Pirmieji gyvenimo metai
5 (100%) 1 vote

Pirmieji gyvenimo metai

11

Pirmieji gyvenimo metai

Fizinė raida:

Smegenų raida. Dar prieš gimstant per minutę susiformuoja maždaug ketvirtis milijono nervinių ląstelių. Gimimo dieną tiek smegenų ląstelių, kiek jų turėsime visą laiką. Tačiau tik gimusio žmogaus nervų sistema yra nesubrendusi: nerviniai tinklai, kurie įgalina mus vaikščioti, šnekėti, dar tik formuojasi.

Brendimas ir kūdikio atmintis. Tai, kad neprisimename, kas įvyko iki trečiojo ar ketvirtojo gimtadienio, aiškinama nepakankamais nerviniais ryšiais. Nuo gimimo kūdikis jau gali mokytis. Naujagimis, kurio liečiama kakta, gali išmokti pasukti galvą į dešinę ar į kairę, siekdamas saldinto vandens. Kai trijų mėnesių kūdikiui kartkartėmis primenama, kad pajudinus kojytę, sujuda žaislelis, šią sąsają jis prisimins mažiausiai mėnesį. Jei tokio mokymo neatnaujinsime, jo rezultatai neišliks.

Patirtis ir smegenų raida. Patirtis, kaip ir biologinis brendimas, padeda formuotis smegenų nerviniams ryšiams. Net ir “pamirštas” ankstyvasis išmokimas nėra visiškai ištrinamas. Dar daugiau, jis padeda parengti mūsų smegenis mąstymui, kalbai bei tolesniam patyrimui. Tyrinėtojai nustatė, kad prieš laiką gimusiems kūdikiams naudingas yra lietimas, masažas. Visi mažyliai, kuriems tai buvo daroma, greičiau sunkėjo bei sparčiau tobulėjo neurologiškai. Vėliau nustatyta, kad pasikartojantys potyriai, kurie kyla liečiant bei masažuojant, keičia nervinį audinį – būtent tas smegenų vietas, kurios apdoroja šį potyrį. Taip išsaugomi aktyvus nerviniai ryšiai, ir kartu netrukdoma sunykti nenaudojamiems ryšiams.

Ilgainiui mūsų nervinis audinys kinta. Vaizdai ir kvapai, lietimai ir tempimai kai kuriuos nervinius takus aktyvina bei stiprina, tuo pat metu kiti nenaudojami takai silpnėja. Mūsų genai lemia bendrą smegenų struktūrą, o nuo patyrimo priklauso jų detalės.

Judėjimo raida. Stiprėjant kūdikio raumenims bei tobulėjant nerviniams tinklams, formuojasi vis sudėtingesni įgūdžiai. Nors kiekvienas vaikas sėdėti, stovėti ir vaikščioti išmoksta sulaukęs skirtingo amžiaus, bet tvarka, kuria vaikai pereina šias raidos pakopas, yra vienoda. Biologinis brendimas – apimantis ir sparčią smegenėlių, esančių smegenų užpakalinėje dalyje, raidą – sudaro sąlygas, sulaukus maždaug vienerių metų, mokytis vaikščioti. Patyrimo įtaka iki to laiko gana menka. Po spartaus šuolio pirmaisiais dvejais gyvenimo metais augimas sulėtėja iki 5-7 cm per metus, ir taip toliau augama per visą vaikystę. Antrųjų metų pabaigoje susiformuoja dauguma neuronų tarpusavio ryšių. Nuo tada smegenų raida sulėtėja. Juntamoji ir judinamoji žievės sritys vis dar bręsta, sudarydamos sąlygas tobulėti judesiams. Smegenų žievės asociacinės sritys, susijusios su mąstymu, atmintimi bei kalba, formuojasi ilgiausiai.

Pažintinė raida:

Kai formuojasi smegenų asociacinės sritys, vaiko psichiniai gebėjimai gerokai šokteli. Smegenys ir psichika tobulėja kartu. Pažinimas apima visas psichinės veiklos rūšis, susijusias su mąstymu, žinojimu ir atmintimi. Raidos psichologas Jeanas Piaget (tariama Pjažė) daugiau kaip 50 metų praleidęs su vaikais, įsitikino, nėra sumažinta suaugusiojo proto kopija. Maži vaikai visai kitaip kuria savo pasaulio supratimą. Į tai kartais neatsižvelgiame mokydami vaikus. Piaget manymu, vaiko protas tobulėja pereidamas keletą stadijų – nuo paprastų naujagimio refleksų iki suaugusio žmogaus abstraktaus mąstymo.

Kaip tobulėja vaiko protas. Intelekto pažangos varomoji jėga yra mūsų pastangos suprasti pasaulį. Tam tikslui bręstančios smegenys kuria sąvokas, kurias Piaget pavadino schemomis. Schemos yra pasaulio suvokimo būdai, jos tvarko praeities patyrimą ir yra rėmai ateities potyriams suprasti. Gyvenimą pradedame turėdami paprastas schemas, kurios apima pojūčių valdomus refleksus. Suaugęs žmogus jau yra susidaręs galybę schemų. Piaget pasiūlė dvi sąvokas, paaiškinančias, kaip naudojame ir pritaikome schemas. Pirma, mes aiškinamės savo patyrimą taip, kaip dabar suprantame. Piaget terminais, įtraukiame, arba asimiliuojame, naują patyrimą į jau esančias schemas. Taip pat mes pritaikome, arba akomoduojame, savo schemas, kad jos tiktų naujų potyrių detalėms.

Piaget teorija ir pažintinių stadijų dabartinė samprata. Piaget aprašė keturias pagrindines raidos stadijas. Yra keturios stadijos: sensomotorinė, priešoperacinė, konkrečių operacijų ir formaliųjų operacijų stadija.

Sensomotorinė stadija. Sensomotorinės stadijos metu, nuo gimimo beveik iki dvejų metų, vaikai supranta pasaulį, jutimų ir judesių dėka sąveikaudami su daiktais – žiūrėdami, liesdami, kramtydami ir čiulpdami. Iš pradžių, atrodo, jie nesupranta, kad daiktai esti ir tuomet, kai jie jų nesuvokia. Viename iš savo tyrimu Piaget parodydavo kūdikiui patrauklų žaislą, paskui paslėpdavo jį po kepure ir žiūrėdavo, ar vaikas jo ieškos. Jaunesni negu 8 mėnesių vaikai žaislo neieškodavo. Jie nesuprato “nuolatinio objektų nebuvimo” – nežinojo, kad daiktai neišnyksta, kai jie jų nesuvokia.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 774 žodžiai iš 1487 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.