Pilietinė visuomenė
5 (100%) 1 vote

Pilietinė visuomenė

Turinys

Įžanga 3

Pilietinė visuomenė

• Pilietinės visuomenės samprata 4

• Pilietinė visuomenė ir socialinė atskirtis (lietuvoje) 4

• Pilietinė visuomenė ir valstybė 5

Pilietinės informacinės visuomenės problemos

• Pilietiškumo problema Lietuvoje 6

• Pilietiškumo suvokimas 6

• Pasaulis be nacionalinės valstybės 6

• Tapatumas 6

Pilietinė (informacinė) visuomenė Europos sąjungoje 8

Išvados 9

Naudota literatūra 10Įvadas

Pilietinės visuomenės sąvoka Lietuvai ypač aktuali pasidarė įstojus į Europos sąjungą. Lietuvos visuomenės viešoji nuomonė mano pilietinę visuomenę ir valstybę egzistuojant kaip du atskirus, nevienodai reikšmingus ir nevienodai galingus darinius.

Kiekvienoje valstybėje pilietiškumas suvokiamas kiek skirtingai, kai kuriose nėra rašytinės konstitucijos (pvz. Didžiojoje Britanijoje piliečiai yra Karūnos, o ne valstybės ir niekur nėra užfiksuota formalių piliečių laisvių). Tačiau net ir Konstitucijoje formaliai apibrėžtos piliečių teisės neatskleidžia vaizdo apie pilietinės informacijos reikšmingumo pripažinimą šalyje.

Savo referate apžvelgiau pilietinės visuomenės sampratą, jos raidą. Šiais laikais ypač daug kalbama apie šiuolaikimę, informacinę pilietinę visuomenę. Informacinė pilietinė visuomenė ir yra pagrindinis nagrinėjimo objektas mano referate. Taip pat apžvelgiau ir pilietinės visuomenės problemas Lietuvoje ir pasaulyje, bei Europos Sąjungos valstybių patyrimą.Pilietinė visuomenė

Pilietinės visuomenės samprata

Pilietinė visuomenė, suprantama kaip “savanoriškų, nevyriausybinių ir tiesiogiai nuo valdžios nepriklausomų formalių ir neformalių piliečių grupių, institucijų ir (jų) asociacijų visuma bei normatyvinį tokią visumą reguliuojančių nuostatų karkasas” yra reikšminga vykusių ir vykstančių pokyčių varomoji jėga. “Dainuojančios revoliucijos” metais ji buvo pagrindinis pokyčių subjektas [1].

Pilietinės visuomenės sąvoka buvo įtraukta į Europos politinę filosofiją per lotyniškuosius graikiškojo Aristotelio termino politike koinonia vertimus. Aristotelio veikaluose politike koinonia buvo apibrėžta kaip lygių ir laisvų piliečių, dalyvaujančių valdyme ir pavaldžių teisiškai apibrėžtoje viešųjų procedūrų bei bendrų vertybių sistemoje, etikopolitinė bendruomenė. Nuo to laiko ši sąvoka buvo vartojama reikšti labai skirtingas viešosios teisės jurisdikcijoje esančias struktūras: miestus-respublikas, žemvaldines valdymo formas (estate polities), dualistines princo ir krašto struktūras, absoliutistinėje valstybėje esančią įsakų visuomenę. Beje, iš Aristotelio paveldėta pažiūra, tapatinanti politinę ir pilietinę sferas, išliko iki pat aštuonioliktojo šimtmečio.

Pilietinės visuomenės sąvoka vėl pradėta vartoti maždaug prieš penkiolika metų socialistinio autoritarizmo kritikų neomarksistų aplinkoje. Pirmieji teoretikai, prisidėję prie šios sąvokos atgaivinimo, buvo Kolakowski, Mlynar, Vajda ir Michnik Rytuose, Habermas, Lefort, Touraine ir Bobbio Vakaruose bei Weffort, Cardoso ir O’Donnell Pietuose. Visi jie buvo susipažinę su Hėgėlio, ankstyvojo Marx’o arba Gramsci’o darbais ir tokiu būdu turėjo supratimą apie pilietinės visuomenės sąvoką bei valstybės/visuomenės dichotomiją. Istorinę pilietinės visuomenės sampratos atgaivinimo sėkmę nulėmė jos numatyta bei su ja sutapusi nauja radikali reformų strategija nukreipta į diktatūrų Rytuose, o vėliau ir Lotynų Amerikoje, pertvarkymą [3].

Dabartiniu metu pilietinė visuomenė atlieka tarpininko ar švelnintojo vaidmenį, bandydama spręsti ekonominių ir socialinių pokyčių sąlygotas problemas. Viena tokių problemų, į kurias didžiausią dėmesį koncentruoja bene lengviausiai matoma pilietinės visuomenės dalis – nevyriausybinės pelno nesiekiančios organizacijos, yra bandymai mažinti socialinę atskirtį.

Pilietinė visuomenė ir socialinė atskirtis (Lietuvoje)

Pilietinė visuomenė Lietuvoje daugiausiai dėmesio skiria socialinei atskirčiai.

Apie kitas pilietinės visuomenės institucijas tokias kaip bažnyčios, laisvi universitetai, nepriklausoma žiniasklaida ir neformalios rganizacijos išsamių tyrimų (per pilietinės visuomenės prizmę) nėra atlikta. Todėl visi samprotavimai apie pilietinę visuomenę yra paremti būtent NVO tyrimo duomenimis ir taikoma konkrečiai NVO sektoriaus veiklai aptarti.

Socialinę atskirtį galima pibrėžti kaip “pilietinių teisių, įskaitant politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, netolygaus pasiskirstymo ir paskirstymo išraišką”. Taip apibrėžiamą socialinę atskirtį turėtų reguliuoti valstybė.Tačiau panašu, jog iš dalies tokią inciatyvą yra perėmusi pilietinė visuomenė [1].

Beto, NVO dalyvauja ne tik socialinės atskirties mažinimo procese, ugdydamos, šviesdamos, finansiškai ir morališkai remdamos savo veiklos objektus, jos pačios išranda socialines atskirtis. Tačiau socialinės atskirties problema yra kita nei vien formalus kurios nors socialinės grupės pilietinių teisių apribojimas. Iš esmės, kiekviena socialinei atskirčiai priskirtina grupė artimiausiu metu gali tikėtis, jog bus supilietinta ir žinos būdus savo pilietinėms teisėms realizuoti. Taip, sakykim, nutinka Lietuvos čigonams, kurie per praėjusius 1989 metus tapo viena
įdomiausių grupių kai kurioms NVO, kurios organizavo daugkartines ekspedicijas materialinėms gėrybėms dalinti, vaikų poilsio stovyklas ir pan.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 774 žodžiai iš 2358 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.