Piktžolių kontrolė
5 (100%) 1 vote

Piktžolių kontrolė

1. Herbologijos mokslo raida.

Herbologija – mokslas apie piktžoles. Susiformavo penktame XX a. dešimtmetyje. Anksčiau buvo botanikos dalis.

Pirmas Lietuvos augalijos tyrimus pradėjo prof. Žilibertas. Jis parašė 5 tomų veikalą „Lietuvos flora“. Kiti parašė botanikos žodyną lotynų – lietuvių kalb. Vienas pirmų leidinių apie piktžoles buvo išleistas 1913 Vaisgamčio „piktžolės ir jų naikinimas“.

1924 įkūrus ŽŪA pradėta tirti kokios piktžolės teršia pasėlius ir kultūrinių augalų sėklas. Piktžolių tyrimai LT išsiplėtė 1958 LŽI Vokėje įkūrus herbicidų laboratoriją, čia daug pasižymėjo prof. Monstilaitė.

Piktžolių ir kultūrinių augalų santykius tyrė P.Lazauskas. Suformulavo pasėlių produktyvumo dėsnį: „visos bendrijos produktyvumas yra pastovus“.

V.Europoje plačiai žinomi piktžolių tyrinėtojai Vėsargas ir Korimo. Rusijoj – Malcevas, Kotas…

2. Piktžolių kilmė

Lietuvoje randama apie 420 piktžolių rūšių. Apie 270 jų yra segetalinės piktžolės, likusios – ruderalinės. Dalis piktžolių yra vietiniai augalai (apofitai): *kilę iš spygliuočių miškų – smilga, vaist. Veronika. * kilę iš lapuočių miškų – garšva, šl.vėdrynas.

Nevietinės(antrapofitai):-atneštos žmogaus. Jos sudaro 112 dirbamų žemių ir 415 bergždynų piktžolių:

*iš Vid.Europos ir viduržemio – aguonos

*iš PR europos ir PV Azijos – dirv.karpažolė

*iš Amerikos – burnočiai,galinsogos.

Per pastaruosius 100m LT konstatuota 31nauja piktž. Rūšis. Bet nei viena plačiai nepaplitusi

3. piktžolių paplitimas

Tam didžiausią reikšmę turi gamtinės sąlygos. Taip pat žmogaus veikla. LT klimatas panašus,bet dirvožemio savybės skiriasi. Svarbiausios savybės nulemiančios palitimą yra šios: granuliometrinė sudėtis, vandens ir maisto medžiagų kiekis, pH.

4. piktžolės – dirvos savybių indikatoriai.

Sausose lengvos granuliometrinės sudėties dirvose paplitusios- vien.klestenė, dirvinis kežys, baltoji smilga, rugiagėlė, svėrė, pap.kraujažolė.

Drėgnuose smėliuose bei priesmėliuose, kurie dengia nekarbonatingas, sunkesnės sudėties uolienas – smulkioji rūgštynė, dirvinis kežys, vienmetė klestenė, rugiagėlė, dirvinė usnis, dirv.pienė,papr.varputis.

Karbonatingiems dirvožemiams būdinga pasėlių bendrijos – garstukas, dirv.raguolis,apyn.liucerna, dirv.vijoklis, lipikas, vikiai.

Pošlapiuose lygumų priemoliuose, priesmėliuose, smė;iuose, kurie nestoru sluoksniu dengia H2O nelaidžius sunkius ir vid.sunkumo priemolius – didysis gyslotis, pelkinis pūkelis, pelk.notra, darž.žliūgė, žąs.sidabražolė.

Nerūgščiose sukultūrintuose dirvožemiuose plinta ankstyvasis šalpusnis, kib.lipikas, plačioji balandūnė, gulsčioji žemenė.

5. Piktžolių žala

Pasireiškia labai įvairiai:

*užima vietą,kur galėtų augti kultūriniai augalai

*konkuruoja dėl šviesos, vandens ir maist. Medžiagų.

*suteikia prieglobstį ligoms ir kenkėjams (rūgštynės ir amarai, balandos ir spragė, balanda ir kopūst.baltukas, garstukas ir juodoji kojelė)

*kažkurios rūšys nuodingos augalams (dirv.raguolis, aitr.vėdrynas, juodoji kiauliauogė)

*blogina produktū kokybę(melž.karv)

*apsunkina žemės dirbimą (papr.varputis-derliaus nuėmimą, usnis,d.pienė,d.vijoklis)

6. Piktžolių alelopatinės savybės

Alelopatija – kai piktžolių antžeminės dalys, šaknys ar sėklos būdamos dirvoje išsskiria fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios stabdo arba skatina kitų augalų dygimą, augimą ir vystymąsi.

7. atskirų piktžolių rūšių žalingumo laipsnis.

Įvairių pikt. rūšių žalingumas yra nevienodas. Ypč žalingos tos, kurios dauginasi ne tik sėklomis, bet ir vegetatyviniu būdu. Žymiai mažiau žalingos, kurios niekad neišauga aukštos. Plinta tik sėklomis. Vertiant pikt. 10 balų sistema 1-2 balai mažiausiai žalingos, 10- žalingiausios. 10-varputis, usnis, brantas; 9-d.pienė, šalpusnis, vijoklis; 8-d.asiūklis, bekv. šunramunis, 7-garstukas, svėrė, balanda ; 6-lipikas, rugiagėlė; 5-rūgčiai,kežys; 4-žvaginė, čiužutė.

8. piktžolių nauda

*pasižymi vaistinėmis savybėmis-gyslotis, kraujažolė, našlaitė, varputis.

*medingi augalai (nektaro turi) – ankstyvasis šalpusnis, kiaulpienė, rugiagėlė, svėrė, garstukas, barborytė, raguolis.

*pašariniai augalai – ruginė dirsė, papr.rietmenė, žal.šerytė,varputis, kiaulpienė

*dažantys augalai – rugiagėlė, dilgėlė, jonažolė, p.takažolė, d.raguolis,p.barborytė

*prieskoniniai augalai – dirv.čiužutė, dirvinė mėta, bitkrėslė, jonažolė, pelynas.

*vitaminingi augalai – dilgėlė, p.kiaulpienė, ankstyvasis šalpusnis.

*dekoratyvūs augalai – rugiagėlė, d.raguolis, paprastoji baltagalvė.

Žala viršija naudą.

9. piktžolių dauginimosi ypatybės

*pakenčia nepalankias sąlygas- joms prisitaikyti padeda vystymosi formų įvairumas

*pasižymi dideliu vaisingumu

*dauginasi vegetatyviniu būdu, ne tik sėklomis

*plačiai išplatina sėklas, nes turi įvairius prietaisus – skristukus, kabliukus, inkarėlius.

10. piktžolių sėklų savybės

*piktžolių sėklos greit subręsta

*sėklų gyvybingumas – su pašaru patekusios į gyvulių virškinamąjį traktą lieka nesuvirškintos ir su išmatomis pašalinamos. Būdamos dirvoje sėklos gali išlikti daigios 10 ir daugiau metų.

11. piktžolių sėklų dygimo
ypatybės

pasižymi specifiniu dygimu – ramybės periodas, ištęstas dygimo laikas vegetacijos laikotarpyje.

12. segetalinės piktžolės

Tai pasėlių piktžolės.

*žieminių javų –smilguolė, rugiagėlė, šunramunis, dirsė

*vasarinių javų – balanda, garstukas, svėrė

*kaupiamųjų daržų – d.žliūgė,rietmenė,galinsoga

*daugiamečių žolių – gysločiai, vėdrynai,kiaulpienė

*linų – vasarinių javų+svidrė, takažolė,rūgčiai

13. Ruderalinės piktžolės

Bergždynų piktžolės.

*mindomų vietų – gyslotis,takažolė,sidabražolė

*panamių, patvorių – kietis, dilgėlės

* paplenčių, geležinkelio, pylimų – kietinė ambrozija

*šiukšlynų – durnaropės, dilgėlės, varnalėšos,kiečiai

14. Morfologinė piktžolių klasifikacija

Tai piktžolių skirstymas atsižvelgiant į jų aukštį.

*Pikt.aukštesnės už javus – išlenda iš pasėlio (tuščioj(i aviža, d.smilguolė,d.pienė,d.usnis) sėklas subrandina ankščiau nei javai.

*Lygios su javais arba didesnės nei pusę javų aukščio – sėklas subrandina ~kartu su javais ir patenka į grūdus (bal.balanda, ruginė dirsė, kib.lipikas,garstukas)

*aukštis siekia ¼ – ½ javų aukščio. Sėklos subręsta ~kartu. (dirvinė čiužutė,trik. Žvaginė, dirvinė aklė)

*Užauga iki ¼ javų aukščio. Lieka beveik nepažeistos ražienose. Tenka mažiausiai šviesos, subręsta po pjūties. (vien.klestenė, rupūžini vikšris, gulsčioji rietmenė, vienmetė miglė)

15. Dviskiltės ir vienaskiltės piktžolės, jų skiriamieji bruožai

Dviskiltės – pirmieji 2 lapeliai vadinami skilčialapiais, jie laikini, vėliau sunyksta. Antroji lapelių pora – tikrieji lapeliai. šaknys liemeninės, lapai platus, maždaug horizontalūs. Pvz. balanda, čiužutė.

Vienskiltės – skiriame pagal lapų formą arba liežuvėlū, plaukuotumą, auseles. Lapų forma būna pailga, maždaug vertikali. Šaknys kuokštinės. Pvz. vienmetė miglė.

16. vasarinių piktžolių savybės

dygsta pavasarį ir tais pačiais metais subrandina sėklas. Jei sudygsta rudenį – žiemą įšala.

Ankstyvosios – labai anksti sudygsta

Vėlyvosios – reikalauja labiau įšilusios dirvos 6-12laipsn.

17. žieminių ir žiemojančių piktžolių savybės

*žieminės – auga ir vystosi panašaiai kaip žieminiai javai. Jei pavasarį sudygsta – nežydi – turi peržiemoti. Dažniausiai dygsta rudenį ir sėklas duoda tik kitais metais. Žiemojimas būtinas,

*žiemojančios – jei sudygsta pavasarį, sėklas subrandina tais pačiais metais. Jei sudygsta rudenį – skrotelės formoje žiemoja ir sėklas duoda kitais metais. Žiemojimas nebūtinas.

18. piktžolių parazitizmas

*pusiau parazitinės – turi šaknis, stiebus ir lapus, gali iš dirvos imti maisto medžiagas, vykdyti fotosintezę, bet jos geriau auga ir vystosi kai savo šaknimis pasiekia kito augalo šaknis ir iš jo siurbia vandenį su min. maisto medžiagom. Pvz. didysis barškutis.

*parazitinės – neturi šaknų ir lapų, nevykdo fotosintezės. Siurbtukų pagalba siurbia kito augalo syvus. Pvz. dobilinis,lininis brantai, amalas.

19. dvimečių piktžolių savybės

reikalingi du vegetacijos laikotarpiai. Pirmais metais išaugina lapus ir išsivysčiusias šaknis. Žiemą antžeminės dalys sunyksta, šaknys žiemoja ir iš jų atželia kitais metais atžalos. Vystosi žiediniai stiebai, subrandina sėklas.

20. daugiametės sėklomis plintančios piktžolės

*liemenšakninės

*kuokštašakninės

21. daugiametės vegetatyvinės piktžolės, jų savybės

*šliaužiančiosios – bamblių vietoje gali įsišaknyti – šl.vėdrynas

*šakniastiebinės – šakniastiebiais – pap.varputis

*šakniaatžalinės – turi tvirtą liemenin šaknį, kuri siekia1-2m gylį, šoninės šaknys turi pumpurų. – dirvinė usnis.

*stiebagumbinės – turi sustorėjusias gumbuotas šaknis. – dir.mėta,pelkinė notra.

*svogūninės – dauginasi svogūnais – l.česnakas

22. piktžolių efemeriškumas

tai piktžolės kurios turi trumpą vegetacijos laikotarpį ir per vieną sezoną gali subrandinti kelias sėklų kartas (pas mus dvi).

23. piktžolių gausos rodikliai

*piktžolių skaičius vnt/m2

*sausųjų medžiagų masė g/m2

*piktžolių projekcinis padengimas %

*piktžolių kiekis % visoje biologinėje masėje

24. tikslioji piktžolių apskaita

atliekama mokslinių tyrimų įstaigose, bandymų stotyse. Reikalingas tikslumas. Jai reikalingi vielos rėmeliai, svarstyklės.

25. apytikslė piktžolių apskaita. Pasėlių piktžolėtumo kartograma

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1467 žodžiai iš 4888 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.