Pirmoji pagalba apalpus
5 (100%) 1 vote

Pirmoji pagalba apalpus

11

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………..3

1. Pirmoji medicinos pagalba…………………………………………………………………………………..4

2. Apalpimas (sąmonės netekimas)…………………………………………………………………………..4

3. Kaip padėti apalpusiajam…………………………………………………………………………………….6

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………7

Literatūra………………………………………………………………………………………………………………..8

ĮVADAS

Nelaimingas atsitikimas darbe ar kitoje žmogų supančioje aplinkoje – tai staigus sveikatos pakenkimas, kai pavojingi ar kenksmingi veiksniai sukelia traumą arba taip pakenkia sveikatai, kad žmogus netenka darbingumo bent vienai dienai arba net gi miršta. Organizmo gyvybei palaikyti būtina nuolatinė kraujotaka ir kvėpavimas. Nelaimingo atsitikimo metu sutrikus šioms funkcijos ištinka mirtis. Staigios mirties atveju pradinės stadijos (klinikinė mirtis) pakitimai yra grįžtamieji, todėl skubiai suteikta kvalifikuota pagalba ir pradėtas gaivinimas gali išgelbėti nuo mirties.

Dėl nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvoje kasmet nukenčia apie 20 tūkstančių žmonių. 1000 dirbančiųjų tenka 3 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 0,14 mirtini. Nelaimingo atsitikimo liudininkai nemoka teikti pirmosios pagalbos ir greitai organizuoti medicinos pagalbos nukentėjusiam. Organizmo gyvybei palaikyti būtina nuolatinė kraujotaka ir kvėpavimas. Nelaimingo atsitikimo metu sutrikus šioms funkcijos ištinka mirtis. Staigios mirties atveju pradinės stadijos (klinikinė mirtis) pakitimai yra grįžtamieji, todėl skubiai suteikta kvalifikuota pagalba ir pradėtas gaivinimas gali išgelbėti nuo mirties. Dirbantis žmogus niekada nėra saugus. Objektyvūs ir subjektyvūs pavojingi veiksniai veikia dirbantįjį, ir dirbantysis yra traumuojamas, staiga pablogėja jo sveikata, netenka darbingumo ir ištinka staigi mirtis. Toks reiškinys darbų saugos požiūriu suprantamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe. Pavojingi ir kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, dėl kurių dirbantysis traumuojamas arba suserga, skirstomi į fizinius ir cheminius, biologinius ir psichofizinius. Veikiant šiems veiksniams, traumos būna labai įvairios – sužeidimai, sumušimai, nudegimai, nušalimai, apsinuodijimai, įkandimai ir t.t. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ypač jei nelaimingas atsitikimas sunkus ar mirtinas, susidaro ypatinga gamybinė situacija, atskleidžianti bendradarbių ir ypač vadovų kvalifikacines, organizacines, o taip pat ir moralines – psichologines savybes. Aplinkinių elgsena priklauso nuo moralinių – psichologinių savybių bei sugebėjimo teikti pirmąją pagalbą nelaimingo atsitikimo metu.

Viena iš traumų yra apalpimas.

Šiame darbe bus pateikta informacija apie tai, ką turi žinoti studentas apie pirmosios pagalbos suteikimą apalpus žmogui.

Pirmoji medicinos pagalba

Kas yra pirmoji medicininė pagalba?

Pirmoji pagalba tai pirminė nukentėjusiojo priežiūra ar gydymas. Paprasčiausi tikslingi veiksmai ir būdai, kuriais, naudojant turimas medicinos ir kitokias priemones bei medžiagas išsaugoma nukentėjusiojo ar ūmiai susirgusio žmogaus gyvybė, sustabdomi sveikatai žalingi veiksniai. Pirmosios pagalbos veiksmų galima išmokti tik pratybų metu. Pirmąją pagalbą taip pat gali suteikti šalia esantis asmuo arba profesionalus gydytojas. Ši pagalba nukentėjusiajam dažnai būna pati svarbiausia, tačiau vien tik jos gali nepakakti. Tada reikia pasirūpint, kad būtų iškviestas gydytojas ar greitoji pagalba.

Pirmosios pagalbos tikslas išsaugoti gyvybę, pasirūpinti,kad nepablogėtų nukentėjusiojo būklė taip pat pagreitinti sveikimą.

Teikiančiojo pirmąją pagalbą uždavinys yra išsiaiškinti, kas atsitiko. Pastebėti gresiantį pavojų ir imtis priemonių, kad jo būtų išvengta. Asmuo teikiantis pirmąją pagalbą turi nukentėjusiojo būkle ar trauma (apalpimu) rūpintis ramiai ir sumaniai. Pasirūpinti tolimesne nukentėjusiojo priežiūra, t.y. įsitikinti, kad nukentėjusysis saugiai sugrįš namo, patarti jam pailsėti arba nugabenti į ligoninę.

Kiekvienam patartina ir privaloma savo namuose ar darbo įstaigose turėti vaistinėle, kurioje būtu patys reikalingiausi medicininiai medikamentai pirmajai pagalbai suteikti. Jums nereikia jokių ypatingų priemonių, nors pirmosios pagalbos vaistinėlėje visuomet praverčia : tvarsčiai, bintai, pleistrų rinkinys, tamponai pincetas, žirklės plastikiniai veido uždangalai, apsauginis maišas iš plastiko, apsauginis maišas iš folijos, šluostukai žaizdoms valyti, plastikinės vienkartinės pirštinės, antklodė, jodo, amonijako.

Apalpimas (sąmonės netekimas)

Alpimas – tai staiga apėmęs didelis silpnumas, kuris gali būti su trumpu sąmonės netekimu. Dažniausiai alpstama laikinai sumažėjus kraujospūdžiui, pvz., staiga pakeitus padėtį, atsistojus iš sėdimos padėties. Alpimą sukelia staigus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Paprastai dažniau alpsta nėščios moterys, nusilpę, taip pat labilios, tai yra silpnos
nervų sistemos, žmonės. Alpstama ir dėl emocinės įtampos. Alpstama pervargus, ilgai būnant tvankioje patalpoje ir stovint vienoje vietoje, iš baimės pamačius žaizdą, kraują. Apalpimą gali sukelti skausmas arba emocijos, todėl kartais jis dar vadinamas nerviniu šoku. Būdinga tai, kad prieš tai žmogus nusiskundžia galvos svaigimu, pykinimu, temimu akyse ir tik paskui krenta. Dažnai alpdamas žmogus ant žemės nusileidžia lengvai, smarkiai neužsigaudamas. Ramiai pagulėjus, silpnumas praeina.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 749 žodžiai iš 1480 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.