ruderalinės piktžolės

Bergždynų piktžolės.

*mindomų vietų – gyslotis,takažolė,sidabražolė

*panamių, patvorių – kietis, dilgėlės

* paplenčių, geležinkelio, pylimų – kietinė ambrozija

*šiukšlynų – durnaropės, dilgėlės, varnalėšos,kiečiai

14. Morfologinė piktžolių klasifikacija

Tai piktžolių skirstymas atsižvelgiant į jų aukštį.

*Pikt.aukštesnės už javus – išlenda iš pasėlio (tuščioj(i aviža, d.smilguolė,d.pienė,d.usnis) sėklas subrandina ankščiau nei javai.

*Lygios su javais arba didesnės nei pusę javų aukščio – sėklas subrandina ~kartu su javais ir patenka į grūdus (bal.balanda, ruginė dirsė, kib.lipikas,garstukas)

*aukštis siekia ¼ – ½ javų aukščio. Sėklos subręsta ~kartu. (dirvinė čiužutė,trik. Žvaginė, dirvinė aklė)

*Užauga iki ¼ javų aukščio. Lieka beveik nepažeistos ražienose. Tenka mažiausiai šviesos, subręsta po pjūties. (vien.klestenė, rupūžini vikšris, gulsčioji rietmenė, vienmetė miglė)

15. Dviskiltės ir vienaskiltės piktžolės, jų skiriamieji bruožai

Dviskiltės – pirmieji 2 lapeliai vadinami skilčialapiais, jie laikini, vėliau sunyksta. Antroji lapelių pora – tikrieji lapeliai. šaknys liemeninės, lapai platus, maždaug horizontalūs. Pvz. balanda, čiužutė.

Vienskiltės – skiriame pagal lapų formą arba liežuvėlū, plaukuotumą, auseles. Lapų forma būna pailga, maždaug vertikali. Šaknys kuokštinės. Pvz. vienmetė miglė.

16. vasarinių piktžolių savybės

dygsta pavasarį ir tais pačiais metais subrandina sėklas. Jei sudygsta rudenį – žiemą įšala.

Ankstyvosios – labai anksti sudygsta

Vėlyvosios – reikalauja labiau įšilusios dirvos 6-12laipsn.

17. žieminių ir žiemojančių piktžolių savybės

*žieminės – auga ir vystosi panašaiai kaip žieminiai javai. Jei pavasarį sudygsta – nežydi – turi peržiemoti. Dažniausiai dygsta rudenį ir sėklas duoda tik kitais metais. Žiemojimas būtinas,

*žiemojančios – jei sudygsta pavasarį, sėklas subrandina tais pačiais metais. Jei sudygsta rudenį – skrotelės formoje žiemoja ir sėklas duoda kitais metais. Žiemojimas nebūtinas.

18. piktžolių parazitizmas

*pusiau parazitinės – turi šaknis, stiebus ir lapus, gali iš dirvos imti maisto medžiagas, vykdyti fotosintezę, bet jos geriau auga ir vystosi kai savo šaknimis pasiekia kito augalo šaknis ir iš jo siurbia vandenį su min. maisto medžiagom. Pvz. didysis barškutis.

*parazitinės – neturi šaknų ir lapų, nevykdo fotosintezės. Siurbtukų pagalba siurbia kito augalo syvus. Pvz. dobilinis,lininis brantai, amalas.

19. dvimečių piktžolių savybės

reikalingi du vegetacijos laikotarpiai. Pirmais metais išaugina lapus ir išsivysčiusias šaknis. Žiemą antžeminės dalys sunyksta, šaknys žiemoja ir iš jų atželia kitais metais atžalos. Vystosi žiediniai stiebai, subrandina sėklas.

20. daugiametės sėklomis plintančios piktžolės

*liemenšakninės

*kuokštašakninės

21. daugiametės vegetatyvinės piktžolės, jų savybės

*šliaužiančiosios – bamblių vietoje gali įsišaknyti – šl.vėdrynas

*šakniastiebinės – šakniastiebiais – pap.varputis

*šakniaatžalinės – turi tvirtą liemenin šaknį, kuri siekia1-2m gylį, šoninės šaknys turi pumpurų. – dirvinė usnis.

*stiebagumbinės – turi sustorėjusias gumbuotas šaknis. – dir.mėta,pelkinė notra.

*svogūninės – dauginasi svogūnais – l.česnakas

22. piktžolių efemeriškumas

tai piktžolės kurios turi trumpą vegetacijos laikotarpį ir per vieną sezoną gali subrandinti kelias sėklų kartas (pas mus dvi).

23. piktžolių gausos rodikliai

*piktžolių skaičius vnt/m2

*sausųjų medžiagų masė g/m2

*piktžolių projekcinis padengimas %

*piktžolių kiekis % visoje biologinėje masėje

24. tikslioji piktžolių apskaita

atliekama mokslinių tyrimų įstaigose, bandymų stotyse. Reikalingas tikslumas. Jai reikalingi vielos rėmeliai, svarstyklės.

25. apytikslė piktžolių apskaita. Pasėlių piktžolėtumo kartograma

ap.apsk atliekama gamybiniuose pasėliuose, kur nereikia tikslumo, nes dydžiai vegetacijos metu kinta. Vertinama keturbalėje sistemoje. 1-pavienės piktžolės, 2 – mažai piktžolėta, 3 – daug,bet mažiau nei javų stiebų, 4 – daugiau nei javų stiebų.

Kartogramos gali būti dvejopos: operatyvinės ir sisteminės. Operatyvinės sudaromos prieš pat kontrolės priemonių panaudojimą. Sisteminės – kasmet planuojant piktžolių naikinimą sekančių metų pasėliams.

26. Kaip sumažinti dirvos užterštumą piktžolių sėklomis(apsaugos priemonės)

*išgedusių pasėlių, pakelių nušienavimas

*tikslus derliaus nuėmimo laikas

*pelų sunaikinimas ir išvežimas iš lauko

*sėklų valymas

*tinkamas mėšlo laikymas

*karantinas (iš užsienio atvežtai produkcijai)

27. žemės ūkio augalų stelbiamosios galios didinimas (stelbimo priemonės)

sudaro geresnias
kultūriniams augalams, kuriuose blogiau augal piktžolės

*sėjaimainos,

*dirvų sausinimas

*dirvų kalkinimas

*savalaikė sėja

*optimalus pasėlio tankumas

*tręšimas(opt.tankume mažina piktžolėtumo, o retame – didina)

28. Piktžolių naikinimo priemonės

Kolkas nėra priemonių sunaikinti dirvoje esančias sėklas. Naikinamos dygstančios ar sudygusios.

*mechaninės (rankų darbas)

*agrotechninės(žemės dirbimas keičia aplinkos sąlygas)

*cheminės

*terminės(šiltnamiuose)

*fizikinės (aukšto dažnumo elektromagnetinės bangos)

*biologinės(galima dirbtinai apkresti kenkėjais)-lt netaikoma.

29. Piktžolių naikinimas dirbant žemę rudenį.

Tinkamiausia vieta ir laikas naikinti yra ražieninės dirvos. Palankiais metais ražienose būna daug pribyrėjusių piktžolių sėklų ir beveik nepažeistų žemaūgių piktžolių. Po deriaus nuėmimo jų augimo sąlygos pagerėja, todėl piktžolės gausiai daigina sėklas.

Ražienų skutimą reikia atlikti kuo skubiau. Reikia nuskusti savaitės laikotarpyje po pjūties lėkštiniasi skutikais 4-7cm arba verstuviniais 10-12cm gyliu. Nuskustoje dirvoje pagerėja drėgmės sąlygos ir dygsta išverstos ankstesnių metų piktžolių sėklos. Atžaloms auginti jos eiklovja maisto medžiagas. Jei dirva piktžolėta labai ir ilgas ruduo – deretų nuskusti dar kartą. Pakartotinai nuskutus vėl pažeidžiamos piktžolės, vėl išsiverčia sluoksnis ir po to ariama 23-25cm gyliu praėjus 2-3sav. Jei ražieninės dirvos lieka nenuskustos tokias dirvas geriausia suarti su priešplūgiais, kad geriau būtų suversta ražiena. Neskustos sunkesnės dirvos turi būti suartos iki rugsėjo pabaigos, lengvesnės – iki spalio vid.

30. Piktžolių naikinimas juodajame pūdyme.

j.p – laukas kur 1 metus niekas neauginama, o rudenį sėjami žiemkenčiai. Juodasis pūdymas laikomas labai piktžolėtose dirvose. Jį laikyti aktualu ekologiniuose ūkiuose.

Dirbimas gali būti dvejopas: įprastinis ir sluoksninis. Įprastinis tai:

*ražienų skutimas ir gilus arimas nuėmus piktžolėtą vasarojų

*mėšlo užarimas 16-18cm gyliu birželio vidury

*arimas23-25cm gyliu3-4sav iki žiemkenč.sėjos

*pavasarį ir vasarą tarp arimų kultivavimas agregate su akėčiomis kas dvi savaites

31. sluoksninis juodo pūdymo dirbimas

*ražienų skutimas ir gilus arimas

*pavasarį, dirvai pasiekus fizinę brandą, arimo akėjimas

*7-8cm gyliu skutimas po 2sav

*arimas kas 2-3sav kaskart didinant gyli3-5cm

*paskutinis arimas 23-25cm gyliu3-4sav iki žiemkenčių sėjos.

Iš viso ariama 4-5 kartus. Juodo pudymo laikymas ir dirbimas yra nuostolingas. Dirbimas brangus, todėl dažnai pūdyma pakeičia herbicidai.

32. piktžolių naikinimas pusiau užimtame pūdime

esmė – masinio piktžolių dygimo metu palikti lauką pūdymauti ir sudygti piktžolėm. Tuomet naikinti. Liepą – rugpjūtį auginama ž.ū. augalai. Toks pūdymas iš rudens dirbamas kaip juodasis pūdymas. Anksti pavasarį dirvai pasiekus fizinę brandą – kultivuojama. Baigus ankstyvų augalų sėją dirva skutama verstuviniais skutikais ir plūgais 8-10cm gyliu po 10-12d skutame 3-5cm gyliu. Gegužės pab-birželio pr.ariama 16-18cm gyliu ir birželio vidury suariama 23-25cm gyliu. Arimas kaskart akėjamas siekiant taupyti drėgmę. Po to beriamos min.trąšos, įterpiamos kultivatoriumi su akėčiomis 3cm gyliu,voluojama. Sėjama žiem ar vas rapsai,aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios. Jei vasara sausa ir menkai auga – užariama žal.trąšai rugpjūčio pab. Po to sėjama žiemkenčiai.

33. piktžolių naikinimas dirbant žemę prieš žiemkenčių sėją.

Žiemkenčiai sėjami rugpj25-rugs15. Jei rugpjūtis sausas piktžolės dygsta silpnai 5proc, todėl priešsėjiniu dirbimu jų sunaikinama nedaug. Drėgnais metais piktžolės dygsta gausiai64proc. Žiemkenčiams priešsėjinis dirbimas panašus į vasariniu javų žemės dirbimą. Kultivuojama 1-2 kartus priklausomai nuo dirvos.

34. supaprastintas žemės dirbimas ir pasėlių piktžolėtumas

35. piktžolių naikinimas pavasarį dirbant žemę prieš ankstyvų ir vėlyvų augalų sėją.

Ankstyviems augalams ruošiant dirvą piktžolių sunaikinama nedaug. Nereikia delsti sėjos laukiant kad sudygs piktžolės. Pavasarį sudygusių piktžolių kiekis priklauso nuo rudeninio dirbimo. Jei gerai suarta – pavasarį mažai piktžolių. Gerai iš rudens suartos lengvos dirvos gali būti įdirbtos sunkiomis akėčiomis. Sunkesnės dirvos prieš ankstyvų augalų sėją dirbamos kultivatoriumi agregatu su akėčiomis. Kultivuojama 3-5cm gyliu.

Vėlyvos sėjos augalams ruošiant dirvą piktžolės dygsta jau intensyviai, todėl čia jų galima sunaikinti daugiau. Kai žemė gerai trupa – akėjama arba sekliai kultivuojama agregate su akėčiomis. Šio darbo paskirtis – mažinti dirvos garavimą kartu naikinant piktžoles. Nuo pirmojo dirvos dirbimo iki augalų sėjos praėjus 2sav gausėja piktžolių dygimas, todėl jas reikia naikinti. Todėl praėjus 1sav po dirbimo 10-12cm gyliu kultivuojama dar kartą ir 3kartą po 1sav, bulvėms 10-12cm, kukurūzams, sojoms 6-8cm gyliu.

36. Šviesos įtaka piktžolių sėklų dygimui

Piktžolių sėklų dygimą šviesa skatina. Pakanka trumpo šviesos impulso dirbant žemę ar sėjant. Purenant dirvą ji išjudinama, judinasi kartu ir sėklos. Tuo metu kai jos išsiverčia į paviršių – apšviečiamos ir to pakanka, nors purenimo metu jos vėl
dirvą. Nustatyta kad dirbant dirvą ir sėjant nakties metu piktžolių būna mažiau(~11proc), o jų masė – 40proc mažesnė jei dirbant žemę ir sėjant dienos metu. Panašus rezultatas būna dirbant žemę dieną bet užtamsintu kultivatoriumi ir sėjamąja.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2521 žodžiai iš 4888 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.