Pirmoji vaikystė ikimokykliniai metai
5 (100%) 1 vote

Pirmoji vaikystė ikimokykliniai metai

Pirmoji vaikystė – ikimokykliniai metai

1. Pagrindinės aktyvumo formos

Ikimokyklinio amžiaus (3 – 6m.) vaikas beveik visą laiką praleidžia žaisdamas. Net rimtuose darbo uždaviniuose, kuriuos vaikui paveda suaugusieji, jis tuojau randa žaidimo elementų, kurie darbą paįvairina ir daro įdomesnį. Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla (žaidimas – gyvosios materijos aktyvumo apraiška).

Vaikas žaisdamas atlieka įvairius judesius, veiksmus, vartoja daiktus. Kadangi jis negali atlikti suaugusiųjų veiksmų su daiktais, tai žaisdamas juos imituoja arba vartoja jų kopijas (žaislus). Vartodamas žaidimui įvairius daiktus, vaikas iš dalies susipažįsta su visuomenės patyrimu.

Kaip kiekviena veikla, taip ir žaidimas turi savo motyvą (akstiną). Jis paaiškina, kodėl vaikas žaidžia. Žaidžint lavėja vaiko fizinės ir psichinės funkcijos, jis įgyja dalykinių žinių, nes geriau pažįsta tikrovę, ją perkuria kaip ir darbo procese. Tai suartina žaidimą su darbu.

Pirmieji vaiko žaidimai susiję su jo sensomotoriniu lavėjimu. Jis judina rankas, kojas, lanksto jas, ima įvairius žaisliukus, cypauja. Vėlaiu, pradėjęs vaikščioti, bėgioja, strikinėja, šokinėja, varsto duris, daužo vieną daiktą į kitą ir t.t. Šiuos visus žaidimus, lavinančius motoriką, padedančius judėjimu pažinti objektų savybes, vadiname funkciniais žaidimais. Vėliau jie gali virsti sportiniais žaidimais.sensomotorikai išlavėjus, prasiplėtus suvokimo akiračiui, mintysesusikaupus didesniam kiekiui vaizdinių, kai vaikas jau sukuria įsivaizduojamas situacijas, jis pereina į tikrą žaidimų stadiją. Ikimokyklinio amžiaus. (3-6 m.) vaikai, ypač berniukai, mėgsta konstrukcinius žaidimus. Juos žaidžia tada, kai turi medžiagos, iškurios gali kombinuoti įvairius statinius. Iš pradžių vaikas tik greta sustato, sudėlioja kaladėles dviejų matų pagrindu, o vėliau jau stato trijų matų pastatus. Ką vaikas stato, priklauso nuo aplinkos įspūdžių ir turimos medžiagos. Jo statiniai atsiranda be išankstinio plano. Trečiaisiais metais metaisvaikas savo statybos kūrinius jau pavadina. Jis sąmoningai daro stalus, stato namus, tiesia gele¬žinkelius ir kt. Jampraverčia dėžutės su statybine medžiaga, smėlis, plastilinas, pieštukas, popierius irkt.Šio amžiaus vaikas žaidžia greičiau tirdamas pačią medžiagą, negu norėdamas sukurti ką nors užbaigta.

Konstrukciniai žaidimai dažnai sudaro neatskiriamą vaidmeninių žaidimų elementą, nes, vaizduodamas kurį nors jam žinomą personažą, vaikas turi pasirūpinti jo buičiai būdingais atributais: vairuotojas – automobiliu, gydytojas – auskultacijos prietaisu, motina – drabužiais lėlei aprengti bei indais jai matinti ir t.t. Dabar jis atlieka įvairius vaidmenis – motinos (su lėlėmis), mokytojo (žaisdamas su kitais vaikais) ir kt. Mėgsta žaisti kartu su to paties amžiaus vaikais.

Vaidmeniniai žaidimai yra siužetiniai. Iš pradžių vaidmenį nulemia vaikui į rankas patekęs daiktas, o vėliau daiktų pasirinkimą lemia numatytas žaidimas ir vaidmenys. 3 – 3,5 metų vaikas, pradėjęs siužetinį žaidimą, savo sumanymo gali ir nepakeisti, bet, atsiradus draugams, kyla naujų akstinių, ir siužetas keičiasi. 4 – 5 metų vaiko žaidimų vaidmuo ir siužetas yra aiškesni, vieni vaikai turi paklusti kitiems, kad būtųgalima žaisti. Vyresni vaikai ima vadovauti jaunesniems, jų interesai diktuoja siužetą, žaidimas, iš dalies keičiant jo komponentus, gali ilgiau užtrukti.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai žaidžia ir didaktinius žaidimus. Tai suaugusiųjų parengti žaidimai, turintys numatytus lavinimo tikslus ir visai aiškius uždavinius. Tokios priemonės gali būti skirtos vaiko suvokimui arba mąstymui lavinti, pirmiesiems skaitymo įgūdžiams ugdyti (raidžių pažinimas) ir kt. Taigi šių žaidimų eiga ir rezultatai iš anksto numatyti, žaidėjai turi aiškius uždavinius. Didaktiniai žaidimai yra perėjimas iš laisvo vaikų židimo į suaugusiųjų reglamentuotą veiklą, kuri būdinga vaikui lankant mokyklą.

Kad vaikas galėtų žaisti, jam reikia ne tik draugų, bet ir tam tikrų priemonių. Jos ypač praverčia tada, kai vaikas lieka vienas. Specialiai vaikų žaidimui parengtos ir pagamintos priemonės vadinamos žaislais.

Žaisdamas vaikas nori išreikšti ir atvaizduoti savo jausmus, pažintis, siekimus. Todėl galima sakyti, kad žaidimas yra išraiškos, arba reiškimo, veikla. Kiekvienas išraiškos veiksmas vienaip ar kitaip atspindi asmenybę, jos emocijas ir bendrą išgyvenimų pasaulį.

Panašią funkciją atlieka piešimas – kita labai būdinga ikimokyklinio vaiko aktyvumo forma. Kalbant apie piešimą, sunku pasakyti, kiek čia yra paties vaiko iniciatyvos, kiek suaugusiųjų įtakos, pamokymo, sugestijos, sekimo. Vaiko vaizdavimo šaltinis pirmiausia yra tikrovė, jos stebėjimas ir atmintyje išlikę tiesioginiai įspūdžiai. Juo gali būti ir vaiko akivaizdoje piešiamas piešinys, pasakojimai arba skaitiniai. Suaugusiojo žodis (pasakojimas) gali sukurti vaiko sąmonėje naujų vaizdinių. Kuo pasakojimas vaizdingesnis, su detalėmis ir emociniais akcentais, tuo didesnius pėdsakus jis palieka vaiko sąmonėje ir yra svarbus akstinas kilusius vaizdinius išreikšti piešiniais.

Pirmieji vaiko piešiniai yra schemiški mėgsta piešti žmonių figūras, bet jas vaizduoja iškreiptai,
be kai kurių kūno dalių. Galva dažnai būna netaisyklingas apskritimas, vietoj akių esti taškiukai, vietoj burnos – brūkšnys, kojos sujungtos tiesiai su galva – liemens nėra: vaiko nupieštas žmogus – „galvakojis“. Vaikas piešini rodo tai, ką jis iš tikrųjų žino apie žmogų, jo kūną, o ne tai, koks jis ištikrųjų yra.

Vaikas vaizduoja ne tik žmogų, bet ir įvairius gyvūnus, daugiausia tuos, kuriuos mato, su kuriais susiduria aplinkoje. Taip pat anksti pradedami piešti augalai (gėlės, medžiai), čia galima gerai ir gausiai vartoti spalvas. Namas pradedamas piešti kiek vėliau. Vaikui patinka dinaminiai, su judesiu susiję tikrovės bruožai, nors pačio judesio jie dar nesugeba pavaizduoti.

Vaiko piešiniuose vyrauja afektinė perspektyva, t.y. didesnius vaizuoja tuos objektus arba jų dalis, kurios jam svarbesnės, o ne todėl, kad jos tokios yra iš tikrųjų arba kad vieni objektai arčiau, kiti toliau. Linijinės perspektyvos ilgą laiką vaiko piešiniuose nėra.

Vaizduotė. Keliais pirmaisiais metais vaiko vaizduotė yra labai ribota, nes neturtinga jo patirtis, nedaug naujų įspūdžių, todėl jų perpavidalinimo galimybės tebėra labai siauros. Kai vaikas pradeda vis plačiau ir giliau suvokti įvairius galimus daiktų ir reiškinių santykius, tada jis pradeda laisviau kurti ir naujus, anksčiau nepatirtus vaizdus.vaiko vaizduotė gali įveikti tolimus erdvės atstumus bei reiškinių prieštaringumus.

2. Jutiminio pažinimo procesai.

Vaikui augant, toliau lavėja jo jutimo aparatas, padedantis priimti informaciją iš išorinio pasaulio, ją išlaikyti ir perdirbti. Jis ima gerai skirti spalvas, suvokti daiktų formas, nors, juos atkurdamas piešiniu ar modeliavimu, daro klaidų. Ilgą laiką vaiko psichologijoje buvo keliamas ir svarstomas klausimas, į ką vaikas pirma kreipia dėmesį – į formą ar spalvą. Vieno atsakymo čia nerasta. Jeigu vaiko žaidimui čia reikalingos tam tikros formos kaladėlės, tai jis rinksis reikiamą, neatsižvelgdamas į spalvą, o jeigu jam svarbu spalva – rinksis pagal spalvą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1138 žodžiai iš 3623 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.