Kiekvieną išbėrimą sudaro atskiri morfologiniai elementai. Jie skirstomi į pirminius ir antrinius.
Pirminiai morfologiniai elementai, kurie atsiranda odoje ar gleivinėse veikiant žalingiems veiksniams iš vidaus ar išorės. Pvz.: nusideginus (atsiranda pūslės). Patekus infekcijai į pūslę išsivysto gumburėlis, visi elementai, kurie atsiranda vystantis pirminiams elementams vadinami – antriniais morgoliginiais bėrimo elementais. Pvz.: nudraskytas šašas.
Burnoje nudegiminėje vietoje atsiranda pūslelė,kai ji trūksta atsiranda erozija.
Prie pirminių bėrimo elementų priskiriama dėmė, papulė, ruplė (odos pakilimas,kai peršti pvz.: nusideginus), pūslelė, pūslė, pūlinėlis, gumbūrėlis, mazgas.
1. DĖMĖ. Normalios spalvos pakitimas ribotoje vietoje. Ji neiškyla į paviršių, savo konsistencija nesiskiria nuo kitų vietų. Dėmės skirstomos: 1) Kraujagyslynės (eritemos)tai raudonos dėmės (susijaudinus, iš pykčio). 2) Kraujo pasruvų (hemoraginės) tai kraujo išsiliejimai į kitus audinius. 3) Pigmenitnės. Atsiranda dėl pigmento sumažėjimo ar padidėjimo (tai yra šlakai, apgamai). Baltinė – balta dėmė, atsiranda kai nėra melanino.
2. PAPULĖ (mazgelis). Neturi ertmės, iškyla aukščiau gleivinės ar odos, susidarius infiltratui. Neuždegiminė papulė (tai yra karpos). Dažniausia papulės būna kietos, gydomos pranykstamu pėdsaku, tai laikina.
3. RUPLĖ. Iškilusi virš gleivinės ir odos, susidaro iš paburkusios odos ar gleivinės (pvz.: nudilginimas, skruzdės apšlapinimas).
4. PŪSLELĖ. Tai tuščiaviduris darinys su skaidriu ar seroziniu skysčiu. Iškyla virš gleivinės ar odos nuo smeigtuko iki žirnio dydžio. Nykdama pūslelė trūksta, susidaro erozija po to šašas.
5. PŪSLĖ. Primena pūslelę, tik skiriasi dydžiu. Gydant pūslę randas nesusidaro.
6. PŪLINĖLIS. Kaip pūslė, tik turi viduje pūlingų skysčių.
7. GUMBŪRĖLIS. Išore primena mazgelį (papulę), pilnaviduris, su ląsteliniu infiltratu. Gumbūrėliai būna kieti ir minkšti.